Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Bekišienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad apskaitos dokumentai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, patvirtinus metų finansinę atskaitomybę, dokumentai ir apskaitos registrai saugomi įmonių vadovų nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio nuostatas, kad įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, naikinimo; Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ 10.15 punkto nuostatas, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų, 10.19 punkto nuostatas, kad apskaitos registrai saugomi 10 metų, nenustatė įmonės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kartu nenumatė priemonių, užtikrinančių jų saugumą, tokiu būdu G. B. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. neorganizavo buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo bei įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų: bendrovės didžiosios knygos (su sąskaitų likučiais); suvestinių registrų su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis; ilgalaikio turto ir jo amortizacijos, trumpalaikio turto dokumentų ir registrų; atsargų ir prekių skirtų pirkimo ir pardavimo apskaitos dokumentų ir registrų; pirminių kasos dokumentų ir kasos registrų; avanso apyskaitų su išlaidas pateisinančiais dokumentais; pirminių banko dokumentų ir bendrovės vardu atidarytų sąskaitų bankuose apskaitos registrų, debitorių - kreditorių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų; atsiskaitymų su valstybės iždu, „Sodra“, darbuotojais ir kitų įmonės dokumentų už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d., dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d.

G. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl automobilio VW Transporter (b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta dokumentų apžiūra. Apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai ir duomenys iš Juridinių asmenų registro, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VSDFV Vilniaus skyriaus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktų dokumentų apžiūra buvo atlikta siekiant atsakyti į klausimą, ar BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų; jeigu ne, kokie įstatymai ir teisės aktai buvo pažeisti ir kas už tai atsakingas; ar dėl nustatytų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros? Buvo gautas atsakymas, kad Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2000 m. balandžio 7 d. Bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 1000 Lt (ekvivalentas eurais – 289,62 Eur). Jis buvo padalytas į 100 vienetų paprastųjų 100 Lt (ekvivalentas eurais – 28,96 Eur) nominalios vertės akcijų. 2013 m. vasario 8 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas vienintelis visas bendrovės akcijas įsigijęs akcininkas G. B.. 2013 m. vasario 6 d. vienintelio akcininko G. B. sprendimu iš bendrovės direktoriaus pareigų buvo atleistas S. L. ir naująja direktore paskirta I. B.. 2015 m. spalio 27 d. vienintelio akcininko sprendimu direktorė I. K. (buvusi B.) buvo atleista iš direktoriaus pareigų nuo 2015 m. spalio 27 d. ir tą pačią dieną direktoriumi paskirtas G. B.. Pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankrovinga“. Teismo nutartis įsiteisėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2017 m. rugsėjo 25 d. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai Nr. eB2-4787-467/2017, įmonės valdymo organai teismo buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir Juridinių asmenų registro duomenimis direktorius nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. G. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų administratoriui neperdavė. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2013 m. liepos 16 d. už 2012 metus. 2012 m. balanso duomenimis, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 31 dieną turėjo 266 645 Lt (ekvivalentas eurais – 77 225,73 Eur) turto, iš jo 5 474 Lt (ekvivalentas eurais – 1585,38 Eur) ilgalaikio ir 261 171 Lt (ekvivalentas eurais – 75 640,35 Eur) trumpalaikio. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, įmonės ilgalaikį turtą sudarė transporto priemonės: VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. vasario 26 d. išregistruota iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, nes nebuvo techninės apžiūros ir (ar) draudimo) ir Mazda, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (2010 m. vasario 18 d. išregistruota iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės baigus jos eksploatavimą (pranešta apie sunaikinimą). Bendrovės trumpalaikį turtą 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 127 225 Lt (ekvivalentas eurais – 36 846,91 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 132 114 Lt (ekvivalentas eurais – 38 262,86 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1832 Lt (ekvivalentas eurais – 530,58 Eur). Bendrovė sukaupė 266 645 Lt (ekvivalentas eurais – 77 225,73 Eur) nuosavo kapitalo ir turėjo 30 628 Lt (ekvivalentas eurais – 8870,48 Eur) per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės veikla yra tęstinė, 2013 m. vasario 8 d. paskirta direktorė I. K. (buvusi B.) turėjo perimti iš S. L. apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus ir organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolesnę apskaitą. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Bankrovinga“ įgaliotas asmuo P. B. pateikė surinktus duomenis, pagal kuriuos sprendžiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. rugsėjo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus G. S., pranešimu dėl sutarties nutraukimo informavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorę I. B. (dabar K.) apie buhalterinių paslaugų sutarties, pasirašytos 2013 m. balandžio 1 d., nutraukimą. 2013 m. spalio 1 d. tarp UAB „Nokanas“, atstovaujamos buhalterės T. M., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko G. B. buvo pasirašytas 2013 m. kovo 1 d. - 2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo – perdavimo aktas. Pažymėtina, kad duomenų dėl tolesnio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nėra. Pagal ikiteisminio tyrimo metu pateiktą 2013 m. lapkričio 25 d. dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą I. B. (dabar K.) perdavė G. B. visus buhalterinės apskaitos dokumentus, grynuosius pinigus pagal buhalterinius kasos dokumentus, automobilį WV Transporter, kitą materialųjį turtą pagal buhalterinį turto sąrašą, antspaudą ir mokėjimo priemones. Akcininkas G. B. įsipareigojo atšaukti I. B. iš direktorės pareigų. Pažymėtina, kad vienintelio akcininko sprendimu I. K. atšaukimas iš direktorės pareigų ir naujojo direktoriaus paskyrimas Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2015 m. spalio 27 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. Apžiūrėjus 2013 m. vasario 1 d. – 2016 m. liepos 13 d. (sąskaitos uždarymo data) laikotarpio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), LTL išrašą nustatyta, kad finansinės operacijos sąskaitoje buvo atliekamos laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Sąskaitos pradinis likutis (2013 m. vasario 1 d.) buvo 44,74 Lt (ekvivalentas eurais – 12,96 Eur), per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. sąskaitoje apskaityta 51914,38 Lt (ekvivalentas eurais – 15035,44 Eur) įplaukų ir atlikta 51959,12 Lt (ekvivalentas eurais – 15048,40 Eur) mokėjimo operacijų. Sąskaitos įplaukos nurodytu laikotarpiu buvo gaunamos iš bendrovės pirkėjų: fizinių ir juridinių asmenų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už skardos lankstinius, lietaus sistemą, už medžiagas, be to, 6000 Lt (ekvivalentas eurais – 1737,72 Eur) bendra suma sąskaitą papildė I. B., įmokėdama grynuosius bankomatuose arba banko padaliniuose. Sąskaitos įplaukos buvo panaudotos atsiskaitymo operacijoms su bendrovės tiekėjais atlikti (2013 m. gegužės 16 d. vienintelį kartą buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Nokanas“ buvo pervesti 600 Lt (ekvivalentas eurais – 173,77 Eur)), socialinio draudimo įmokoms VSDFV pagal debeto nurodymus sumokėti, mokesčiams VMI Vilniaus skyriui pervesti. Taip pat 5236,34 Lt (ekvivalentas eurais – 1516,55 Eur), įmokėti I. B., 2013 m. balandžio 26 d. buvo pervesti UAB „Būsto sistemos“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, 2013 m. rugpjūčio 19 d. 9000 Lt (ekvivalentas eurais – 2606,58 Eur) buvo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir 21900 Lt (ekvivalentas eurais – 6342,68 Eur) buvo išgryninti per bankomatus. Po paskutinės operacijos atlikimo sąskaitos likutis buvo 0 Lt. Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 13 d. laikotarpio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), EUR, buvusios AB SEB banke, išrašą nustatyta, kad bendrovės valdomų finansinių operacijų sąskaitoje atliekama nebuvo. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždaryta 2016 m. liepos 13 d. banko iniciatyva.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai, visų buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos nebuvo išsaugoti ir pateikti, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2013 – 2016 m. finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registrui, visiškai negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. l. 108–110).

Duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ – akcininkų sąrašas, nutartis, prašymas, JA registro tvarkytojo sprendimas, vienintelio akcininko sprendimas, įstatai ir kiti (b. l. 116–153).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus raštas bei pridėta 2003 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo pažyma (b. l. 156-160).

