Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui O. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas O. A. apie procesą informuotas tinkamai (LR CPK 123 str. 3 d.). Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neprašė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė K. Žąsitytė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas su ieškove šeimyninių santykių nepalaiko, šeima yra iširusi, nes sutuoktiniai jau kurį klaiką gyvena atskirai. Nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesistengė išsaugoti santuokos, buvo nesupratingas ir nedėmesingas ieškovės atžvilgiu, nesiekė spręsti konfliktų, ko pasėkoje jie pradėjo gyventi skyriumi kaip visiškai svetimi žmonės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1993 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįsigijo. Transporto priemonių įregistruotų ieškovės ar atsakovo vardu nėra. Kreditorių šalys neturi.

Teismas, nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, t. y. tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovo kaltė santuokoje pasireiškė tuo, kad jis pradėjo nebesirūpinti ieškove, ji jam tapo nebesvarbi, šeimoje prasidėjo konfliktai, kurių spręsti atsakovas nesiekė, nenorėjo dėti jokių pastangų, kad bendras gyvenimas būtų išsaugotas.

Atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, nors ir buvo tinkamai informuotas apie procesą, savo pozicijos dėl santuokos iširimo priežasčių nenurodė, įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės nutrūkus santuokai nepateikė.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena jau ilgiau nei metus, bendro ūkio netvarko. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas neteikė jokių duomenų, nepateikė atsiliepimo, nedalyvavo teismo posėdyje, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis nėra suinteresuotas išsaugoti santuoką. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė mano, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, kadangi atsakovas nesistengė išsaugoti santuokos, neieškojo kompromisų sprendžiant šeimos problemas, elgėsi nepagarbiai su ieškove ir ja nesirūpino. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas sutuoktinių pareigas būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, todėl teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad būdami santuokoje, sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei registruotino kilnojamojo turto. Byloje pateiktos Valstybės įmonės Registrų centro pažymos patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad dalintino turto nėra, teismas turto padalinimo klausimo nesprendžia.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. A. paliktina santuokinė pavardė – A., atsakovui O. A. paliktina santuokinė pavardė – A. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 531,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1993 liepos 9 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. duomenys neskelbtini), dėl atsakovo O. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. A. palikti pavardę – A., o atsakovui O. A. – A..

Priteisti iš atsakovo O. A. 531,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. A. naudai.

Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.