Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-02-14 · Byla Nr. ATP-94-135/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
ATP-94-135/2013
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-02576-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-94-135/2013
Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02576-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 79.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarimo, kuriuo V. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 23 d., apie 22.20 val., Š. vairavo transporto priemonę ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas vidutinis 1,76 promilių girtumo laipsnis.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad jam nuobauda skirta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi teismas ne iki galo ir nevisapusiškai ištyrė administracinėje byloje esančią medžiagą, paviršutiniškai ir vienašališkai vertino bylos faktines aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Tvirtina, kad teismas, remdamasis tik policijos pareigūnų parodymais, o kitų liudytojų parodymus atmesdamas, šališkai, neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad byloje nėra jo kaltę pagrindžiančių neginčijamų įrodymų.

Nurodo, kad 2012-12-23 jį į medžioklę nuvežė ir iš medžioklės parvežė A. P.. Šiaulių mieste, Mechanikų gatvėje, į važiuojamąją kelio dalį išbėgo šuo, ir A. P., siekdamas išvengti kontakto su šunimi, metėsi į kairę ir įvažiavo į pusnį, kelias buvo apledėjęs, mašina „pakibo" ant sniego pusnies, A. P. išėjo ieškoti pagalbos, o jis liko automobilyje, automobilio stumdyti į priekį ir atgal perjunginėjant pavaras nebuvo jokios techninės galimybės, nes automobilis dugnu buvo „pakibęs" ant apledėjusios pusnies. Tvirtina, kad atvykusiems policijos pareigūnams iš karto nurodė, jog transporto priemonę vairavo ne jis, o A. P., tai pakartotinai nurodė policijos komisariate, teisme, o jo nurodytą esminę aplinkybę byloje patvirtino tiek A. P., tiek A. B.. Teigia, kad liudytojų A. P., A. B. dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Nurodo, kad teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti prieštaravimai, surinkti ir ištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti jo kaltę. Teigia, kad jo kaltė grindžiama tik prielaidomis ir suinteresuoto bylą greičiau ir paprasčiau pabaigti policijos pareigūno M. D. parodymais. Teigia, kad pareigūnas M. D. skirtingai nurodė aplinkybes apie tai, ką jis (apeliantas) veikė įvykio vietoje. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pareigūno parodymams suteikė didesnę galią, nors jo, A. P. ir A. B. parodymai buvo nuoseklūs ir logiški. Nurodo, kad administracinėje byloje jokių objektyvių duomenų, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesurinkta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau Institucija) nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau apeliantas ginčija automobilio vairavimo faktą, nurodo, kad automobilio nevairavo.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. J. 2012 m. gruodžio 23 d., apie 22.20 val., Šiauliuose vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,76 promilės), o jo keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo, vertinama kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde V. J. nurodo, kad jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., nepadarė, nes įvykio laiku ir vietoje transporto priemonės neblaivus nevairavo, o vaikščiojo aplink į pusnį užklumpusį automobilį, automobilio ,,stumdyti“ pirmyn atgal perjungiant pavaras buvo neįmanoma, nes automobilis buvo ,,pakibęs“ ant sniego pusnies. Teismo nuomone, šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Tai, kad įvykio metu automobilis ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. J., judėjo pusnyje, tarnybiniuose pranešimuose nurodė policijos patrulis R. D. (6 b. l.) ir M. D. (7 b. l.). Apklausiamas teismo posėdyje patrulis M. D. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą automobilis pusnyje stovėjo su įjungta atbuline pavara, privažiavus arčiau asmuo įjungė pirmą pavarą, po to vėl atbulinę, priėjus prie automobilio, asmuo automobilį išjungė, automobilyje buvo būtent V. J. (15 b. l.). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, ir nėra jokių duomenų, kad minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. taip pat patvirtino, kad automobilį judino (15 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 60 p. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – tai asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įvykio metu ir vietoje V. J., valdydamas transporto priemonę, judino ją pirmyn ir atgal, taip, teismo nuomone, bandydamas išvažiuoti iš pusnies, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad automobiliu jis nevažiavo.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje jis pripažino judinęs automobilį, tačiau skusdamas teismo sprendimą jau tvirtina, kad to padaryti buvo neįmanoma, todėl tokia V. J. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. ir A. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu turi būti vertinami kritiškai, nes jų įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, ir jų parodymai nėra informatyvūs. Atsižvelgiant į tai, kad šie liudytojai įvykio nematė, teismas pagrįstai nesirėmė jų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad V. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

P. Š. apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarimą nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga