- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-83-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00946-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- E. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- R. U.
- Trečiasis asmuo
- V. V., J. G., uždaroji akcinė bendrovė „Geoplotas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių E. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-79-887/2023 pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovams E. G. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir ribos nustatymo, tretieji asmenys byloje – V. V., J. G., uždaroji akcinė bendrovė „Geoplotas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. U. Alytaus apylinkės teismo prašė:
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110.)-245 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoplotas“ matininko A. J. 2013 m. rugsėjo 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą;
Žemesnės instancijos teismas
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110.)-380 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geoplotas“ matininko A. J. 2013 m. spalio 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą;
- nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), ribą, kurios posūkio taškai yra Nr. 1 (X-6032501.75, Y-507059.18) ir Nr. 2 (X-6032546.47, Y-507087.62), pažymėti matininko A. V. 2022 m. vasario 21 d. parengtame žemės sklypo plane;
- priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui – ieškovės sesei V. V. asmeninės bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso po ½ dalį 0,1268 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., sodininkų bendrijoje (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu gretimo žemės sklypo iš kairės pusės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., SB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė yra atsakovė E. G.. Abu žemės sklypai buvo suformuoti UAB „Geoplotas“ matininkui A. J. 2013 m. atlikus kadastrinius matavimus, parengus kadastro duomenų bylas ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjui 2014 m. priėmus šioje byloje skundžiamus sprendimus. Tačiau 2020 m. atsakovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl sklypų ribos perkėlimo, o ieškovei 2021 m. pasikvietus matininką A. J., kuris pagal savo atliktus matavimus sukalė riboženklius, paaiškėjo, kad tarp šalių žemės sklypų esanti riba pasislinko į dešinę bei nesutampa su riba pagal ieškovės ir atsakovės jau daug metų faktiškai naudojamą žemę, t. y. sklypo riba nubrėžta per stiklinį šiltnamį bei eina per ieškovės tėvo suformuotą kūdros sutvirtinimo užtvanką. Ieškovei besiaiškinant kadastrinių matavimų aplinkybes paaiškėjo, kad matininkas A. J., atlikdamas kadastrinius matavimus, vadovavosi ne SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu, o nuosavybės (situacijos) planu, kuriame tarp žemės sklypų, projektinis Nr. 627 (ieškovės žemės sklypo) ir Nr. 628 (gretimo žemės sklypo iš dešinės pusės), parodytas viršplotis buvo įskaičiuotas į ieškovės žemės sklypo plotą. Tokiu būdu buvo padarytos esminės kadastrinių matavimų klaidos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms ir turi būti ištaisytos. Tuo tikslu ieškovė kreipėsi į matininką A. V., kuris parengė planą, atitinkantį tiek sodininkų bendrijos generalinį planą, tiek pastatų situacijos planą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė E. G. su ieškiniu nesutiko. Atsakovei nesuprantamas ieškovės reikalavimas tikslinti žemės sklypo ribas, kai po atliktų kadastrinių matavimų ieškovės žemės sklypas padidėjo. Atsakovės nuomone, tarp sklypų einanti riba nepažeidžia nei vienos šalies teisių, nes riba kerta ne pastatus, o šiltnamio pamatus ir pavėsinę. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tenkinus ieškinį, tarp šalių žemės sklypų liktų tarpas. Be to, atsakovė akcentavo, kad ieškovės motina, kuriai nebuvo nustatytas neveiksnumas, pasirašė visuose kadastrinių matavimų dokumentuose, su juose nurodytais faktais sutiko, todėl vertintina, kad matavimai atlikti teisingai.
Šalies argumentai
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal kadastrinių matavimų planą, parengtą UAB „Geoplotas“ matininko A. J., kadastrinių matavimų byla patikrinta, suderinta, kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo planas nėra vienintelis teisingas dokumentas, nes ribos ne visada sutampa. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, parengtą UAB „Geoplotas“, nustatyta, kad plane nurodyti linijų ilgiai (1-2 25.90 m, 2-7 (13.61+7.10+4.82+2.61+22.29) 50.43 m, 7-8 23.94 m, 8-1 51.03 m) nesutampa su preliminarių matavimų plane nurodytais atitinkamais linijų ilgiais – 28 m, 52 m, 25 m, 53 m ir SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekte nurodytais atitinkamais linijų ilgiais (24 m, 52 m, 22 m, 53 m). Tačiau po atliktų kadastrinių matavimų ieškovės sklypo plotas padidėjo 0,0068 ha (iš 0,1200 ha į 0,1268 ha), todėl ieškovės teisės nėra pažeistos.
