Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. O. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta E. O. teisė į teisingą (sąžiningą) procesą ir, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Anot kasatoriaus, visų susitikimų metu A. G. kurstė E. O. atlikti nusikalstamą veiką (įgyti narkotines medžiagas). Teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, ignoravo A. G. teisme duotus parodymus, kad E. O. atsisakė vežti narkotines medžiagas, nenorėjo veltis į jokią nusikalstamą veiklą ir kad pats E. O. neužsiėmė narkotikų prekyba, apie juos nenusimanė, narkotikų realizavimas buvo aktualus A. J., kuris ir pasakė kainą (pateikė konkretų pasiūlymą). Taigi savo iniciatyva E. O. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. E. O. atsisakius daryti nusikalstamą veiką, A. G. darė spaudimą. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pripažintina, kad nusikalstama veika padaryta dėl provokuojančių A. G. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. G. veiksmai buvo teisėti, nukrypo nuo EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Nors kasaciniame skunde ir nurodomi apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, cituojama EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei teigiama, kad su policija bendradarbiavęs asmuo, imituodamas nusikalstamą veiką, pažeidė BPK 159 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes E. O. atžvilgiu atliko provokacinius veiksmus, iš kasacinio skundo turinio aiškiai matyti, kad gynėjas R. Mikulskas iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išdavomis, kad jo ginamasis padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tam pagrįsti kasatorius pateikia selektyvų liudytojo A. G. parodymų bei įvykių situacijos vertinimą bei deklaratyviai teigia apie vertinant įrodymus ir nustatant faktines aplinkybes padarytus BPK pažeidimus. Nesutikimas su E. O. nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį taip pat grindžiamas tik atlikto įrodymų vertinimo kritika, nepateikiant konkrečių teisinių argumentų dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Atkreiptina dėmesys į tai, kad argumentai dėl nusikalstamą veiką imitavusio asmens veiksmų neteisėtumo, pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo ir neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis buvo padarytos išvados dėl E. O. kaltumo padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 226 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, buvo nurodyti nuteistojo E. O. apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Nuteistojo E. O. gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi kasatoriaus nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios jų pagrindu turėtų būti padarytos teismo išvados, deklaratyviai nurodant, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai, suvaržę E. O. teisę į teisingą (sąžiningą) procesą, nukrypta nuo teismų praktikos, nepagrindžiančia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. O. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.