Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-10-26 · Administracinė byla Nr. eI3-865-426/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-26
Bylos Nr.
eI3-865-426/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02320-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
Atsakovas
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
V. R., A. K., D. N., MB "Implantitas"
Pareiškėjas
Odontologijos klinika „Aukselis“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-865-426/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02320-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.5; 6.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės odontologijos klinikos „Aukselis“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., mažajai bendrijai „Implantitas“, A. K. (K.), D. N. dėl sprendimo (įsakymo) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) odontologijos klinika „Aukselis“ (toliau – ir Klinika) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. T4-131-(1.34.) „Dėl pacientei V. R. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą su papunkčiais 1.1, 1.1.1, 1.1.2, 1.3, kuriais atsakovė nustatė, jog Klinika pacientei V. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. spalio 18 d. teikė pažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; 2) panaikinti 1.3 ir 2 punktą, kuriuo atsakovė nustatė, jog pareiškėja nepateikė tyrimui reikalingų ir prašomų dokumentų, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 1 punkto 2 papunkčio reikalavimus.

Nurodo, kad atsakovė nustatė, jog Klinika pacientei V. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2019 m. liepos 15 d. – 2019 m. spalio 18 d. teikė pažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, o taip pat Tarnyba nenustatė, kad Klinika, teikdama paslaugas pacientei, pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisės ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

Pareiškėjos nuomone, Įsakymas nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Paaiškina, kad V. R. 2019 m. birželio viduryje kreipėsi į Kliniką, pageidaudama visiškai atstatyti jai apatinį ir viršutinį žandikaulį, juos implantuojant. Pacientei buvo padaryta 3D nuotrauka, visos burnos kompiuterinė tomografija CT DENT, atlikta burnos patikra. Pacientei preliminariai apskaičiuota darbų ir medžiagų vertė (apie 20 000 Eur), nurodyti gydymo etapai ir periodai, kuriais bus atliekami veiksmai. Pacientė teiravosi apie galimybę apmokėti už paslaugas išsimokėtinai, sutiko tiek su darbų eiga, tiek su įkainiais. Klinika nurodė, jog yra sudariusi sutartį su UAB „General Financing“, todėl pacientė sutiko kreiptis į šią bendrovę dėl vartojimo kredito gavimo. Klinikos žiniomis, kredito įstaiga, patikrinusi pacientės finansinę būklę, nurodė, kad negalės suteikti jai 20 000 Eur kredito sumos, tačiau gali suteikti pusę prašomos sumos. V. R. Klinikos vadovui E. A. paaiškino, jog mėgins savarankiškai rinkti pinigus, kad galėtų gauti visą paslaugą. Teigia, kad V. R. 2019 m. birželio 13 d., tarpininkaujant Klinikai, pasirašė vartojimo kredito sutartį ir jai buvo suteiktas 10 500 Eur kreditas, kuris buvo pervestas į Klinikos sąskaitą, siekiant atsiskaityti už teikiamas I-ojo etapo paslaugas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Klinikoje pacientę pagal Sveikatos paslaugų teikimo sutartį gydė MB „Implantitas“ gydytojas odontologas, buvo atlikti paruošiamieji darbai ir fiksuoti būtini atlikti veiksmai, t. y. pašalinti dantys, įsukti implantai, paskirtas medikamentinis gydymas ir pan. 2019 m. birželio 21 d. V. R. ant implantų buvo uždėti dantų tiltai, o 2019 m. liepos 11 d. sudarytas galutinis gydymo ir veiksmų planas, pacientė supažindinta su ketinamais atlikti veiksmais, įkainiais, laikotarpiais bei etapais. Pažymi, kad buvo numatytos ir teikiamų paslaugų galutinės kainos, t. y. 10 500 Eur už paruošiamuosius darbus bei apatinio žandikaulio visišką atstatymą implantų ir protezo pagalba, taip pat už paruošiamuosius viršutinio žandikaulio darbus, 9 430 Eur už viršutinio žandikaulio implantavimą su pilna apdaila, be to, buvo nurodytos ir gydymo eigoje nenumatytų darbų kainos. Teigia, kad pacientė pretenzijų neturėjo.

