Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjui J. M., atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2009-05-26 pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką gauti atskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų 2009 m. (Komisijos byla, b. l. 153). Bylos medžiaga patvirtina, kad Agentūra, atlikusi paraiškos vertinimą, apskaičiavo ir 2010-03-16 pareiškėjui išmokėjo 4990,07 Lt paramos sumą.

2009-06-18 pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti. Paraiškoje deklaruotas 43,59 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 0,64 ha plotas, už kurį mokama kompensacinė parama pagal priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, 1,47 ha plotas, už kurį mokama parama pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ ir 0,57 ha plotas, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos (Komisijos byla, b. l. 132-138).

2009-10-07 pareiškėjo valdoje, dalyvaujant pareiškėjui, atlikta patikra vietoje, surašyta patikros vietoje ataskaita, kurioje nurodyta, kad: laukas Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų (apie 30 proc. lauko suarta, mažiau kaip 50 proc. nenušienauta, likusi dalis nušienauta, šienas išvežtas, vyrauja sustabarėjusios piktžolės); laukas Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų (nešienauta, vyrauja sustabarėjusios piktžolės); laukas Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų (nešienauta, vyrauja sustabarėjusios piktžolės) (Komisijos byla, b. l. 82-117).

2009-10-07 surašyta Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoja ataskaita. Patikros metu nustatyta, kad 7,40 ha ploto lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo laikomasi GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų, t. y. mažiau kaip 50 proc. lauko buvo nenušienauta, nenuganyta, jame vyravo sustabarėjusios, sėklas subrandinusios ar išbarsčiusios piktžolės; 0,64 ha ploto lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo laikomasi GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų, t. y. visas laukas buvo nenušienautas, jame vyravo sustabarėjusios, sėklas subrandinusios ar išbarsčiusios piktžolės; 0,22 ha ploto lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo laikomasi GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų, t. y. visas laukas buvo nenušienautas, jame vyravo sustabarėjusios, sėklas subrandinusios ar išbarsčiusios piktžolės (Komisijos byla, b. l. 48-80).

2009-10-26, 2009-10-30, 2009-11-17 pareiškėjas Agentūrai pateikė paaiškinimus dėl patikros vietoje ataskaitos ir nurodė, kad greta pareiškėjo pievų esančiuose kemsynuose veisiasi šernai, kurie iškniso pievas, todėl nebuvo galima panaudoti turimą šienavimo techniką; nešienauta tik apie pusė ploto; pievos dalis nesuarta; vyrauja ne sustabarėję piktžolės, tai yra faktiškai sudžiuvusi pievos žolė (Komisijos byla, b. l. 35-37).

2010-10-04 Agentūra priėmė sprendimą Nr. SP-1(11.84)-1019, kuriuo, atsižvelgus į paraiškos patikrinimo vietoje rezultatus, paskaičiavo bendrą susidariusią permoką – 2588,52 Lt (Komisijos byla, b. l. 146-147). Nustatyta, kad dalis skolos 381,14 Lt 2010-10-22 buvo išskaičiuota iš pareiškėjui mokėtinos paramos pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2009 m. deklaravimo metus mokėjimo metu. Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad likusią skolos dalį 2207,38 Lt pareiškėjas sumokėjo.

2011-05-25 Agentūra raštu Nr. BR6-(3.82)-4685 informavo pareiškėją, kad, atsižvelgus į 2009 m. patikros rezultatus, pakartotinai peradministravus paraišką už baltąjį cukrų, bendra susidariusi permoka yra 1047,92 Lt ir nurodė šią sumą pervesti Agentūrai (b. l. 17-19).

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2011-05-25 Agentūra rašte Nr. BR6-(3.82)-4685 nurodytu reikalavimu, 2011-06-15 kreipėsi į Komisiją. Komisija 2011-07-01 sprendimu Nr. 3R-166(AG-144/04-2011) panaikino Agentūros 2011-05-25 sprendimą Nr. BR6-(3.82)-4685. Komisija nurodė, kad Agentūra minėtame sprendime faktiniais duomenimis ir teisės normomis nepagrindė, kad deklaruotame lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)), lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas būtent tyčinis GAAB reikalavimų pažeidimas, nenurodė, kokį (kokios redakcijos) teisės aktą taikė skirdama už juos sankciją (b. l. 21-23).

2011-08-01 Agentūra priėmė sprendimą Nr. BR6-(3.82)-6407, kuriuo nurodė, kad 2009 m. atlikus patikrą vietoje buvo nustatyti GAAB 1.2 ir 1.5 p. reikalavimų pažeidimai, dėl ko pritaikius sankciją, susidarė 1047,92 Lt grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai (b. l. 7-10).