5. Trečiasis asmuo V. V. su ieškiniu visiškai sutiko.
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo J. G. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110.)-245 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geoplotas“ matininko A. J. 2013 m. rugsėjo 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m,. kovo 13 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110.)-380 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geoplotas“ matininko A. J. 2013 m. spalio 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Teismas taip pat nustatė bendrą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), ribą, kurios posūkio taškai yra Nr. 1 (X-6032501.75, Y-507059.18) ir Nr. 2 (X-6032546.47, Y-507087.62), pažymėti matininko A. V. 2022 m. vasario 21 d. parengtame žemės sklypo plane. Teismas priteisė iš kiekvieno atsakovo, t. y. iš E. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei R. U. ir po 35,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.
8. Teismas nustatė, kad A. J. žemės sklypo ribas paženklino ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo vadovaudamasis žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos instrukcija, tech. nurodymais bei pateiktu nuosavybės planu. Teismas, atsižvelgdamas į A. J. parodymus, taip pat nustatė, kad 170,00 m² žemės plotas buvo klaidingai įskaičiuotas į ieškovės žemės sklypo plotą, tinkamai neįvertinus žemės sklypo ribų ilgių, nurodytų Projekte bei faktinės žemės sklypų naudojimosi padėties, t. y. matininkas A. J., pastebėjęs, kad ieškovės žemės plotas didėja daugiau, nei maksimaliai leistina (ribinė) ploto paklaida pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, jis tarp šalių žemės sklypų esančią ribą 1-2 patraukė į dešinę pusę, dėl ko riba šiuo metu faktiškai kerta pavėsinės stogo kraštą bei betoninius šiltnamio pamatus, kuriuos atsakovė reikalauja ieškovės patraukti, nugriauti. Teismas pažymėjo, kad šią situaciją taip pat patvirtina matininko A. V. paaiškinimas, kad ginčo žemės sklypų kadastriniai matavimai neatitinka SB teritorijų generalinio plano, nors juo buvo būtina vadovautis.
9. Anot teismo, UAB „Geoplotas“ matininkas A. J., atlikdamas kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad yra du skirtingi ieškovės žemės sklypo preliminarūs planai, kad faktiškai naudojamų ginčo sklypų riba neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotos žemės sklypų ribos, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas nesutampa su privatizavimo schema, privalėjo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių dėl išvados gavimo dėl žemės sklypų ribos formavimo bei kokiais dokumentais reikėtų remtis ją formuojant. Tačiau matininkas A. J. į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių dėl išvados gavimo nesikreipė, todėl teismas vertino, kad kadastrinius matavimus atliko nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos ir sąlygų. Kas teismui sudarė pagrindą pripažinti, kad buvo pažeistos žemės sklypų formavimą, jų ploto ir ribų keitimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs matininko A. V. 2022 m. vasario 21 d. parengto žemės sklypo plano teisingumą, laikydamas, kad šis planas užtikrina tiek ieškovės, tiek atsakovės E. G. teisėtus interesus, ieškinį patenkino pilnai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė E. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. U. ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad matininkas A. J. kadastrinius matavimus atliko nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos ir sąlygų, yra nepagrįsta, kadangi kadastriniai matavimai buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, laikantis ir remiantis visais kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais;
10.2. Ieškovė ginčą kėlia dėl 0,67 cm žemės, t. y. tiek centimetrų, tenkinus ieškovės ieškinį, bus perkelta žemės sklypų riba tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų. Todėl tenkinus ieškinį, ženkliai sumažės atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas. Tuo tarpu ieškovė bei jos motina visada naudojosi 0,1268 ha dydžio žemės sklypu, nors pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieškovės motina įsigijo 0,1200 ha žemės sklypą. Taigi, 0,0068 ha, kaip ieškovė teigia, nereikalingu viršpločiu, ieškovė naudojasi pilnai, jame pastačiusi malkinę su mūriniais pamatais, užsodinusi augalais ir pan.
11. Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. U. ieškinio atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės R. U. motyvais ir argumentais, todėl neteisingai ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą;
11.2. Ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti teisingai, ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų byla suderinta su tuometine žemės sklypo savininke O. K., todėl sprendimai dėl jų patvirtinimo nenaikintini;
11.3. Matininkas A. V. suklaidino teismą, nepagrįstai nurodydamas, kad tarp ieškovės žemės sklypo ir žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 628, yra paliktas apie 3,00 m tarpas neišpirktos valstybinės žemės. Atsakovės tvirtinimu, jokio neišpirktos valstybinės žemės tarpo nėra;
11.4. Pirmosios instancijos teismui nustačius bendrą ieškovės žemės sklypo ir atsakovės žemės sklypo ribą, kurios posūkio taškai yra Nr. 1 (X-6032501.75, Y-507059.18) ir Nr. 2 (X-6032546.47, Y-507087.62), pažymėti matininko A. V. 2022 m. vasario 21 d. parengtame žemės sklypo plane, atsakovei E. G. truks žemės sklypo ploto, kurį ji yra išsipirkusi iš valstybės.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus ieškovė R. U. apeliacinės instancijos teismo prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
12.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti žemės sklypus skiriančios ribos neaiškumą ir nustatyti žemės sklypų ribas pagal ieškovės pateiktą planą, kuris parengtas pagal Generalinį planą, įvertinus vietovėje išlikusius nepakitusius objektus – šiuo atveju sodo namą, įbetonuotą akmenį, faktinį naudojimą. Juolab, kad UAB „Geoplotas“ atliko kadastrinius matavimus akivaizdžiai ir imperatyviai nesilaikydama teisės aktų imperatyvių reikalavimų, imdama už pagrindą situacijos planą, kas absoliučiai yra neteisėta, nesiaiškinant aplinkybių ir įtraukiant į matavimus situacijos plane esantį atskiru savarankišku uždaru kontūru pažymėtą viršplotį;
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp ieškovės žemės sklypo ir sklypo, kurio Nr. 628, yra neišpirktos žemės tarpas. Tai akivaizdu iš A. V. pateikto žemės sklypo plano. Be to, prie 1994 m. vasario 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėtas priedas Nr. 1 „Žemės sklypo preliminarių matavimų planas“ (vienas iš planų), kuriame ieškovei priklausančio žemės sklypo kraštinės sutampa tiek su Generaliniu planu, tiek su Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro planu M:500, kuriame uždaru kontūru atvaizduotas 1 200 m² sklypas su kraštinėmis. Duomenų, kad velionė būtų išsipirkusi papildomai 186 m² žemės sklypą, kuris pavaizduotas atskiru kontūru 1994 m. kovo 26 d. Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro plane M:500 (kraštinės 3,57 m, 52 m, 3,57 m, 52,00 m), duomenų nėra, o ir pagal tuometinį reglamentavimą išsipirkti daugiau nei 12 arų net buvo negalima;
12.3. Nors tuometinė ieškovės žemės sklypo savininkė O. K. pasirašė kadastrinių matavimų byloje, tai nedaro ginčijamų kadastrinių matavimų teisėtais. Be to, tai ji padarė būdama garbaus amžiaus, sunkiai matydama ir sunkiai girdėdama bei sunkiai sirgdama onkologine liga. O net jei ieškovės motina ir būtų sveika, susiorientuoti iš plano jai būtų sunku ir neįmanoma, nes jame atvaizduota riba formaliai atitiko faktinį valdymą, o pagal realias koordinates ši riba kerta ieškovės sklype esančios pavėsinės stogo kraštą, padalina šiltnamį ir kūdros sutvirtinimo užtvanką pusiau;
12.4. Nors atsakovai tvirtina, kad tenkinus ieškinį, atsakovei E. G. trūks žemės sklypo ploto, kurį ji yra išsipirkusi, tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė iš valstybės išpirko žemės sklypą pagal tas kraštines, kurios yra nurodytos SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvartalo plane, kuris laikytinas detaliuoju planu ir kuriuo buvo privaloma vadovautis atliekant ieškovės ir atsakovės sklypų kadastrinius matavimus. Tačiau atliekant kadastrinius matavimus nebuvo vadovaujamasi šiuo planu, todėl buvo pažeistas 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktas, numatantis, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Panaikinus ieškovės ir atsakovės žemės sklypų kadastrinius matavimus (t. y. teismui panaikinus sprendimus, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų kadastriniai matavimai), tiek ieškovė, tiek ir atsakovė galės iš naujo atlikti kadastrinius matavimus taip, kaip numatyta teisės aktuose, nenukrypstant nuo procedūrų ir privalomųjų dokumentų, vadovaujantis aukščiau minėtu planu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atsakovės E. G. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarnyba nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teikė apeliacinį skundą, kuriame išdėstė savo motyvus bei argumentus, dėl kurių skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atsiliepime šių motyvų bei argumentų nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliaciniai skundai atmetami.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Faktinės bylos aplinkybės