Paaiškina, kad V. R. 2019 m. spalio 18 d. atvyko planinei operacijai, rekomenduoti ir skirti vaistai, pooperacinio laikotarpio režimas ir kita. Implantacija buvo galima ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, viršutiniame žandikaulyje turėjo būti įdėti 6 implantai, apdaila ir kt. Per šį laikotarpį visiems atliktiems darbams su medžiagomis buvo apmokėta 2019 m. birželio 13 d. vartojimo sutartimi gauta pinigų suma. 2020 m. balandžio ar gegužės mėn. pacientė į Kliniką neskambino. 2020 m. vasaros viduryje Klinikos direktoriui paskambinusi V. R. teiravosi, kaip jai elgtis toliau, nes atleista iš darbo, negali susimokėti už tolesnes procedūras. Pacientei buvo paaiškinta, kad Klinika negali tęsti gydymo neįsitikinus, jog už teikiamą paslaugą bus apmokėta. Pažymi, kad pacientė daugiau į Kliniką nesikreipė, tačiau pareiškėjai akivaizdu, jog pacientė, siekdama savanaudiškų tikslų, siekia gauti tolesnes paslaugas už jas nemokėdama.

Klinika aiškina, kad siūlė pacientei pigesnes paslaugas, t. y. dantų plokšteles, tačiau ji patikino, jog jų nenori. Atkreipia dėmesį, kad pagal paslaugų įkainius abiejų žandikaulių pilnas atstatymas be papildomų paslaugų kainuotų apie 15 000 Eur. Klinika nurodo, kad negali dirbti nuostolingai ir negalėjo prisiimti įsipareigojimų už nurodytą pacientės 10 500 Eur kainą. Pareiškėja mano, kad V. R., negalėdama apmokėti už likusius darbus, siekia nesąžiningais veiksmais paslaugą gauti nemokamai, taip pat išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Nurodo, kad pacientė su Klinika nesusisiekė, nebuvo atvykusi, tačiau kreipėsi į teisininkus, įvairias institucijas, menkindama Klinikos reputaciją ir, tikėtina, neatskleisdama tikrosios informacijos.

Paaiškina, kad gydytojai odontologai A. K. ir D. N. (chirurgas) teikė paslaugas ne darbo sutarties, bet Sveikatos priežiūros teikimo sutarties pagrindu. Tuo metu, kai pacientei reikėjo atlikti gydymą, Klinikoje nebuvo darbo sutarties pagrindu dirbančio nuolatinio chirurgo – gydytojo odontologo, todėl šią paslaugą teikė atsakovės Įsakyme minimi specialistai. Pareiškėja domėjosi dėl tokių paslaugų teikimo minėtos sutarties pagrindu ir jai buvo paaiškinta, jog ji gali teikti tokias paslaugas, nesudariusi darbo sutarties.

Nurodo, kad tik iš pateiktos atsakovės ataskaitos, kuria rėmėsi priimant Įsakymą, Klinika sužinojo, kad gydytojas odontologas A. K. neturėjo chirurgo licencijos, kadangi sutartyje buvo nurodyta, kad jis turi licenciją. Klinika negalėjo tikėtis, jog pacientė V. R. gydoma chirurgo, neturinčio licencijos, be to, Sveikatos paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, kad tokią licenciją gydytojas turi nuo 2015 metų. Šiuo atveju pareiškėja įsitikinusi, jog nuslėptą informaciją atsakinga MB „Implantitas“. Be to, odontologas chirurgas D. N. teikė paslaugas analogiškos sutarties pagrindu, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėja akcentuoja, kad verstis burnos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę burnos priežiūros specialistas, turintis įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią burnos priežiūros praktikos licenciją. Be to, verstis praktika jis gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri turi licenciją teikti burnos priežiūros paslaugas. Pažymi, kad tokią licenciją pareiškėja turi nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d., jos Nr. 2619. Nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikinai buvo sustabdytas licencijos galiojimas, tačiau atlikus privalomas procedūras licencijos galiojimas buvo atstatytas.