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2011-08-01 Agentūros sprendimu Nr. BR6-(3.82)-6407, 2011-08-31 padavė skundą ir 2011-09-06 patikslintą skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1, 9-10). Komisija 2011-09-13 sprendimu Nr. 3R-237(AG-206/05-2011) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 13-15).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Agentūros rašto, kuriuo pareiškėjui, pritaikius sankciją, nurodyta grąžinti Agentūrai dalį paramos sumos už baltąjį cukrų, teisėtumo.

Atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų, skirtų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams, administravimo ir kontrolės taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-248 (toliau – Taisyklės, redakcija iki 2010-03-18), nustato atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų, skirtų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams, skyrimo tvarką ir reikalavimus, keliamus žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti atskiras tiesiogines išmokas. Taisyklių 7 p. nustatyta, kad atskiros tiesioginės išmokos skiriamos pareiškėjams, pateikusiems paraišką, ir kurie: 7.1. referenciniais metais turėjo baltojo cukraus kvotą ar paveldėjo teisę į referenciniais metais paskirtą tiesioginę išmoką, kaip numatyta 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2012/2006 1 straipsnio 17 dalies c punkte; 7.2. atitinka šiuos Žemės ūkio ministerijos nustatytus reikalavimus tiesioginėms išmokoms pagal vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų hektarą schemą gauti; 7.3. yra pateikę Agentūrai Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės atitinkamų metų taisyklėmis patvirtintą Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus atitinkamais metais gauti; 7.4. šių taisyklių 7.3 punkte nurodytoje Paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti deklaravo žemės ūkio naudmenas (laukai), kurios atitinka reikalavimus, nustatytus Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės atitinkamų metų taisyklėse.

Pagal Taisyklių 11.2 p., 11.3 p., 11.5 p., 11.6 p., Agentūra, administruodama atskiras tiesiogines išmokas ir užtikrindama šių taisyklių laikymąsi, patikrina paraiškas bei kitus susijusius dokumentus, užregistruoja, suformuoja atskirą kiekvieno pareiškėjo bylą, atlieka patikras vietoje, suveda duomenis iš paraiškų į Atskirų tiesioginių išmokų informacinę sistemą; atlieka šių taisyklių 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.4 punktuose nustatytų reikalavimų laikymosi patikrinimą; apskaičiuoja atskirų tiesioginių išmokų sumą; baigus administruoti paraišką, raštu informuoja pareiškėją apie jam skirtas atskiras tiesiogines išmokas.

Taisyklių 19 p. nustatyta, kad jei pareiškėjas neatitinka šių taisyklių 7.1, 7.2 ir 7.3 punktuose nustatytų reikalavimų, taip pat jei Tiesioginių išmokų paraiškoje pareiškėjo deklaruojamos žemės ūkio naudmenos, atitinkančios reikalavimus, nustatytus Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės atitinkamų metų taisyklėse, nesudaro bent vieno hektaro, atskira tiesioginė išmoka jam neskiriama (nemokama).

Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – Tiesioginių išmokų taisyklės), 9 p. nustatyta, kad žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – GAAB reikalavimai). Tiesioginių išmokų taisyklių 41.2 p. nustatyta, kad dėl GAAB reikalavimų ir valdymo reikalavimų pažeidimo sankcijos taikomos atskiro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo nustatyta tvarka. Remiantis Tiesioginių išmokų taisyklių 49 p., teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Agentūra sankciją taikė dėl GAAB 1.2 ir 1.5 p. reikalavimų pažeidimų.

GAAB reikalavimų 1.2 p. nustatyta, kad ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos; 1.5 p. nustatyta, kad ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgelių ir kt.). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu.

Remiantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – Metodika), 3 p., sankcijas už valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos, trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo būklės reikalavimų pažeidimą taiko Agentūra pagal Agentūros ir kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi kontrolę, patikros vietoje arba administracinės patikros būdu nustatytus pažeidimų atvejus. Pagal Metodikos 4 p., patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais. Taip pat reikalavimų pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Metodikos 5.9 p. nustatyta, kad Agentūros apskaičiuotu sankcijos procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, taip pat ir atskiros tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų.

Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės, 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija) 7.1.3 p. nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę, nei priklauso, paramą. Grąžintinų lėšų taisyklių 9 p. nustatyta, kad administruojančioji institucija per 10 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų užregistravimo administruojančiojoje institucijoje dienos registruotu laišku informuoja skolininką apie šių lėšų sumą, jų susidarymo priežastis, lėšų grąžinimo terminą ir palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną, dydį ir kurios skaičiuojamos tuo atveju, jeigu taip nustato ES ir (arba) nacionaliniai teisės aktai. Pagal šių taisyklių 10 p., jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Grąžintinų lėšų taisyklių 21 p. nustatytas įpareigojimas administruojančiajai institucijai pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procedūras, išskyrus tuos atvejus, kai administruojančioji institucija nusprendžia skolininkui leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Agentūra 2009-10-07, patikrinusi pareiškėjo laukus vietoje, ataskaitoje nurodė nustatytus pažeidimus, t. y. nustatyta, kad laukas Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų (apie 30 proc. lauko suarta, mažiau kaip 50 proc. nenušienauta, likusi dalis nušienauta, šienas išvežtas, vyrauja sustabarėjusios piktžolės); laukas Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų (nešienauta, vyrauja sustabarėjusios piktžolės); laukas Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų (nešienauta, vyrauja sustabarėjusios piktžolės). Pareiškėjo argumentą, kad jis patikrinime nedalyvavo, paneigia jo parašas ataskaitoje. Dėl nustatytų neatitikimų Agentūra 2010-10-04 priėmė sprendimą perskaičiuoti pareiškėjui priklausančią paramos sumą. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė, o faktą, kad pareiškėjas iš esmės sutiko su patikros metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtina pareiškėjo pateikti paaiškinimai. Pažymėtina, kad minėti paaiškinimai, kuriais pareiškėjas siekia pagrįsti, jog pažeidimai nepriklausė nuo jo valios, pateikti tik po to, kai jam buvo pranešta apie nustatytus neatitikimus. Agentūra, atsižvelgdama į 2009-10-07 nustatytus faktinius duomenis, ginčijamu sprendimu taip pat perskaičiavo paramos sumą ir už baltąjį cukrų. Nustatyta, kad Agentūra GAAB 1.5 p. reikalavimų pažeidimą įvertino kaip didelį, sunkų, nepastovų, t. y. didelis mastas, nes laukas, kuriame nustatomas 2, 5 p. nurodytų GAAB reikalavimų nesilaikymas, ribojasi su kito asmens žemės ūkio naudmenomis ir todėl joms turi tiesioginį neigiamą poveikį; sunkus, nes lauke, kuriame nustatomas 2 p. nurodytų GAAB reikalavimų nesilaikymas, pažeidimo plotas sudaro daugiau nei pusę faktinio lauko ploto arba nustatomi 5 p. nurodyti GAAB pažeidimai; nepastovus, nes nustatyta, kad pareiškėjas nesilaiko 2, 5 p. GAAB reikalavimų.

Agentūra sankciją pritaikė už tyčinį reikalavimo pažeidimą, vadovaudamasi Metodikos 10.1 ir 13 p.

Tyčinį reikalavimo pažeidimą apibrėžia Metodikos 2 p., kuriame nustatyta, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas – atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Remiantis Metodikos 13.1 p., tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomi šios metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai <...>, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto. Pagal Metodikos 10 p., kai nustatytas tyčinis reikalavimų pažeidimo atvejis, atsižvelgiant į reikalavimų pažeidimo mastą, sunkumą ir poveikio trukmę, taikomos tokios sankcijos: 10.1. išmoka pareiškėjui sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus pagal šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedus: 10.1.1. jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip didelis – sankcijos dydis padidinamas 1 procentu; 10.1.2. jeigu reikalavimų pažeidimo sunkumas įvertinamas kaip sunkus – sankcijos dydis padidinamas 1 procentu; 10.1.3. jeigu reikalavimų pažeidimo poveikio trukmė įvertinama kaip pastovi – sankcijos dydis padidinamas 1 procentu; 10.1.4. jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip mažas – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu; 10.1.5. jeigu reikalavimų pažeidimo sunkumas įvertinamas kaip nesunkus – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu; 10.1.6. jeigu reikalavimų pažeidimo pastovumas įvertinamas kaip nepastovus – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo 0,64 ha ploto lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,22 ha ploto lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo laikomasi GAAB 1.2 p. ir 1.5 p. reikalavimų, t. y. abu šie laukai buvo nenušienauti, juose vyravo sustabarėjusios, sėklas subrandinusios ar išbarsčiusios piktžolės (Komisijos byla, b. l. 48-80). Taigi bendras pažeidimų plotas šiuo atveju sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto. Vadovaujantis Metodikos 14 p., nustačius tyčinį kurio nors reikalavimo pažeidimo atvejį, kitiems reikalavimų pažeidimams esant netyčiniams, išmokai taikomos tyčinio reikalavimo pažeidimo sankcijos. Atsižvelgiant į tai, Agentūra pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo laukuose nustatyti GAAB pažeidimai yra priskirtini tyčiniams, ir taikė atitinkamo dydžio sankciją.

Dėl nurodytų motyvų, Agentūros 2011-08-01 sprendimas Nr. BR6-(3.82)-6407 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ yra teisėtas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Komisija teisingai išnagrinėjo ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.