- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1745-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01450-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Živelina“
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Telšių rajono savivaldybės
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Živelina“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Živelina“ ieškinį atsakovams Telšių rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Telšių rajono savivaldybės, Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Živelina“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriame prašė:
1.1. Nustatyti kelio servitutą S2, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, statinio servitutą S4, suteikiantį teisę naudotis pastatu, ir statinio servitutą S3, suteikiantį teisę prižiūrėti pastatą, pagal individualios įmonės (toliau – IĮ) „Geolinija“ parengtus servituto nustatymo planus Nr. Ge22-205.
1.2. Servitutus nustatyti pastato naudai, kuris statomas statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-83-160923-00049 pagrindu pagal 2016/06-01-TDP Maitinimo paskirties pastato–kavinės, (duomenys neskelbtini), statybos projektą (viešpataujantis daiktas).
1.3. Servitutus nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir taip pat kitų inžinerinių statinių – pontoninė prieplauka ir tiltas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (tarnaujantys daiktai).
1.4. Už servitutų nustatymą papildomos kompensacijos nenustatyti.
1.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovams dėl servitutų nustatymo; išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Šiaulių apygardos teismą.
3. Teismas nustatė, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-89 „Dėl pontoninės prieplaukos ir tilto nuomos bei eksploatavimo“ nusprendė leisti viešo konkurso būdu išnuomoti Telšių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pontoninę prieplauką ir tiltą (duomenys neskelbtini), ir nustatyti [...] papildomas sutarties sąlygas: pontoninė prieplauka numatyta vieno aukšto su mansarda kavinės–restorano statybai ant esamų polinių pamatų, pasirenkant lengvas sienų konstrukcijas ir atsižvelgiant į galimą sezono įtaką (2.3.1 punktas); projektuojant kavinę–restoraną, turi būti numatomas įrengti viešas, ne mažiau 20 kv. m, tualetas (2.3.2 punktas); kavinės–restorano architektūriniai sprendiniai derinami su Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriumi iki techninio projekto rengimo pradžios (2.3.3 punktas); turto naudojimo paskirtis – gyventojų poilsiui, laisvalaikiui ir turizmo vystymui, vandens pramogoms ir visuomeniniams renginiams organizuoti (2.3.4 punktas).
4. Teismas padarė išvadą, kad bylos ginčo objektas yra dėl pastato, statomo remiantis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-89, ir kitais dokumentais (ieškinyje nurodytais), naudojimo ir jo priežiūros, ir susijęs su iš viešo konkurso susiformavusiais teisiniais santykiais, todėl teismas konstatavo, kad ginčas susijęs su viešo konkurso teisiniais santykiais.
5. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovė UAB „Živelina“ atskiruoju skundu prašė panaikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį ir ieškovės pareikštą ieškinį priimti arba grąžinti ieškovės pareikšto ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
6.1. Pareikštas ieškinys teismingas ir nagrinėtinas Telšių apylinkės teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, bet ne Šiaulių apygardos teisme, įvertinus ginčo pobūdį ir faktinį pagrindą. Šiaulių apygardos teismas taip pat laikosi analogiškos pozicijos, įvertinęs ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir tokių reikalavimų faktinį pagrindą (civilinė byla Nr. e2-343-357/2024).
