Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės

uždaros akcinės bendrovės „Talitrum“ ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Statybų priežiūra“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė atsakovei teikdavo automobilių remonto paslaugas, t. y. buvo įsipareigojusi atlikti tam tikrus darbus, o atsakovė darbus priimdavo ir už juos apmokėdavo. Darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis (CK 1.72 str., 6.644 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai pagal šalių sudarytą žodinę sutartį.

Ieškovė ieškinį grindžia šešiomis PVM sąskaitomis faktūromis. Šalių teigimu, sutartis buvo sudaryta žodinė ir šalys skirtingai aiškina sutarties sąlygas. Ieškovė teigia, kad atsakovė jai pristatydavo remontui transporto priemones, aptardavo kokius darbus reikės atlikti, tada ieškovė jas suremontuodavo ir už darbus PVM sąskaitas faktūras pateikdavo elektroniniu paštu atsakovei, atsakovė jas apmokėdavo. PVM sąskaitas faktūras 2011-2012 metais ieškovė atsakovei nuveždavo, o vėliau sąskaitas faktūras visada siųsdavo elektroniniu paštu ir atsakovė jas apmokėdavo.

Tuo tarpu atsakovė teigia, kad sąskaitos faktūros būdavo apmokamos tik jas šalims suderinus ir atsakovei ant jų pasirašius. Ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros ir yra neapmokėtos todėl, kad nebuvo suderintos ir ant jų nėra atsakovės parašų. Sąskaitose nurodytų darbų ieškovė nėra atlikusi, todėl atsakovė jų ir neapmokėjo.

Aiškinant šalių sutartinius santykius pagal CK 6.193 str. nustatytas ir teismų praktikoje išplėtotas sutartinių santykių aiškinimo taisykles, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika PVM sąskaitas faktūras apmokėti jas šalims suderinus.

Ieškovė byloje pateikė atsakovei siųstą dokumentų nuo 2011-01-31 iki 2014-12-31 suvestinę, kurioje ieškovė įtraukusi 23 PVM sąskaitas faktūras už ieškovės teigimu autoservise atliktus darbus (b. l. 136, 186). Atsakovė teismui pateikė apyvartos duomenis nuo 2011-01-01 iki 2016-07-31, kurioje nurodyta, jog į atsakovės apskaitą buvo įtrauktos 16 PVM sąskaitų faktūrų, ieškovės pateiktų už atliktus darbus, tai atsakovės teigimu patvirtina tą aplinkybę, kad būtent tiek paslaugų ir buvo suteikta atsakovei (1 t., b. l. 68). Taip pat atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė ir 16 PVM sąskaitų faktūrų iš kurių 13 PVM sąskaitų faktūrų yra su abiejų šalių parašais ir yra apmokėtos. Trys PVM sąskaitos faktūros yra pasirašytos tik atsakovės, tačiau taip pat apmokėtos (1 t., 74-85, 136). Vertinant nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta tikėtina tai, jog sąskaitos faktūros būdavo apmokamos tik šalims jas suderinus, kadangi dauguma sąskaitų yra su abiejų šalių parašais ir tik trys sąskaitos yra pasirašytos tik atsakovės atstovo. Šią aplinkybę galimai patvirtina ir atsakovės ieškovei 2016-04-13 siųstas raštas, kuriame nurodoma, kad jeigu pagal ginčo sąskaitas buvo suteiktos paslaugos, tai prašoma atsiųsti PVM sąskaitų faktūrų kopijas su atsakovės atsakingų asmenų parašais (1 t., b. l. 90). Pažymėtina, jog tuo metu ginčas teisme nagrinėjamas nebuvo. Duomenų, jog sąskaitos buvo siunčiamos nederintos elektroniniu paštu byloje taip pat nėra.

