- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1078-856/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- K. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. R. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1570-339/2015, kuria atsisakyta atnaujinti procesą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015-05-06 nutartimi priėmė ieškovo K. R. atsisakymą nuo ieškinio atsakovams M. G., M. V., D. V., tretiesiems asmenims Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarei N.U., Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarei L. B., Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notarui G. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir civilinę bylą nutraukė (3 t., 82–83 b. l.).
Telšių rajono apylinkės teisme 2015-06-29 gautas ieškovo K. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį ir priimti sprendimą šioje byloje, sustabdyti vykdymo procesą pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 ir 2015-06-11 nutartis. Nurodė, kad susipažinęs su ekspertizės aktu dėl močiutės S. R. sveikatos būklės, jo nesuprato, ir, supratęs, kad reikės mokėti dideles bylinėjimosi išlaidas, atsisakė nuo ieškinio. Gavęs Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį sužinojo, kad jo močiutė sirgo lėtine smegenų galvos išemija, nepatikslinta demencija ir kitomis ligomis. Be to, sirgdama šiomis ligomis S. R. prisidėjo prie ieškovo tėvo A. R. nužudymo. 2015-06-10 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Testatorė S. R. pasirašė testamentą jau sirgdama, jausdamasi silpnai, todėl ieškovas daro išvadą, kad testatorė nesuprato, jog pasirašydama po žodžiais „visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų“ nesuprato, jog šiuo testamentu visą turtą palieka svetimam žmogui. Testatorė esminiai suklydo, jeigu būtų sveiko proto, tokio testamento nebūtų pasirašiusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą (3 t., 145–147 b. l.).
Teismas nurodė, jog K. R. 2015-05-06 nutartyje teismo išdėstytus teiginius vertina neteisingai. Teismas, nagrinėdamas atsakovų prašymą skirti ieškovui baudą dėl nepagrįsto kreipimosi į teismą, pasisakė apie pirminius duomenis, kurių pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą, nes abejojo S. R. galėjimu suprasti savo veiksmų esmę pasirašant ginčijamus dokumentus. Tai, jog S. R. galimai sirgo lėtine galvos smegenų išemija, nepatikslinta demencija ir kitomis ligomis, buvo nurodyta jau ieškovui pateikiant ieškinį, išklausius J. V. parodymus, tačiau 2014-11-04 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, jog S. R. nesirgo kokiu nors lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl kurios būtų negalėjusi suprasti sudaromų sandorių esmės. Telšių rajono apylinkės teismas 2015-05-06 nutartyje nekonstatavo jokių S. R. sveikatos sutrikimų, o tik apibūdino paties ieškovo prieš kreipiantis į teismą turėtus duomenis, dėl ko jo kreipimosi į teismą nepripažino nesąžiningu elgesiu ir neskyrė baudos. Ieškovo teiginys, kad jis pateikdamas ieškinį nežinojo apie S. R. valią palikti jam turtą, yra visiškai nepagrįstas. Iš civilinės bylos medžiagos Nr. 2-1-187/2015, paties ieškovo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad apie S. R. ketinimus palikti jam turtą ieškovas K. R. žinojo, todėl tai nėra jokia naujai paaiškėjusi ar juo labiau esminė aplinkybė. Be to, ieškovas K. R. ieškinio atsisakė savo valia, posėdyje, kuriame svarstytas ieškinio atsisakymo klausimas nedalyvavo, Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutarties nustatyta tvarka neskundė, o pateikė prašymą nutartimi priteistų sumų mokėjimą išdėstyti. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas sutiko su teismo nutartimi, jokių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių atsisakė ieškinio, nenurodė. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, duomenys iš esmės nesiskiria nuo turėtųjų nagrinėjant bylą, nenurodyta jokių esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.), o kitų LR CPK 366 str. 1 d. numatytų pagrindų proceso atnaujinimui teismas nenustatė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas K. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir atnaujinti procesą šioje byloje.
Nurodo, kad proceso metu buvo atstovaujamas advokatės, kuri patarė nutraukti procesą, nes ieškovas neturėjo galimybių samdyti advokatą, atvežti į teismo posėdį papildomus liudytojus bei prašyti skirti papildomą komisinę ekspertizę. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi byla buvo nutraukta. Po teismo nutarties priėmimo paaiškėjo aplinkybės, kurių ieškovas nežinojo atsisakymo nuo ieškinio metu. Teisme jam nebuvo pateiktas psichiatrinės ekspertizės aktas, todėl apie ekspertizės akte esančius duomenis jis sužinojo tik gavęs Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ieškinio, o atsisakymas nuo ieškinio teisines pasekmes sukėlė tik ieškovui. Teismo išankstinis nusistatymas ieškovo atžvilgiu yra akivaizdus, nes, nenagrinėjęs bylos iš esmės, netyręs įrodymų visumos, nepriėmęs sprendimo dėl ginčo dalyko, žino, kad liudytojai iš esmės nieko naujo nepaliudys, kad pakartotinė ekspertizė nereikalinga ir pan. Teismas nesidomėjo, kodėl ieškovas atsisakė ieškinio (4 t., 12–14 b. l.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai M. V, D. V. ir M. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutartį (4 t., 29–31 b. l.). Nurodė, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės ieškovui buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Telšių rajono apylinkės teisme. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nekonstatuota jokių S. R. sveikatos sutrikimų, o tik apibūdinami paties ieškovo prieš kreipiantis į teismą turėti duomenys.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Ieškovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015 priėmė ieškovo K. R. ieškinio atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Priėmus 2011-06-21 įstatymą Nr. XI-1480, kuriuo pakeistos CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinta, jog proceso atnaujinimas galimas tik bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu). Nuo 2011-10-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui, buvo apribota galimybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo tose bylose, kuriose procesas nors ir yra jau pasibaigęs (t. y. procesine prasme jos yra užbaigtos bylos), tačiau galutiniu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (teismo sprendimu, nutartimi ar įsakymu) ginčas nėra išspręstas iš esmės. Proceso atnaujinimo institutas galimas tik dėl tų galutinių, užbaigus bylą nagrinėti, priimtų sprendimų, kuriais pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Sąvokos „užbaigta byla“ ir „užbaigta nagrinėti dėl ginčo esmės“ nėra tapačios CPK 365 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-712/2014). Tai reiškia, kad nuo 2011-10-01 proceso atnaujinimo institutas galimas tik dėl tų galutinių, užbaigus bylą nagrinėti, priimtų sprendimų, kuriais pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo.