6.2. CPK 27 straipsnio 3 dalis plačiąja prasme apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, ginčus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis. Iš bylos dokumentų matyti, kad šiame ginče konkurso procedūros yra pasibaigusios ir reikalavimai pareikšti ne dėl konkurso procedūrų. Spręstina, kad ginčas kilęs ne iš Viešųjų pirkimų įstatymo reguliuojamų teisinių santykių ar jų pagrindu sudarytos sutarties vykdymo, todėl ginčas yra nagrinėtinas pagal rūšinį teismingumą bendra tvarka pirmąja instancija apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl servitutų nustatymo, kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
10. Civilinių bylų rūšinio teismingumo klausimus reglamentuoja CPK 26, 27 ir 28 straipsniai. CPK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė rūšinio teismingumo taisyklė ir jos išimtys. Pagal ją visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Išimtys yra tai, kad dalį bylų pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai arba tik Vilniaus apygardos teismas, ir tai nustatyta atitinkamai CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnis reglamentuoja, kurias civilines bylas nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai. CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
11. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teismingumas netaikomas visų konkursų prasme, bet taikomas tais atvejais, kai apie tai nurodyta įstatyme (pvz., Viešųjų pirkimų) ar sprendžiama dėl CK 6.947-6.952 straipsniuose reglamentuojamų sandorių, t. y. viešų paslaugų pirkimo. Kitus ginčus, kilusius iš civilinių teisinių santykių, kuriuose nors ir vartojama konkurso sąvoka, nagrinėja apylinkių teismai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl kelio servituto, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, ir statinių servituto, suteikiantį teisę naudotis pastatu ir jį prižiūrėti, nustatymo teismo sprendimo pagrindu. Ieškovė prašo servitutus nustatyti pastato naudai (viešpataujantis daiktas), taip pat žemės sklypo ir kitų inžinerinių statinių – pontoninė prieplauka ir tiltas atžvilgiu (tarnaujantys daiktai).
13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-89 „Dėl pontoninės prieplaukos ir tilto nuomos bei eksploatavimo“ nusprendė leisti viešo konkurso būdu išnuomoti Telšių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pontoninę prieplauką ir tiltą, esančius (duomenys neskelbtini).
14. Remiantis ieškovo paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 16 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyrius paskelbė viešą konkursą, kurio sąlygose buvo numatyta, kad: (i) konkurso laimėtojui bus išnuomota prieplauka 10 metų terminui; (ii) konkurso laimėtojas taip pat įgis teisę pontoninės prieplaukos vietoje statyti naują statinį – vieno aukšto su mansarda kavinę–restoraną, t. y. įgis teisę statyti naują statinį atitinkamai pertvarkius prieplauką ant esamų prieplaukos polinių pamatų. 2014 m. gegužės 6 d. paraišką dalyvauti konkurse pateikė V. K. ((duomenys neskelbtini)). 2014 m. gegužės 7 d. V. K. buvo pripažintas konkurso laimėtoju. 2014 m. gegužės 13 d. tarp savivaldybės ir V. K. buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartis Nr. S-10296 (toliau – prieplaukos nuomos sutartis). 2016 m. vasario 2 d. tarp V. K. ir ieškovės buvo pasirašyta prieplaukos subnuomos sutartis, kartu suteikiant ieškovei teisę statyti naują statinį – vieno aukšto su mansarda kavinę–restoraną. 2016 m. gegužės 6 d. tarp V. K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 37SŽN-150-(14.37.55.) dėl 0,0334 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos. 2016 m. gegužės 25 d. tarp V. K. ir ieškovės buvo pasirašyta valstybinės žemės subnuomos sutartis dėl išnuomotos žemės sklypo dalies subnuomos, perleidžiant visas žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu įgytas teises subnuomininkui. 2024 m. gegužės 31 d. savivaldybės administracija inicijavo išnuomotos prieplaukos perdavimą pasibaigus nuomos terminui. Pažymėta, kad laimėjus prieplaukos nuomos konkursą ir galiojant žiemes sklypo bei prieplaukos numos sutarčiai joje buvo pastatytas pastatas (kavinė–restoranas).
15. Taigi galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju konkurso procedūros yra pasibaigusios, taip pat yra pasibaigusi prieplaukos nuomos sutartis, kuri buvo pasirašyta su konkurso laimėtoju. Ginčo objektas yra dėl pastato, pastatyto galiojant prieplaukos nuomos sutarčiai, naudojimo ir jo priežiūros, ginčo reikalavimai pareikšti ne dėl konkurso procedūrų, o dėl servitutų nustatymu, siekiant aptarnauti pastatytą pastatą. Taigi ginčas yra ne dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir jį pirmąja instancija turėtų nagrinėti apylinkės teismai.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka.
17. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės UAB „Živelina“ ieškinį dėl servitutų nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.