Pareiškėja tikina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė, kadangi 2021 m. kovo 26 d. gavusi pranešimą pateikti paaiškinimus ir dokumentus, 2021 m. kovo 30 d. surašė paaiškinimą, surinko visus reikiamus tyrimui dokumentus ir nurodytais terminais siuntė atsakovei. Papildomai atsakovei buvo teikti prašomi dokumentai, būtini išsamiam tyrimui. Pažymi, kad dėl patiriamo streso, diskredituojant Klinikos vardą, jos vadovas laiku nepateikė visų prašomų dokumentų, kurie vėliau buvo pateikti.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad patikrinusi V. R. medicininę dokumentaciją, nustatė, jog UAB ,,Aukselis“ direktorius E. A. neužtikrino, kad gydytojas odontologas A. K. ir burnos chirurgas D. N. būtų įdarbinti darbo sutarties pagrindu. Gydytojas odontologas A. K. 2019 m. liepos 15 d. pacientei atliko alveoplastiką, taip pat augmentaciją, t. y. atliko procedūras, kurios nepriskiriamos gydytojo odontologo kompetencijai. Klinika, nepateikdama Tarnybai prašomų vidaus dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Atsiliepime atsakovė pažymi, kad pagal teisės aktus asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik asmenys, turintys licenciją, taip pat įstaigoje, kuri turi licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę turi būti nustatyti aiškūs, nuolatiniai ir abipusiai įpareigojantys santykiai tarp gydytojo odontologo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, taip užtikrinant įstaigos ir odontologo ar burnos priežiūros specialisto atsakomybę už teikiamų paslaugų kokybę bei galimos žalos pacientams atlyginimą. Todėl vertimusi atitinkama praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigoje laikytinas darbas įstaigoje pagal darbo sutartį, taip pat darbas individualioje įmonėje ar mažojoje bendrijoje (išskyrus civilinės sutarties pagrindu). Pabrėžia, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas civilinės sutarties pagrindu, kuomet neatsiranda asmens sveikatos priežiūros atsakomybė už sveikatos priežiūros specialisto veiklą ir jo teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, negali būti laikoma vertimusi atitinkama praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nagrinėjamu atveju Klinika su MB „Implantitas“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria pastaroji įsipareigojo suteikti galimybę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas Klinikos veiklos adresu: (duomenys neskelbtini). MB „Implantitas“ licencijoje nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini) Atsakovė atkreipia dėmesį, jog minėta sutartis pasirašyta 2019 m. gegužės 28 d., asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo teiktos 2019 m. liepos 15 d. – 2019 m. spalio 18 d., o asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija MB „Implantitas“ išduota tik 2019 m. gruodžio 5 d. Taigi, toks asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, koks buvo numatytas minėtoje paslaugų sutartyje tarp UAB „Aukselis“ ir MB „Implantitas“, negalėjo būti laikomas tinkamu ir teisėtu.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčija fakto, jog pacientei burnos chirurgijos sričiai priskiriamos paslaugos buvo suteiktos asmens, kuris tuo metu neturėjo teisės jų teikti, tačiau ji bando įrodyti, jog nustatytas pažeidimas turėjo būti priskirtas MB „Implantitas“, kadangi ši įmonė sutarties sudarymo metu nuslėpė sutarčiai reikšmingas aplinkybes. Tarnyba pažymi, jog minėtoje 2019 m. gegužės 28 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, kad pacientė – užsakovo UAB „Aukselis“ klientė. Be to, paslaugos jai buvo suteiktos pareiškėjos, o ne MB „Implantitas“ veiklos adresu.

