Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisimo iš atsakovės N. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas priteisti iš atsakovės N. T. (toliau – atsakovė) 34,67 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vietinė rinkliava skaičiuojama remiantis 2013-08-22 Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-220 priimtais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai).

Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007-07-26 sprendimu Nr. T-244 nuo 2007-09-01 Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008-11-27 sprendimu Nr. T-380 ir 2013-07-18 sprendimu Nr. T-200 bei 2006-08-24 sprendimu Nr. T-245 patvirtino „Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus“, kurių 10 punktas pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą bei kurie yra pakeisti 2013-08-22 sprendimu Nr. T-220. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-07-27 sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-389, 2009-02-12 sprendimu Nr. T-45 bei 2010-03-25 sprendimu Nr. T-84, 2010-11-24 sprendimu Nr. T-360), kurių 25 p. nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 30 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjai duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti.

Atsakovė bylai aktualiu laikotarpiu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 yra 134,67 Eur, tačiau pareiškėjas sumažino savo reikalavimus, kadangi atsakovė 2019-10-28 dalį skolos (100 Eur) sumokėjo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2014-01-01, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2013-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2013-12-31 atmestinas.

Atsakovė 2019-10-28 sumokėjo 100 Eur. Pareiškėjas tikslindamas reikalavimus nenurodė kaip užskaitoma skola, ginčijamo laikotarpio netikslino ir prašo priteisti likusią skolą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola <...>“. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį pareiškėjas galėjo užkaityti gautą pinigų sumą už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tai yra pareiškėjas galėjo užskaityti skolą susidariusią per laikotarpį nuo 2014-01-01. Iš pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 2014-01-01- iki 2014-12-31 atsakovei apskaičiuota skola yra 63,35 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumokėjo didesnę sumą, nei apskaičiuota skola, kuriai netaikoma senatis, pareiškėjo prašymas priteisti 34,67 Eur atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti iš atsakovės N. T. Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 34,67 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 ir 18 Eur (aštuoniolika Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.