Ieškovas siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje nebuvo priimtas sprendimas (nutartis) dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju bylos proceso atnaujinimas negalimas, nes nėra vienos iš proceso atnaujinimo sąlygų – procesas atnaujinamas tik užbaigtoje byloje, kurioje sprendimas įsiteisėjo dėl ginčo esmės.
Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, 369 straipsnį, jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako priimti prašymą.
Ieškovo K. R. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015, kurioje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, nebuvo pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų, negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 365 straipsnio, 370 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Ieškovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, nurodydamas, kad jis tik po Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutarties priėmimo sužinojo teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodytus duomenis apie savo senelės Stefanijos Rimkienės sveikatos būklę.
Iš bylos duomenų matyti, jog Telšių rajono apylinkės teismas 2013-09-04 nutartimi paskyrė mirusiajai S. R. pomirtinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę (3 t., 23–24 b. l.). Ieškovui K. R. pateikus atskirąjį skundą, 2013-09-04 nutartis panaikinta dalyje dėl ekspertams suformuluotų klausimų ir 2013-09-16 nutartimi suformuluoti klausimai ekspertams (3 t., 29–30 b. l.). Ši ekspertizė buvo paskirta ieškovo K. R. prašymu (3 t., 2–6 b. l.). Teismas klausimus ekspertams suformulavo atsižvelgdamas tiek į ieškovo prašyme, tiek į atsakovų prašyme dėl ekspertizės skyrimo pateiktus klausimus. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius pateikė teismui 2014-11-04 ekspertizės aktą Nr. 85TPK-363/2014. Pažymėtina, kad atlikus ekspertizę, nei ieškovas, nei jo atstovė neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nors CPK 219 str. yra numatyta galimybė dalyvaujančiam byloje asmeniui prašyti teismo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, kurią atlieka tas pats ekspertas (CPK 219 str. 1 d.). Jeigu teismui (ar byloje dalyvaujantiems asmenims) kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, teismas gali skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitam ekspertui (CPK 219 str. 2 d.). Po teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo ieškovas K. R. pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio ir prašė civilinę bylą nutraukti, nurodė, kad jam yra žinomos, išaiškintos ir suprantamos bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje (3 t., 79 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas K. R. suprato byloje atliktos ekspertizės jam nepalankias išvadas ir galimai todėl pateikė prašymą bylą nutraukti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovą K. R. teisme atstovavo profesionali teisininkė advokatė S. J., todėl ieškovui nesuprantant ekspertizės akto išvadų, jis turėjo galimybę konsultuotis su jį atstovaujančia advokate, išsiaiškinti visas jam neaiškias ar nesuprantamas ekspertizės akto išvadas. Esant nurodytiems motyvams nesutiktina su apelianto argumentu, kad jis nesuprato ekspertizės akto.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog tik gavęs Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį jis sužinojo ekspertizės išvadas. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas apie ekspertizės išvadas sužinojo gavęs Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį, jis turėjo galimybę su šia teismo nutartimi nesutikti ir ją apskųsti aukštesnės instancijos teismui, tačiau šios nutarties neskundė, tik pateikė prašymą išdėstyti bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą (3 t., 94 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nesuprato ekspertizės išvadų ir tik gavęs 2015-05-06 nutartį sužinojo apie savo senelės sveikatos būklę ir ligas, nėra proceso atnaujinimo pagrindas, nes jos egzistavo bylos nagrinėjimo metu, atlikus psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, ir apeliantui galėjo būti žinomos. Priešingai, ekspertizės akte nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog S. R. būtų sirgusi kokiu nors lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl kurio būtų negalėjusi suprasti sudaromo sandorio esmės (3 t., 49 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla Nr. 2-1-187/2015 nebuvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, joje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, nebuvo pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų, į tai, kad apeliantas nenurodė esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu, konstatuoja, jog nesant proceso atnaujinimo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą.
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Ieškovo K. R. atskirasis skundas atmestinas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.