Tarnyba nurodo, kad UAB „Aukselis“ teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau nesuprantama, dėl kokių priežasčių ji viešoje asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijų paieškoje nepatikrino asmens, kuris Klinikoje turėjo teikti gydytojo burnos chirurgo paslaugas, licencijos.

Tarnyba teigia, kad atlikdama patikrinimą dėl konkrečiam pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, peržiūri ir įvertina visą įstaigos su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusią dokumentaciją, o radusi neatitikimus, konstatuoja pažeidimus. Tarnyba, negavusi prašomų dokumentų, negali visapusiškai atlikti jai pavestų funkcijų. Be to, patikrinimai turi būti atlikti per tam tikrą laikotarpį, todėl negali neribotą laiką laukti dokumentų. Nagrinėjamu atveju nepateikti dokumentai nebuvo būtini užbaigti tiriamą atvejį, tačiau nepaneigė fakto, jog viso patikrinimo atlikimo metu pateikti nebuvo, todėl atsakovė turėjo pagrįstą teisę konstatuoti pažeidimą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja dokumentų teikimo metu buvo atstovaujama advokato padėjėjos, todėl kritiškai vertinamas argumentas, jog prašytų dokumentų Klinikos vadovas nepateikė dėl patiriamo streso ir pacientės kaltinimų.

Atsiliepimas

Atsakovė akcentuoja, kad įspėjimą pareiškėjai taikė už visus Įsakymo 1 punkte nurodytus pažeidimus, o ne tik už 1.3 nurodytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime paaiškina, kad 2019 m. birželio mėnesio pradžioje kreipėsi į UAB „Aukselis“, adresu: (duomenys neskelbtini), su prašymu implantuoti bei sutaisyti visus dantis. Vizito metu gydytojas-odontologas, kurio tapatybės V. R. nežino, tačiau įvardijo jį kaip tamsių plaukų, liekną, turintį daug tatuiruočių įvairiose kūno vietose, apžiūrėjo dantis, įvertino būklę ir nurodė, kiek kainuotų dantų implantacija bei sutaisymas. Apžiūros metu, kaip visada, dalyvavo ir UAB „Aukselis“ vadovas E. A., kuris vėliau V. R. pagamino laikiną tiltelį. E. A. nurodė, kad visiškai sutvarkys V. R. dantis, t. y. atliks visos burnos dantų implantaciją bei taisymą už 10 500 Eur. Pažymi, kad būsimų darbų veiksmai, procedūros, gydymas ir kita detalizuota nebuvo. Be to, UAB „Aukselis“ nesudarė su V. R. paslaugų sutarties raštu, susitarė tik žodžiu.

Šalies argumentai

V. R. teigia, kad iš UAB „General Financing“ pasiėmė 10 500 Eur dydžio paskolą, kurią dar prieš suteikiant paslaugą pervedė Klinikai, kuri sąskaitų už atliekamus darbus neišrašinėjo. Po pinigų pervedimo Klinikoje V. R. apžiūrinėjo, ėmė kraują, darė kitus tyrimus, siuntė daryti 3D dantų nuotraukas. Vėliau Klinikoje iš apatinio žandikaulio buvo pašalinti nesveiki dantys ir įdėti keturi vienetai dantų implantų varžtų, o praėjus dar savaitei, ant dantų implantų varžtų buvo pritvirtinti laikini dantys. Visos šios paslaugos atliktos birželio mėnesį, toliau paslaugos nebebuvo teiktos. V. R. tik 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pavyko susisiekti su UAB „Aukselis“ vadovu, tačiau jis bendravo nepagarbiai.