17.1. ieškovei R. U. ir trečiajam asmeniui, ieškovės sesei V. V., bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po 1/2 dalis 0,1268 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., SB „(duomenys neskelbtini)“. 0,1200 ha ploto žemės sklypas įsigytas iš valstybės (1994-02-10 „Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis“ Nr. 2-537, minėtos sutarties priedas Nr. 1 preliminarių matavimų planas). 2013 m. rugsėjo 29 d. atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (darbų vykdytojas UAB „Geoplotas“, geodezininkas A. J.) ir 2014 m. vasario 21 d. Alytaus skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110.)-245 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – žemės sklypas Nr. 627);
17.2. gretimas ieškovei žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r. sav., valdomas privačios nuosavybės teise atsakovės E. G. ir trečiojo asmens J. G.. 0,1080 ha ploto žemės sklypas įsigytas iš valstybės (1993-12-11 „Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis“ Nr. 1140, minėtos sutarties priedas Nr. 1 preliminarių matavimų planas). 2013 m. spalio 24 d. žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai (darbų vykdytojas UAB „Geoplotas“, geodezininkas A. J.) ir 2014 m. kovo 13 d. Alytaus skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110.)-380 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – žemės sklypas Nr. 626);
17.3. byloje kilo ginčas dėl ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų (atitinkamai Nr. 627 ir Nr. 626) ribos (kurioje vietoje ji turi būti), nes matininko (geodezininko) A. J. 2013 m. atlikti kadastriniai sklypų matavimai neatitinka ribos, kuri yra nusistovėjusi nuo seno ir skiria faktiškai šalių naudojamus žemės sklypų plotus;
17.4. matininko A. J. 2013 m. kadastriniais matavimais nustatyta šalių žemės sklypų riba kerta ieškovės šiltnamio pamatus ir pavėsinės stogą.
Dėl ginčo esmės
18. Ginčo esmė – ar matininko A. J. 2013 m. atlikti šalių žemės sklypų kadastriniai matavimai (tuo pačių ir sprendimai juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre) yra teisingi (teisingai nustatyta riba tarp sklypų Nr. 627 ir Nr. 626) ir nepažeidžia šalių teisių į žemę (jos naudojimą).
19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, pripažindamas, kad matininko A. J. 2013 m. atlikti kadastriniai žemės sklypų matavimai, atlikti nesilaikant teisės aktuose nustatytos kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos ir sąlygų, tuo tarpu matininko A. V. 2022 m. vasario 21 d. atliktų kadastrinių žemės sklypo Nr. 627 matavimų teisingumas nekelia abejonių ir užtikrina tiek ieškovės, tiek atsakovės E. G. teisėtus interesus.
20. Atsakovės (apeliantės), nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliacinius skundus motyvuoja tuo, kad matininko A. J. 2013 m. atlikti kadastriniai žemės sklypų matavimai, atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos ir sąlygų bei, kad tenkinus ieškinį, sumažės atsakovės E. G. žemės sklypo plotas.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.
22. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus <...>.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendra sodininkų teritorija Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas neregistruojama, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija. Bendrijos ribos ir teritorijos plotas yra nustatyti sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane ar kitame teritorijų planavimo dokumente), kuriuo privaloma vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-701/2020).
24. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).
25. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Kadastro nuostatų 19 punkte nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
27. Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis (1 dalis). Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių (2 dalis).
28. Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas įpareigoja matininką, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, prie žemės pirkimo pardavimo sutarčių pridėtais žemės sklypų planais ir pan. Nustačius neatitikimus (žemės sklypo ploto skirtumas didesnis nei leistina paklaida, žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos)), apie tai matininkas raštu turi informuoti žemėtvarkos skyrių, kuris dėl neatitikimų pateikia išvadą, kurios pagrindu toliau gali būti vykdomi kadastriniai matavimai (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai).
29. Taip pat pažymėtina, kad, jeigu sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų (nors ir ne vienintelis), pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija.
30. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas sodo suplanavimo projektas (teritorijos planavimo dokumentas) – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvartalas, kuriame nurodyti žemės sklypų plotai ir jų kraštinių ilgiai, t. y. 1) žemės sklypo Nr. 627 plotas 12 arų, kraštinių ilgiai (pradedant nuo gatvės) 22 m, 53 m, 24 m, 52 m; 2) žemės sklypo Nr. 626 plotas 10,8 aro, kraštinių ilgiai (pradedant nuo gatvės) 20,8 m, 54 m, 19,5 m, 53 m. Tokių plotų žemės sklypus (12 arų ir 10,8 aro) įsigijo šalys, o nurodyti kraštinių ilgiai atitinka šiuos plotus (atitinkamai 12,07 aro ir 10,78 aro). Prie valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių taip pat pateikti priedai N. 1 – preliminarūs perkamų žemės sklypų planai, kurie sutampa su sodo suplanavimo projektu (tiek ploto tiek kraštinių ilgių atžvilgiu). Tuo tarpu matininko A. J. 2013 m. sudaryti šalių žemės sklypų planai, atliekant kadastrinius matavimus, neatitinka anksčiau paminėtų planų, t, y. pakeista žemės sklypų konfigūracija. Matininko A. J. sudarytuose žemės sklypų planuose kraštinių ilgiai nurodyti (pradedant nuo gatvės): 1) žemės sklypo Nr. 627 – 23,94 m, 51,03 m, 25,90 m, 50,43 m (22,29 + 2,61 + 4,82 + 7,10 + 13,61), kai turėjo būti 22 m, 53 m, 24 m, 52 m; 2) žemės sklypo Nr. 626 – 21,37 m, 52 m, 20,17 m, 51,03 m, kai turėjo būti 20,8 m, 54 m, 19,5 m, 53 m. Taigi matininko A. J. sudarytame žemės sklypo plane žemės sklypas Nr. 626 buvo padidintas į plotį 0,57-0,67 m (vietoje 20,8 m. nustatyta 21,37 m., vietoj 19,5 m. nustatyta 20,17 m) ir sumažintas į ilgį apie 2 metrus (vietoj 54 m. nustatyta 52 m, vietoj 53 m nustatyta 51,03 m), tokiu būdu nusistovėjusi, faktiškai naudojama, tarp sklypų Nr. 626 ir Nr. 627 riba buvo perkelta į sklypo Nr. 627 pusę, dėl ko susidarė situacija, kad ši riba kerta ieškovės šiltnamio pamatus ir pavėsinės stogą.
31. Kaip matyti iš matininko A. J. paaiškinimų, jis kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasis 1984-12-02 statinių planu. Matininkas taip pat nurodė, kad posūkių taškus pradėjo skaičiuoti nuo žemės sklypo projektinis Nr. 628, kadangi šiam žemės sklypui jau buvo atlikti kadastriniai matavimai. Kuomet matuojant pagal faktinį naudojimą, pastebėjo, kad smarkiai didėja ieškovės žemės sklypo plotas (labiau negu leistina paklaida), jis ginčo ribą, esančią tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų Nr. 627 ir Nr. 626, patraukė į dešinę.
32. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad matininkas A. J., atlikdamas kadastrinius matavimus, nesivadovavo sodo suplanavimo projektu, nesivadovavo preliminariais perkamų žemės sklypų planais, nesikreipė į žemėtvarkos tarnybą dėl išvados gavimo, šalinant kadastrinių matavimų metu nustatytus neatitikimus (ieškovės per didelis faktiškai naudojamas plotas ir kt.), o savo nuožiūra pakeitė žemės sklypų konfigūraciją (kraštinių ilgius) bei faktiškai nusistovėjusią tarp žemės sklypų Nr. 626 ir Nr. 627 ribą, kas leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeistos žemės sklypų formavimą, jų ploto ir ribų keitimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos.
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su matininko A. V. 2022 m. vasario 21 d. parengto žemės sklypo plane nustatyta riba (posūkio taškai 1-2) tarp žemės sklypų Nr. 626 ir Nr. 627, nes parengtas sklypo planas atitinka sodo suplanavimo projektą, preliminarų perkamos žemės sklypo planą bei faktinę situaciją (faktiškai nusistovėjusią ribą). Šio plano teisingumą patvirtina tai, kad jame nustatytas atstumas (6,99 m) nuo seniai pastatyto namo iki žemės sklypo kraštinės 3-4 (turinčios ribotis su žemės sklypu Nr. 628) atitinka atstumą (7 m), kuris pažymėtas preliminariame žemės sklypo Nr. 627 plane (priedas prie valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties). Tuo tarpu apeliantės nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti parengto žemės sklypo plano teisingumą.
34. Nepagrįstu laikytinas apeliančių argumentas, kad tenkinus ieškinį, sumažės atsakovės E. G. žemės sklypo plotas (truks žemės). Pirmiausia pažymėtina, kad nustatoma riba tarp žemės sklypų Nr. 626 (atsakovės) ir Nr. 627 (ieškovės) yra faktiškai nusistovėjusi riba, t. y. ši riba buvo visuomet, dėl ko ji negali įtakoti atsakovės žemės faktiško sumažėjimo. Antra, matininko A. J. parengtame žemės sklypo plane Nr. 626 žemės sklypo ilgis buvo sumažintas apie 2 metrus. Trečia, apeliantės šiam savo argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
35. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.