Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-548-880/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
e1-548-880/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08187-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
M. R.
Baudžiamoji byla Nr. e1-548-880/2022Proceso Nr. 1-01-1-08187-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTeismo baudžiamasis įsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

M. R. 2022 m. kovo 9 d. apie 15.30 val. savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme konflikto metu smurtavo V. D., tai yra asmens, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu: sugriebęs ranka už plaukų V. D. ištempė iš savo automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to įvykusių tarpusavio grumtynių metu, suėmęs V. D. už dešiniosios rankos ir ją lauždamas, V. D. veidą trenkė į automobilio sėdynės atlošą bei sumušė jos rankos pirštą. Šiais smurtiniais veiksmais M. R. nukentėjusiajai V. D. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad apie 4 metus gyvena kartu su V. D.. Jie nėra susituokę, bet veda bendrą ūkį. Jie turi bendrai nupirktą namą, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu augina jų bendrą 2 metų amžiaus dukrą ir V. D. 4 metų dukrą. Su V. D. sutarė gerai. Bet paskutiniu metu ji pradėjo kalbinti visai šeimai išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. Kadangi jie jau yra užsienyje gyvenę ir dirbę ir jiems ten nepavyko gerai įsitvirtinti, užsidirbti pinigų, jis nesutiko su V. D. pasiūlymu. Užsienyje gyvena V. D. šeima (brolis, sesuo ir mama) ir ji vis tiek nori ir planuoja su vaikais ten išvykti. Dėl to paskutiniu metu jie ir praėjo pyktis. Jis bijo, kad V. D. be jo žinios ir leidimo išsiveš į užsienį dukrą. 2022 m. kovo 9 d. jis po pietų, tikslios valandos nežino, grįžo į namus. Namie buvo V. D. su vaikais. Ji vėl pradėjo kalbėti apie išvykimą į užsienį ir jie apsipyko. Tuomet jis pasakė, kad su vaikais eina į kiemą. Abi mergaitės apsirengė ir jie išėjo į kiemą. V. D. irgi išėjo kartu. Jis nežino, kas jai pasidarė, bet ji pradėjo telefonu filmuoti kiekvieną jo žingsnį. Šį kartą ji kieme vėl pradėjo telefonu filmuoti. Jis iš jos rankų ištraukė telefoną ir nuėjo, atsisėdo savame automobilyje Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sėdėdamas automobilyje jis žiūrinėjo V. D. telefone susirašinėjimo žinutes. Mat V. D. brolis ir prikalbino ją vykti į užsienį. Jis jai siuntinėja žinutes. Todėl jis norėjo paskaityti tas žinutes. Jam besėdint automobilyje, į automobilį įlipo V. D. ir iš jo rankų griebė atimti savo telefoną. Tarp jų gavosi grumtynės. Jis V. D. telefono neatidavinėjo, o ji plėšė jį iš jo rankų. Jis teigia, kad tų grumtynių metu galimai jis jai ir užlaužė ranką ir ji veidu atsitrenkė į sėdynės atlošą. Tuo metu gali būti, kad jai užgavo pirštą. Dėl traukimo už plaukų, tai dabar net neprisimena. Gal jai tik pasirodė, kad jis tempia jai už plaukų. Visos grumtynės vyko automobilyje. Dabar net sunku labai tiksliai nuosekliai nupasakoti visus jų grumtynių metu atliktus veiksmus. Jis sutinka, kad grumtynių metu buvo ir stumdymasis, ir draskymasis nagais. V. D. jam ranką irgi apdraskė nagais. Jis supranta, kad savo veiksmais V. D. galimai sukėlė fizinį skausmą. Dėl to tikrai nuoširdžiai gailisi (b.l. 67-68).

Nukentėjusioji V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu M. R. gyvena 3,5 metų. Jie gyvena nuosavame bendrame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu ji su sugyventiniu nesugyvena, nes jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Taip pat M. R. ji buvo pareiškusi, kad nori skirtis ir išvykti į užsienį bei ten dirbti. Nurodė, kad įsitvirtinusi užsienyje, ji pasiims su savimi vaikus, o jis tam prieštaravo. Šių metų kovo 9 d. apie 15.30 val. būnant namuose M. R. priėjo prie jos ir pasakė, kad dėl dukros auginimo reikalų jis išsiaiškins teisiškai ir neleis jos išsivežti. Dėl šios situacijos namuose kilo žodinis konfliktas, kurį ji pradėjo įrašinėti savo mobiliuoju telefonu, o M. R. tai pastebėjo. Jis aprengė vaikus ir visi išėjo į kiemą. Kieme M. R. pareikalavo, kad ji ištrintų įrašą, tačiau ji tai daryti atsisakė. Tuo metu M. R. atėmė iš rankų jos telefoną ir pradėjo viską iš jo trinti. Supratusi, kad konflikto metu jai gali prireikti pagalbos, ji pradėjo iš sugyventinio atiminėti savo telefoną. Visą tai vyko kieme, šalia jo automobilio VOLVO S60. Konfliktuojant telefonas nukrito automobilyje ant grindų. Jai bandant jį pasiekti, M. R. pagriebė jai už plaukų ir ištempė iš automobilio, kad ji nepasiektų telefono. Tuo metu jai buvo sukeltas fizinį skausmas. Ištempęs iš automobilio, M. R. ją paleido. Vėl pabandžius atimti iš jo telefoną, M. R. griebė jai už dešiniosios rankos ir ją užlaužė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo pačiu buvo sumuštas ir rankos pirštas. Užlaužimo ir sumušto piršto skausmą ji jaučia ir apklausos metu. Taip pat ji nurodė, kad rankos užlaužimo metu ji, galimai, veidu trenkėsi į automobilio sėdynę, dėl ko ant jo atsirado paraudimas ir grumtynių metu buvo jaučiamas fizinis skausmas. Vėliau ji vėl pamėgino pasiimti telefoną ir jai pavyko. Tuo metu M. R. pabandė atimti iš jos telefoną, tačiau ji jam įkando į pirštą. Po ko ji su vaikais pabėgo namo, o M. R. išvažiavo automobiliu. Už kokių 20 minučių grįžęs M. R. jos paklausė, kodėl ji dar neišsinešdino. Taip pat pasakė, kad šiandien jis vartos alkoholinius gėrimus ir ji dar kentės ne taip. Todėl ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 1-2).

Nukentėjusiosios V. D. asmens apžiūros metu užfiksuotas ant veido dešiniojo žando matomas paraudimas (b.l. 38-41).

M. R. įvykio metu buvo blaivus (b.l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamojo M. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiosios V. D. parodymais, asmens apžiūros protokolu, alkotesterio parodymų kvitu, t. y. yra įrodyta, kad jis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaltinamasis M. R. neteistas, administracine tvarka baustas 5 kartus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 72), registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje nebuvo padaryta, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus M. R. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b.l. 77, 79).

Nukentėjusioji V. D. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota (b.l. 82-84).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė M. R. sumažinama trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. R. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022-03-09 17.05 val. iki 2022-03-10 12.43 val.

M. R. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. R., kad:

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Zinkevičius