V. R. 2019 m. spalio mėnesį buvo paskirtas vizitas Klinikoje, pašalintas dantis, auginamas žandikaulio kaulas, siuvama viso žandikaulio dantena, o praėjus 10 dienų po šio vizito – pašalinti siūlai ir padaryta laikina plokštelė, skirta viršutiniam žandikauliui. V. R. Klinikos vadovas E. A. nurodė, kad turi praeiti 4-5 mėnesiai, kol bus galimos kitos procedūros, todėl vizito iš anksto neskyrė, žadėjo susisiekti telefonu. Praėjus 4 mėnesiams, E. A. nesusisiekė, neatsakinėjo į jos skambučius, o prasidėjus COVID-19 ligos pandemijai informavo, kad po karantino praneš, kada ji galės apsilankyti Klinikoje.

Atsiliepimas

Atsiliepime V. R. pažymi, kad jaučiasi apgauta, kadangi niekada nebuvo minėta, jog teks papildomai mokėti už paslaugas, t. y. jai buvo pažadėta, kad už 10 500 Eur bus sutvarkyti bei implantuoti visi dantys, tačiau dantys nebuvo nei pilnai implantuoti, nei sutvarkyti. Dėl šių priežasčių V. R. kreipėsi į Tarnybą. Jos nuomone, Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o Klinika turėjo pati domėtis, ar joje dirbantys medikai turi licencijas ir teisę teikti paslaugas.

Be to, nurodo, kad atsakovė dar 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu buvo sustabdžiusi Klinikos licenciją, o šiuo metu taip pat nagrinėjamas V. R. skundas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, kuriai Klinika jau keletą mėnesių nepateikia reikiamų dokumentų, taip siekdama išvengti atsakomybės bei vilkinti procesą.

Tretieji suinteresuoti asmenys MB „Implantitas“, A. K., D. N. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. T4-131-(1.34.) „Dėl pacientei V. R. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ 1 punkto su papunkčiais 1.1, 1.1.1, 1.1.2, 1.3, taip pat 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad V. R. 2019 m. birželio mėn. pradžioje kreipėsi į UAB „Aukselis“, adresu: (duomenys neskelbtini), su prašymu implantuoti bei sutaisyti dantis. V. R. su Klinika susitarė dėl dantų tvarkymo už 10 500 Eur, tačiau su UAB „Aukselis“ paslaugų sutarties raštu nesudarė, susitarė tik žodžiu.

V. R. iš UAB „General Financing“ pasiėmė 10 500 Eur dydžio paskolą, kurią prieš paslaugų suteikimą pervedė Klinikai. Šios aplinkybės byloje pareiškėja neneigia.

Taigi, Klinikoje 2019 m. birželio mėn. V. R. buvo suteikta tik dalis paslaugų, kitos paslaugos nebuvo teiktos, o 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje susisiekus su UAB „Aukselis“ vadovu, V. R. teigimu, jis bendravo nepagarbiai. Vis dėlto, 2019 m. spalio mėnesį buvo paskirtas vizitas Klinikoje, kurio metu jai pašalintas dantis, buvo auginamas žandikaulio kaulas, siuvama viso žandikaulio dantena, o praėjus 10 dienų po šio vizito – pašalinti siūlai ir padaryta laikina plokštelė, skirta viršutiniam žandikauliui. V. R. vadovas E. A. nurodė, kad turi praeiti 4–5 mėnesiai, kol bus galima atlikti kitas procedūras, todėl vizito iš anksto neskyrė, žadėjo susisiekti telefonu. Per 4 mėnesius E. A. nesusisiekė, neatsakinėjo į jos skambučius, o prasidėjus COVID-19 ligos pandemijai informavo, kad po karantino praneš, kada ji galės apsilankyti Klinikoje.

Kadangi su V. R. nesusisiekta, nesuteikta paslauga, t. y. dantys nebuvo pilnai implantuoti bei sutvarkyti, todėl ji, atstovaujama advokato, 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės odontologijos klinikoje UAB „Aukselis“.

Tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyrius, atlikęs patikrinimą, 2021 m. birželio 11 d. surašė ataskaitą, kurioje konstatavo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Tarnybos direktorius 2021 m. birželio 14 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriame konstatavo, kad: 1. UAB ,,Aukselis“ pacientei V. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. spalio 18 d. buvo suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus: 1.1. UAB „Aukselis“ direktorius E. A. neužtikrino, kad gydytojas odontologas A. K. ir burnos chirurgas D. N. būtų įdarbinti darbo sutarties pagrindu, tuo pažeidė: 1.1.1. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas; 1.1.2. Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 „Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 42 punkto reikalavimus – licencijos turėtojas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Rūmų nariu ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas; 1.2. Gydytojas odontologas A. K. 2019 m. liepos 15 d. pacientei atliko alveoplastiką, augmentaciją, t. y. procedūras, kurios nepriskiriamos gydytojo odontologo kompetencijai, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1252, 12.12 papunktį – „gydytojas odontologas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus“; 12.16 papunktį – „gydytojas odontologas privalo vykdyti gydytojo odontologo praktikos veiklą pagal savo profesinę kompetenciją, laikydamasis nustatytų profesinių pareigų, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei norminiais dokumentais; 1.3. Įstaiga, nepateikdama Tarnybai prašomų vidaus dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 2. Įspėjo UAB „Aukselis“ dėl šio Įsakymo 1 punkte nurodyto pažeidimo bei įpareigojo 1.3 papunktyje nurodytą pažeidimą pašalinti ir pateikti Tarnybai prašomus dokumentus iki 2021 m. birželio 30 d.

Pareiškėja teismui skundžia Įsakymo 1 punktą su papunkčiais 1.1, 1.1.1, 1.1.2, 1.3, taip pat 2 punktą.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (2019-07-01 – 2019-08-02 redakcija, aktuali tuo metu, kai pacientė buvo gydoma Klinikoje) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis).

Kaip matyti, Įsakymu Klinikai pažeidimai konstatuoti už tai, jog gydytojai A. K. ir D. N. nebuvo įdarbinti Klinikoje darbo sutarties pagrindu; A. K. teikė paslaugas, viršijančias jo kompetenciją; taip pat tyrimo metu laiku nepateikė Tarnybai prašomų vidaus dokumentų. Kaip matyti iš Įsakymo, pareiškėja gavo įspėjimą už Įsakymo 1 punkte išvardintus pažeidimus ir buvo įpareigota pašalinti 1.3 papunktyje nurodytą pažeidimą dėl dokumentų nepateikimo.

Įsakyme konstatuota, jog gydytojas odontologas A. K. ir burnos chirurgas D. N. dirbo Klinikoje, nesudarę darbo sutarties. Tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, taip pat Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624, 42 punkto reikalavimai.

Pareiškėja aiškina, kad sudarė sutartį su MB „Implantitas“, o minėti gydytojai dirbo Klinikoje ne darbo sutarties, o Sveikatos priežiūros teikimo sutarties pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo (2019-01-01 – 2020-04-30 redakcija, aktuali tuo metu, kai pacientė buvo gydoma Klinikoje) 4 straipsnio 1 dalį verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas.

Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 42 punkte įtvirtinta, kad licencijos turėtojas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Rūmų nariu ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas.

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad odontologas verstis odontologinės praktikos veikla gali tik turėdamas licenciją ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje tokią licenciją.

Šiuo atveju pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog A. K. ir D. N. dirbo darbo sutarties pagrindu, taigi, nepaneigė išvados, jog šie asmenys su Klinika nebuvo sudarę abipusių darbo santykių (konkrečiai – darbo sutarčių). Kaip matyti, pacientei V. R. gydymo paslaugos Klinikoje atliktos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. spalio 18 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. paslaugų teikimo V. R. metu turėjo tik 2015 m. sausio 29 d. išduotą gydytojo odontologo licenciją, o gydytojo burnos chirurgo licencija jam išduota tik 2020 m. balandžio 23 d., t. y. jau po šiai pacientei atliktų procedūrų. Pareiškėja neneigia šių aplinkybių, tačiau nurodo, kad ji teiravosi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, taip pat Sodroje, Sveikatos apsaugos ministerijoje bei Odontologų rūmuose dėl galimybės teikti paslaugas Sveikatos priežiūros teikimo sutarties pagrindu (perkant paslaugą) ir jai buvo paaiškinta, kad Klinika gali teikti šias paslaugas nesudariusi darbo sutarties su gydytojais.