Taip pat ieškovė neįrodė aplinkybės, jog visos ginčo sąskaitos atsakovei buvo žinomos, pateiktos ir atsakovė žadėjo jas apmokėti. Atsakovės teigimu aplinkybę, jog atsakovei sąskaitos buvo pateiktos ir atsakovei apie jas buvo žinoma patvirtina 2015-03-30 iš atsakovės gautas elektroniniu paštu raštas, kuriame atsakovė nurodė, kad neturi ginčo sąskaitų (1 t., b. l. 39). Tačiau šią aplinkybę paneigia ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog ieškovei buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė 2015-03-24 išsiuntė atsakovei buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei dokumentų nuo 2011-01-31 iki 2014-12-31 suvestinę, kurioje ir buvo nurodytos ginčo sąskaitos. Darytina išvada, kad atsakovė apie šias sąskaitas galimai sužinojo būtent iš šios jai anksčiau pateiktos dokumentų suvestinės. Pažymėtina, kad ieškovė ir kitais teismui pateiktais duomenimis neįrodė aplinkybės, kad ieškovei ginčo sąskaitos buvo teikiamos jas išrašius mėnesio laikotarpyje. Liudytojas E. Š. nurodė, kad atsakovei sąskaitas veždavo 2011-2012 metais, o vėliau jas, ieškovės nepasirašytas, persiųsdavo elektroniniu paštu ir atsakovė be jokio suderinimo jas apmokėdavo. Į bylą pateikti įrodymai šias aplinkybes paneigia. Atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose yra ieškovės atstovų parašai ant 2013 metais išrašytų sąskaitų (1 t., b. l. 78-86), tai patvirtina aplinkybę jog sąskaitos buvo atsakovei pateikiamos ne elektroniniu paštu. Taip pat iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad sąskaitos buvo išrašytos nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, tačiau atsakovei elektroniniu paštu dokumentų suvestinė, kurioje įtrauktos ginčo sąskaitos buvo siųsta tik 2015-03-24 (1 t., b. l.135-136), o ginčo sąskaitos tik 2015-04-14, 2015-04-16, 2016-01-13 (1 t., b.l.142-149, 152-155, 164, 182), t. y. praėjus trims metams nuo jų išrašymo. Ieškovės atstovės E. Š. ir liudytojo E. Š. teigimu dėl kompiuterio viruso ieškovė negali pateikti įrodymų, jog sąskaitos buvo siunčiamos savalaikiai (2017-05-24 teismo posėdžio įrašas: 1 min 27 sek, 1 h 44 min 11 sek). Tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovei apie išrašytas paslaugas galimai nebuvo žinoma. 2015-03-24 ieškovei pateikus dokumentų suvestinę, atsakovė iš kart 2015-03-30 ieškovei nurodė, jog tokių sąskaitų neturi (1 t., b. l.39). Ieškovei 2016-04-06 atsakovei pateikus pretenziją dėl įsiskolinimo (1 t., b. l.14), 2016-04-13 pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad paslaugų pagal išrašytas ginčo sąskaitas nėra gavę (b. l. 90).

Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 str., 6. 644 str.), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra sunkus. Byloje teismas gali įvertinti ir remtis šalių paaiškinimais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, svarbus momentas byloje yra šalių tam tikrų aplinkybių pripažinimas. Šiais įrodymais byloje, teismo nuomone, įrodyta tik tai, jog šalys buvo sudariusios žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė atliko tam tikrus automobilių remonto darbus, o atsakovė tuos darbus priimdavo pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir jas, suderinusi su ieškove, už atliktus darbus apmokėdavo.

Šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 patvirtintame Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), galiojusiame ginčo laikotarpiu, nurodoma, kad Techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymų paraišką, kurioje nurodoma: techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, telefonas; transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė, adresas ir telefonas; užsakymo priėmimo data ir įvykdymo terminas; duomenys apie transporto priemonę (markė, modelis, valstybinis numeris, rida ir kt.); teikiamų techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų sąrašas, techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekančio asmens pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas, jų kaina ir kiekis; transporto priemonės valdytojo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas; garantinės sąlygos; užsakymą priėmusio (užsakymo paraišką įforminusio arba vykdytojo) asmens vardas, pavardė, parašas, taip pat transporto priemonės valdytojo parašas; kiti reikalingi duomenys, susiję su techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugos teikimu (Aprašo 9 p.). Užsakymų paraiška techninės priežiūros darbams gali būti nepildomas tik tuo atveju, jeigu paslauga teikiama dalyvaujant transporto priemonės valdytojui (Aprašo 10 p.). Tuo atveju, jeigu transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninės priežiūros ir (ar) remonto paslauga, techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantis asmuo kartu su paraiška turi įforminti priėmimo–perdavimo aktą, kuriame turi būti nurodytas transporto priemonės komplektiškumas, matomi išoriniai pažeidimai ir defektai, transporto priemonės valdytojo pateiktos atsarginės dalys ir medžiagos. Priėmimo–perdavimo aktą pasirašo transporto priemonės valdytojas ir techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantis asmuo. Paraiškos ir priėmimo–perdavimo akto vienas egzempliorius atiduodamas transporto priemonės valdytojui. Techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantis asmuo gali paraišką ir priėmimo–perdavimo aktą pateikti viename dokumento blanke (Aprašo 11 p.).

Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad paraiškos techninės priežiūros darbams bei priėmimo-perdavimo aktai nebuvo pildomi. Atsakovė automobilius pristatydavo pas ieškovę, aptardavo darbus ką reikės daryti ir juos atlikus ieškovė informuodavo apie tai atsakovę. Mėnesio bėgyje (1 t., b. l. 74-78) už atliktus darbus būdavo pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovei ir ieškovei aptarus, atsakovei pasirašius, atsakovė apmokėdavo. Elektroniniu paštu atsakovei 2015-04-16 buvo išsiųstos tik 5 ginčo sąskaitos (1 t., b. l. 152-155), išrašytos 2012 m., jog kitos, atsakovei išrašytos sąskaitos būtų siųstos elektroniniu paštu, byloje įrodymų nėra.

Liudytojas E. Š., parodė, kad priėmimo-perdavimo aktų ir paraiškų nepildė todėl, kad tam nebuvo tinkamų sąlygų, nebuvo tam skirtų patalpų (teismo posėdžio įrašas: 1 h 44 min 11 sek). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė yra juridinis asmuo ir šioje srityje veiklą vykdantis verslo subjektas, todėl privalėjo pildyti nurodytus dokumentus, kurie gali turėti esminę reikšmę vertinant ieškovės veiklą ginčo teisiniame santykyje, tai subjektas, kuriam keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai. CK 2.4 str. verslininkui yra keliami aukštesni reikalavimai, negu įprastam fiziniam asmeniui.

Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 str. nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz., medžiagų / įrengimų / darbo jėgos panaudojimas, atliktų / atliekamų rangos darbų fiksavimas), turi būti grindžiami leistinais įrodymais, tai yra tokiais dokumentais, kurie atitinka specialių teisės aktų, imperatyviai reglamentuojančių juridinių asmenų turto judėjimo, finansinių operacijų ir kt. apskaitą (Buhalterinės apskaitos, Finansinės atskaitomybės įstatymas ir kt.), reikalavimus. Taigi ieškovė – veikiantis pelno siekiantis kvalifikuotas, specialios patirties turintis juridinis asmuo, kuriam žinoma / turi būti žinoma ne tik sandorių sudarymo, jų keitimo, vykdymo formalioji, faktinė pusė, bet ir galima rizika, susijusi tiek su verslo ypatumais, tiek su įstatymais nustatytų taisyklių nesilaikymu (teisinių santykių neįforminimas / netinkamas įforminimas), pažeistų teisių, interesų gynimu teisme ir kt. (CPK 185 str.).

Byloje nustačius nurodytas aplinkybes, ginčo PVM sąskaitoms faktūroms pagal šalių bendradarbiavimo praktiką esant nepasirašytoms, nesant kitų dokumentų patvirtinančių apie realiai atliktus darbus, teismo vertinimu, išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina jose nurodytų paslaugų atlikimo.

Vertinant civilinėje byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo suteiktos paslaugos, nurodytos ginčo PVM sąskaitose faktūrose, todėl atsakovei nekyla pareiga šias sąskaitas apmokėti (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovės teismui pateikti skolų suderinimo aktai nėra pakankamas įrodymas padaryti priešingai išvadai.

Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-1326/2000, Nr.3K-3-1321/2000, Nr.3K-3-1214/2000). Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria.

Byloje nėra duomenų apie jokius tarp šalių buvusius papildomus įsipareigojimus, skolų suderinimo aktai yra pasirašyti tik ieškovės bei grįsti pirminiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, kurias atsakovė ginčija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie patirtas 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 4-14). Nurodytos atsakovės patirtos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 9,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (1 t., b. l. 2). Ieškinį atmetus valstybei iš ieškovės priteisiamos 9,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Statybų priežiūra“, įmonės kodas 300520534, buveinės adresas Miško g. 5, Mastaičiai, LT-53228 Kauno rajonas, iš ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Talitrum“, įmonės kodas 135967913, buveinės adresas Vilniaus g. 3-1, LT-44281, Kaunas, a. s. Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Talitrum“, įmonės kodas 135967913, buveinės adresas Vilniaus g. 3-1, LT-44281, Kaunas, a. s. Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 9,38 Eur (devynis eurus 38 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.