- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- 2-406/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- K. Strelcovo
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“, "ERGO Lietuva" K.Strelcovo
- Trečiasis asmuo
- M. T., J. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Strelcovo individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-277-425/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui K. Strelcovo individualiai įmonei dalyvaujant tretiesiems asmenims M. T. , J. K. , dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo K. Strelcovo IĮ 705 733,69 Lt nuostolių atlyginimą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ir jos savininko – K. Strelcovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose, grynuosius pinigus bei kitą turtą ieškinio sumos ribose. Ieškovas nurodė, kad buvo sudaręs sutartį su K. Strelcovo IĮ dėl draudimo sutarčių sudarinėjimo ieškovo vardu. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui dėl savo kaltės padarytą žalą. Atsakovas buvo sudaręs draudimo sutartis atgaline data, t.y. po draudiminio įvykio, tuo pažeisdamas sutarties sąlygas. Ieškovas pagal minėtas sutartis išmokėjo 705 733,69 Lt draudimines išmokas, todėl yra patyręs tokio dydžio žalą, kuri priteistina iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 705 733,96 Lt vertės K. Strelcovo IĮ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose, grynuosius pinigus bei kitą turtą. Teismas nutartyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ieškovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis, todėl prašymas tenkintinas ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas K. Strelcovo IĮ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, vienintelė ieškovo nurodoma priežastis didelė ieškinio suma. Aplinkybių, įrodančių, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu nenurodė ir teismas savo nutartyje. Ieškinio reikalavimo suma negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones; teismas nepranešė atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą ir nutartyje nemotyvavo, kodėl neatliko šio veiksmo;arešto uždėjimas atsakovo piniginėms lėšoms visiškai paralyžiuoja ieškovo įmonės darbą, nebus įmanoma atsiskaityti su darbuotojais, mokėti būtinus mokėjimus biudžetui, teikėjams bei kitiems kreditoriams, todėl įmonė gali bankrutuoti ir nebus galimybės patenkinti ir ieškovo reikalavimų;teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu, nevertino, kad bus padaryta žala atsakovui ir nepareikalavo atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, nors tokią teisę teismas turi pagal įstatymą.
Atsiliepimas
Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos teismuose yra suformuota teismų praktika, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2-127/2005; Nr. 2-105/2006 ir kitos).
Iš ieškinio matyti, kad pareikštas 705 733,69 Lt reikalavimas (b.l. 2-4), t.y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Apeliantas taip pat ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą motyvuodamas tuo, kad nebuvo jam pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, nors galėjo tą padaryti.
CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo ir apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka (CPK 145 str. 4 d.). Remiantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantis byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.
Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą pranešimu turi būti informuojamas atsakovas, tačiau jis nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Pažymėtina, kad realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais, todėl pagrindinis (neskaitant šalies teisės žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą ir pan.) informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Nepranešimas nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Pagal CPK 151 straipsnio 2 dalį informavimas sukelia tokias pasekmes: terminas pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradėdamas skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, jei atsakovas buvo informuotas arba nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, jei atsakovas nebuvo informuotas. Nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neįtakojo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.).
Apeliantas, nepateikdamas jokių įrodymų (CPK 178 str.), teigia, kad teismas turėjo pareikalauti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad ieškovas pateiktų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Tačiau tokia teisė atsiranda egzistuojant realiai grėsmei, kad atsakovas tokius nuostolius gali patirti. Galimų nuostolių atsiradimą ir jų dydį turi pagrįsti atsakovas. Tuo pačiu pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir po jų pritaikymo, todėl atsakovui išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovo nuostoliams atsirasti, jis gali pateikti galimų nuostolių paskaičiavimus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Apeliantas pagrįstai nurodo, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes draudžia atlikti atsiskaitymus su darbuotojais, biudžetu ar kitus privalomus mokėjimus.
Aukščiausiojo teismo suformuotoje teismų praktikoje (“Teismų praktika” Nr.17, psl. 217-223) teigiama, jog ieškinio užtikrinimo priemonių tikslas – kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, todėl teismas privalo parinkti, taikyti ar nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą taip, kad nebūtų nepagrįstai iškreipta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas bet kokia kaina, pažeidžiant skolininko, pabloginant skolininko finansinę padėtį, uždraudžiant atlikti bet kokius privalomus mokėjimus, pažeidžia teisingumo principą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus.
Atsakovas K. Strelcovo IĮ yra juridinis asmuo vykdantis komercinę–ūkinę veiklą. Komercinės–ūkinės veiklos vykdymui ir atsiskaitymui su darbuotojais, valstybės biudžetu, skolininkas turi turėti galimybę atsiskaityti su jais. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigus ir kitą turtą nenustatydamas jokio eiliškumo ir nesuteikdamas teisės atlikti jokių mokėjimų. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, pažeidžia teisingumo principą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina ir nustatytina, kad ieškinio 705 733,96 Lt reikalavimams užtikrinti areštuotinas atsakovo K. Strelcovo IĮ nekilnojamąjį turtą, jo nesant pakankamai – papildomai areštuoti kilnojamąjį turtą, jo nesant pakankamai papildomai areštuoti kitą atsakovo turtą, jo nesant pakankamai – areštuoti atsakovo pinigus, suteikiant teisę atsakovui atlikti atsiskaitymus su darbuotojais ir atlikti privalomuosius mokėjimus į VSDFV ir valstybės biudžetus (CPK 148 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu:
nutaria:
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartį dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ (į/k 110012799, Geležinio vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius) reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovo K. Strelcovo IĮ (į/k 5473946, J. Basanavičiaus g. 26, 5280 Biržai) nekilnojamąjį turtą 705 733,96 Lt ribose, jo nesant pakankamai – papildomai areštuoti kilnojamąjį turtą, jo nesant pakankamai papildomai areštuoti kitą atsakovo turtą, jo nesant pakankamai papildomai areštuoti atsakovo pinigus, suteikiant teisę atsakovui atlikti atsiskaitymus su darbuotojais bei atlikti privalomuosius mokėjimus į VSDFV ir valstybės biudžetus.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.