Pagal Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 12.7 papunktį, jeigu po odontologo profesinės kvalifikacijos, pagal kurią prašoma licencijos, įgijimo yra praėję daugiau negu dveji metai, vieni iš dokumentų, patvirtinančių teisėtą odontologijos praktiką, galėtų būti įrašai socialinio draudimo pažymėjime ar darbdavio (juridinio asmens vadovo) išduota pažyma apie teisėtą veiklą kartu su darbo santykius įrodančiais dokumentais, taip pat dokumentai, patvirtinantys odontologo profesinės kvalifikacijos tobulinimą Rūmų tarybos nustatyta tvarka.

Kaip minėta, A. K. buvo įgijęs licenciją 2015 m. sausio 29 d., todėl paslaugų teikimo V. R. metu jau buvo praėję daugiau nei dveji metai. Byloje nėra duomenų apie šio gydytojo įrašus socialinio draudimo sistemoje, taip pat nėra įrodymų apie darbo santykius su Klinika, todėl sutiktina su atsakovės išvadomis, jog A. K. iš esmės Klinikoje dirbo be licencijos.

Pažymėtina, kad iš viešai prieinamų duomenų internete nustatyta, jog D. N. licencija išduoda taip pat 2015 m., tačiau byloje nėra duomenų apie jo įdarbinimą Klinikoje darbo sutarties pagrindu. Iš pareiškėjos ir UAB „Osteoplastika“, kurios direktorius yra D. N., 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarytos odontologijos paslaugų teikimo sutarties matyti, jog sutartimi numatytų paslaugų laikotarpis yra nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., o numatytas apmokėjimas už suteiktas paslaugas nėra laikomas darbo užmokesčiu ar kitomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis.

Taigi, pareiškėja nepaneigė Įsakyme nustatytų aplinkybių, jog tiek D. N., tiek A. K. dirbo Klinikoje, nesudarę darbo sutarčių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja aiškina nežinojusi, jog gydytojas A. K. dirba Klinikoje be burnos chirurgo licencijos, kurią gavo tik 2020 m. balandžio 23 d., o už šią neatskleistą informaciją atsakinga turėtų būti MB „Implantitas“. Teismas su tokiais teiginiais nesutinka, kadangi šiuo atveju pati pareiškėja, sudarydama paslaugų teikimo sutartį su A. K., privalėjo įsitikinti, kad asmuo turi reikalingą dirbti licenciją, tačiau to nepadarė. Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, jog informacija apie licencijų galiojimą skelbiama viešai, tačiau pareiškėja buvo aplaidi ir nepatikrino minėtos informacijos.

Įsakyme taip pat yra konstatuota, kad gydytojas A. K. atliko pacientei procedūras, t. y. alveoplastiką, augmentaciją, nepriskiriamas gydytojo odontologo kompetencijai.

Pagal Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 12.12 papunktį gydytojas odontologas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus, o pagal 12.16 papunktį – gydytojas odontologas privalo vykdyti gydytojo odontologo praktikos veiklą pagal savo profesinę kompetenciją, laikydamasis nustatytų profesinių pareigų, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei norminiais dokumentais.

Atitinkamos srities gydytojo profesinę kompetenciją sudaro specialiųjų (medicinos mokslo) žinių, gebėjimų ir įgūdžių visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1195/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (redakcija, galiojusi 2019-01-01 – 2019-12-31) 2 straipsnio 9 dalį medicinos praktika – gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad medicinos praktikos licencija – dokumentas, patvirtinantis gydytojo teisę verstis atitinkama medicinos praktika. Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją.