SEB banko pateikti nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos finansinių operacijų išrašai (b. l. 171-195).

2019 m. rugpjūčio 13 d. įtariamojo G. B. apklausos protokole nurodyta, kad kaltę pripažįsta visiškai. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti dėl neapdairumo, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais perdavė bankroto administratoriui E. S. taip pat BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Šie dokumentai buvo pateikti be apyrašo. Pripažino, kad dėlto yra kaltas, nes neužtikrino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išsaugojimo. Pažymėjo, kad labai gailisi (b. l. 201).

G. B. sutiko su siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 201).

Motyvuojamoji dalis

Dėl G. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir minėtų padarinių, kitaip tariant – patikrinti, ar teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymas arba aplaidus tvarkymas, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra pagrindinė, tiesioginė priežastis, sukėlusi baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius.

Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

G. B. apklausos metu prisipažino ir parodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai dėl neapdairumo buvo perduoti kitos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui. Nurodė, jog labai gailisi, kad neišsaugojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų (b. l. 201). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus dokumentų apžiūra nustatyta, kad pagal pateiktą 2013 m. lapkričio 25 d. dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą I. B. (dabar K.) perdavė G. B. visus buhalterinės apskaitos dokumentus, grynuosius pinigus pagal buhalterinius kasos dokumentus, automobilį WV Transporter, kitą materialųjį turtą pagal buhalterinį turto sąrašą, antspaudą ir mokėjimo priemones. <...>. Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 13 d. vykdė ūkines finansines operacijas. Tačiau dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ir nepateikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, tai yra ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų ir pasirinktų apskaitos registrų, Didžiosios knygos, nėra galimybės įvertinti kaip buvo tvarkoma bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. <...> Taip pat, negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. l. 108–110).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. neorganizavo buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo bei įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų: bendrovės didžiosios knygos (su sąskaitų likučiais); suvestinių registrų su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis; ilgalaikio turto ir jo amortizacijos, trumpalaikio turto dokumentų ir registrų; atsargų ir prekių skirtų pirkimo ir pardavimo apskaitos dokumentų ir registrų; pirminių kasos dokumentų ir kasos registrų; avanso apyskaitų su išlaidas pateisinančiais dokumentais; pirminių banko dokumentų ir bendrovės vardu atidarytų sąskaitų bankuose apskaitos registrų, debitorių – kreditorių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų; atsiskaitymų su valstybės iždu, „Sodra“, darbuotojais ir kitų įmonės dokumentų.

Kadangi nustatyti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką įstatymas įpareigoja ūkio subjekto vadovą, tad G. B. dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius, inkriminuotas pagrįstai.

Dėl bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę G. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus nusikaltimas finansų sistemai, į tai, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 201), kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – išsiskyręs, turi nepilnametę dukrą (b. l. 212), Sodros duomenimis dirba (b. l. 215), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teistas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies), administracine tvarka baustas (b. l. 217), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Prokurorė pareiškime siūlo skirti G. B. 120 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 80 MGL dydžio baudą.

Kaltinamasis G. B. su prokurorės pasiūlyta 120 MGL dydžio bauda sutiko, tačiau parenkant baudos dydį prašo atsižvelgti į jo gaunamas pajamas. Paaiškino, kad šiuo metu gauna minimalų darbo mokestį, iš kurio turi išlaikyti ne tik save, bet ir nepilnametę dukrą (moka 150 Eur dydžio išlaikymą), taip pat turi mokėti už būsto nuomą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo mėnesį yra iškėlęs bankroto bylą jam, kaip fiziniam asmeniui. Baudą prašo išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 215–217).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir šiuo atveju daro išvadą, kad prokurorės siūlomo dydžio – 120 MGL, – baudos bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsižvelgiant, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajam paskirtoji bausmė, esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, mažintina vienu trečdaliu, t. y. skirtina 80 MGL dydžio bauda.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes, gali būti nustatytas dvylikai mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo kardomosios priemonės nepaskirtos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. skirti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banką Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

2. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

3. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

4. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

5. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

6. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.