Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovams R. K., V. P. dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti civilinę atsakomybę atsakovams R. K. ir V. P. ir solidariai iš atsakovų R. K. ir V. P. ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 43 682,52 Eur žalos; taip pat iš atsakovų R. K. ir V. P. priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1159-112/2015 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai už 17 547,03 Eur sumą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašu, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2015 m. liepos 30 d. bendrovės direktoriaus pareigas ėjo R. K.. Bendrovės akcininkais nuo 2005 m. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo R. K., kuriam nuosavybės teise priklausė 50 proc. akcijų, bei V. P., kuriam nuosavybės teise taip pat priklausė 50 proc. akcijų. Remiantis paskutiniais viešais duomenimis apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. bendrovės balansu už 2007 metus, bendrovė turėjo turto už 43 682,5 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 29 689,24 Eur. Taigi akivaizdu, jog dar 2007 m. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasme bendrovė buvo nemoki, o atsakingi asmenys turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tiek bendrovės vadovo, tiek savininko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu bendrovė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais). Atsižvelgiant į tai, pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, turėjo tiek R. K., kuris buvo bendrovės direktorius ir vienas iš akcininkų, tiek V. P., kuriam priklausė dalis bendrovės akcijų. Kadangi R. K. ir V. P. nevykdė jiems teisės aktuose numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. balandžio 2 d. buvo gautas bendrovės kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip nurodyta ankščiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos skyriaus pareiškimas buvo patenkintas ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Šia nutartimi bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bendrovės vadovas atsakovas R. K., nepaisant pakartotinių administratorės raginimų, teismo įsipareigojimo piktybiškai nevykdė. Dėl šios priežasties teismas atsakovui R. K., kaip bendrovės vadovui, skyrė 300 Eur baudą bei apribojo teisę 3 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariui. Nepaisant numatytų sankcijų, administratorei iki šios dienos nepateiktas joks bendrovės turtas bei dokumentai, nors remiantis paskutiniais viešais duomenimis bendrovė turėjo turto už 43 682,5 Eur.Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors bankroto bylos iškėlimo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje numatyta vadovo ar dalyvių pareiga atlyginti žalą tik kreditoriams, tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, bankroto bylos iškėlimo metu galiojusią ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, jog šioje normoje nurodyti asmenys turi pareigą atlyginti dėl jų neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą ne tik bendrovės kreditoriams, bet ir pačiai bendrovei.Tiek R. K., tiek V. P. nevykdė jiems teisės aktuose numatytos pareigos tinkamai organizuoti bendrovės veiklą bei paaiškėjus, jog bendrovė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iškėlus bankroto bylą bankroto administratorei neperdavė bendrovės turto, kurio vertė sudarė 43 682,5 Eur. Akivaizdu, jog bendrovei priklausęs turtas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra neišsaugotas arba atsakovų pasisavintas. Atsakovams kyla solidari atsakomybė dėl žalos, kurią bendrovė patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 43 682,52 Eur žalos atyginimo.Procesiniai dokumentai buvo atsakovui V. P. buvo įteikti 2017-06-14. Atsakovui R. K. adresuoti procesiniai dokumentai įteikti jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Taigi dokumentai atsakovams įteikti tinkamai, pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus, tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1159-112/2015 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai už 17 547,03 Eur sumą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašu, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2015 m. liepos 30 d. bendrovės direktoriaus pareigas ėjo R. K.. Bendrovės akcininkais nuo 2005 m. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo R. K., kuriam nuosavybės teise priklausė 50 proc. akcijų, bei V. P., kuriam nuosavybės teise taip pat priklausė 50 proc. akcijų. Remiantis paskutiniais viešais duomenimis apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. VĮ „Registrų centras“ pateiktu bendrovės balansu už 2007 metus, bendrovė turėjo turto už 43 682,5 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 29 689,24 Eur. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovo R. K., kaip buvusio įmonės vadovo, bei V. P., kaip bendrovės dalyvio, 43 682,5 Eur žalos, kurią sudaro bankroto administratorei neperduoto turto vertė.

Dėl vadovo civilinės atsakomybės

Vienas iš atsakovų, kuriam ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, yra buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. K., kuriam taip pat priklausė 50 proc. šios įmonės akcijų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų bei nesupriešinti įmonės ir visuomenės interesų. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog atsakovas R. K. įmonės turto balanso nesudarė, įmonės dokumentų bei turto neperdavė, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei, neįvykdė jam įstatymų ir teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi paskyrė R. K. 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą, tačiau net ir po šio teismo sprendimo bendrovės dokumentai ir turtas administratorei nebuvo perduoti. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi apribojo R. K. teisę 3 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Dėl šių neteisėtų R. K., kaip bendrovės vadovo, veiksmų, įmonės bankroto procesas yra apsunkintas.Paskutinis įmonės finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui pateiktas tik už 2007 metus. Jeigu atsakovas R. K. būtų sąžiningai bei protingai organizavęs bendrovės veiklą, vykdęs pareigą saugoti bendrovei priklausantį turtą, jis būtų tinkamai ir laiku pateikęs registrui, o vėliau ir bankroto administratorei duomenis apie įmonės veiklą bei finansinę padėtį, perdavęs įmonės turtą, tačiau to nedarė.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo R. K. neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis netinkamai organizavo bendrovės veiklą, neišsaugojo bendrovės turto, bendrovei tapus nemokia, faktiškai nutraukė bendrovės veiklą nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tokia pareiga jam numatyta Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdė pareigos pateikti įmonės bankroto administratorei visus bendrovės dokumentus bei turtą. Kaip numatyta Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Ieškovės patirtą žalą šiuo atveju sudaro neperduoto turto vertė, iš kurio įmonė bankroto procese būtų galėjusi tenkinti kreditorių reikalavimas. Taigi atsakovas pažeidė taip pat ir įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes akivaizdu, jog dėl to, kad nebuvo perduotas įmonės balanse nurodytas turtas, apribotos įmonės galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto proceso metu. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

Dėl dalyvio civilinės atsakomybės

Ieškovė taip pat prašo taikyti civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui V. P.. Pareiga juridinio asmens dalyviui atsakyti už jo nesąžiningais sukeltą žalą kyla Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, jog, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, pagrindu. Akcininkai, kaip bendrovės savininkai, gali daryti įtaką bendrovės veiklai priimdami sprendimus akcininkų susirinkime pagal jiems priskirtą kompetenciją. Atsižvelgiant tiek į teisės aktuose, tiek Lietuvos teismų praktikoje bendrovės akcininkui numatytas pareigas akivaizdu, jog bendrovės akcininkas pagal jam priklausančių įsipareigojimų apimtį turi aktyviai prisidėti prie strateginių klausimų, susijusių su bendrovės valdymu, sprendimu, sprendimų priėmimu bei nuolat domėtis bendrovės finansine padėtimi.Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies įpareigoja ne tik bendrovės vadovą, bet ir kitus asmenis kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, kai bendrovė tampa nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Kaip numatyta ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Atsakovas V. P. neabejotinai žinojo apie bendrovės turtinę padėtį, nes, be kita ko, nuo 2008 m. balandžio 1 d. ėjo bendrovės vyriausiojo finansininko pareigas (kaip nurodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakyme dėl informacijos pateikimo). Taigi atsakovas turėjo nedelsdamas įvykdyti jam teisės aktuose numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2007 metus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui buvo pateiktas 2008 m. birželio 18 d., t. y. jau tada, kad V. P. ėjo vyriausiojo finansininko pareigas, todėl darytina išvada, jog jam turėjo būti žinoma apie bendrovės finansinę būklę 2007 metais.Kadangi atsakovui neabejotinai buvo žinoma apie bendrovės finansinę padėtį, jis, kaip protingas ir sąžiningas asmuo, juridinio asmens dalyvis, buvo saistomas pareigos imtis atitinkamų veiksmų, siekiant pagerinti bendrovės finansinę būklę arba, bendrovei pasiekus nemokumo būseną, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausė 50 proc. bendrovės akcijų, jis turėjo tokią pat galimybę įtakoti bendrovės likimą kaip ir kitas akcininkas bei bendrovės vadovas R. K.. Tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių tiek dėl bendrovės turto apsaugos, tiek dėl tinkamos bendrovės veiklos pabaigos arba aiškiai pritarė bendrovės vadovo R. K. veiksmams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog atsakovas V. P., paaiškėjus, jog bendrovė tapo nemoki, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Toks atsakovo V. P. elgesys laikytinas nesąžiningu elgesiu CK 2.50 str. 3 d. prasme ir vertintinas kaip neteisėti veiksmai bendrovės bei jos kreditorių atžvilgiu.Atsakovui V. P., nesiėmus priemonių užtikrinti bendrovei priklausančio turto apsaugą ir nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė patyrė 43 682,52 Eur žalos: šią sumą sudaro paskutiniuose viešuose bendrovės dokumentuose užfiksuoto turto vertė. Darytina išvada, jog dėl atsakovo V. P., kaip įmonės akcininko, neveikimo turtas neišsaugotas, todėl ieškovės patirta žala lygi bendrovės balanse už 2007 metus nurodytai turto vertei.Akivaizdu, jog, jei atsakovas V. P., kaip bendrovės akcininkas, būtų tinkamai atlikęs pareigą rūpintis bendrovės finansine padėtimi bei laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė dar turėjo turto bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, įmonė ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, taigi tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja faktinis priežastinis ryšys.Nustačius visas V. P. civilinės atsakomybės sąlygas, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl atsakomybės ir šiam atsakovui taikymo. Ieškovė prašo taikyti atsakovams R. K. ir V. P. solidariąją atsakomybę. Bankroto bylos įmonei iškėlimo metu galiojusioje ĮBĮ redakcijoje nebuvo įtvirtinta solidari bendrovės vadovo ir savininko atsakomybė dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, tačiau šiems subjektams solidarioji atsakomybė teismų praktikoje buvo taikoma Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, tenkintinas ieškovės reikalavimas įmonės patirtą 43 682,52 Eur dydžio žalą priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir V. P..Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 43 682,52 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 43 682,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma – 982,86 Eur, tenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistina valstybei, taigi iš atsakovų priteistina po 491,43 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas - (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, solidariai iš atsakovų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 682,52 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 52 ct) žalos ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 43 682,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo R. K. priteisti 491,93 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio valstybei.

Iš atsakovo V. P. priteisti 491,93 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovams padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas CPK 287 str. nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.