Byloje nėra ginčo, kad pacientei V. R. teiktų paslaugų laikotarpiu gydytojas A. K. turėjo odontologo licenciją, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo pačiu metu jis turėjo ir burnos chirurgo licenciją. Pažymėtina, kad jokių kitokio pobūdžio dokumentų (pažymėjimų, sertifikatų ir pan.) turėjimas nesuteikia jam teisės verstis atitinkama medicinos praktika. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė atsakovė, šis gydytojas, neturėdamas burnos chirurgo licencijos, pagal teisės aktus neturėjo teisės atlikti burnos chirurgijos paslaugų, t. y. alveolės plastikos bei audinių augmentacijos.

Taigi, ginčijamu atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu galioję teisės aktai gydytojui odontologui suteikė teisę ir pareigą diagnozuoti bei gydyti gydytojui odontologui priskirtas ligas, tačiau žinodamas, kad burnos chirurgija ir su ja susijusių paslaugų atlikimas nepatenka į A. K. turimos kompetencijos ribas, minėtas gydytojas privalėjo siųsti pacientę konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą – burnos chirurgą. Šiuo atveju tokių veiksmų gydytojas neatliko ir pats ėmėsi gydymo, apimančio burnos chirurgiją, neturėdamas tam licencijos. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog gydytojas viršijo savo kompetencijos ribas. Šiuo atveju buvo pažeisti pacientės lūkesčiai, kad ją gydys kompetenciją turintis tai daryti gydytojas specialistas. Nustačius, kad pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikė netinkamos specializacijos gydytojas, nėra pagrindo pripažinti, kad galėjo būti suteiktos kokybiškos paslaugos, nes tai – esminis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad valstybės institucijų, nurodytų šio įstatymo 52 straipsnyje, vadovai ar jų paskirti pareigūnai turi teisę reikalauti ir gauti visą reikalingą informaciją, dokumentus, medžiagą, laboratorinius mėginius, ligonių medicininių apžiūrų ir tyrimų duomenis, įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, įskaitant asmens duomenis, tarp jų ir sveikatos duomenis, kurie reikalingi patikrinimui atlikti ir paslaugų kokybės, pacientų saugos užtikrinimo bei neteisėtos sveikatinimo veiklos užkardymo tikslams pasiekti.

Kaip matyti, Įsakyme konstatuota, kad pareiškėja, laiku nepateikusi Tarnybai prašomų vidaus dokumentų (Medicininių dokumentų pildymo tvarkos, Pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkos ir pan.) pažeidė minėtą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. Tarnyba pareikalavo Klinikos pateikti jai reikalingus dokumentus, tačiau matyti, jog pareiškėja nevykdė šių reikalavimų, nenurodydama konkrečių priežasčių. Pareiškėja skunde šios aplinkybės neneigia, tačiau nurodo, kad to nepadarė dėl Klinikos vadovo patiriamo streso dėl susidariusios konfliktinės situacijos su paciente V. R.. Tačiau teismas kritiškai vertina šiuos argumentus, kadangi pareiškėja - verslo subjektas, dirbantis su asmenimis, teikiantis sveikatos priežiūros paslaugas ir pan. Būdama verslo subjektu, pareiškėja prisiima riziką ir supranta, su kokiomis situacijomis gali tekti susidurti, tačiau tai jos neatleidžia nuo įstatyme įtvirtintų pareigų vykdyti reikalavimus. Be to, iš byloje esančios atstovavimo sutarties matyti, kad jau nuo 2021 m. kovo 26 d. Klinika sudarė atstovavimo sutartį su profesionaliais teisininkais, todėl nepagrįsti argumentai, kad ji dokumentų negalėjo pateikti dėl vadovo patiriamo streso.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir į bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus, Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja pacientei V. R. suteikė nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir, nustačiusi pažeidimus, įspėjo dėl ataskaitoje ir Įsakyme konstatuotų pažeidimų. Taigi, Tarnyba priėmė teisėtą Įsakymą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, ji neįgijo pagrindo reikalauti priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės odontologijos klinikos „Aukselis“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė