Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

nutarimą priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui Albertui Kilevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.V. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J.V. pateiktu skundu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ( toliau – Panevėžio RAAD gyvosios gamtos inspekcija) viršininko 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ( b. l. 2-3). J.V. prašė tenkinti skundą ir paaiškino, kad yra nubaustas už tai, kad savo sodyboje, esančioje Vareikių kaime, Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone, įrengtame aptvare laikė 3 šerniakiaules. Gyvūnų laikymo faktas buvo nustatytas 2010-01-19 atlikto patikrinimo metu. Nurodė, kad šerniakiaules įsigijo pagal rašytinę mainų sutartį iš G.Č., gyvenančio Pakruojo rajone, Žvirblionių kaime. G.Č. šerniakiaules apibūdino kaip kiaules, panašias į šernus, kurias galima laikyti lauke. J.V. pripažino, kad jis nesiaiškino, kaip tie gyvūnai išvesti, iš kur G.Č. juos gavęs, kokiu pagrindu gyvūnus įsigijęs ir ar turi leidimą juos laikyti bei pardavinėti. J.V. neginčijo Panevėžio apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvados dėl gyvūnų priskyrimo šernakiaulėms, nurodęs, kad jis kitų specialistų nekvies bei savo išvados teismui neteiks. Teigė, kad, jo žiniomis, nors teisės aktai ir neleidžia atlikti laukinių gyvūnų kryžminimo, iki 2009-09-01 tokius gyvūnus buvo galima įsigyti. Nurodė, kad patikrinimo metu mainų sutarties nepateikė per skubėjimą, o vėliau pareigūnai jo paaiškinimais apie turimą sutartį nepatikėjo ir turimais dokumentais nesidomėjo.

Nutarimą priėmusios institucijos Panevėžio RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovas A. Kilevičius prašė J.V. skundo netenkinti. Nutarimą priėmusios institucijos atstovas paaiškino, kad J.V., norėdamas išvengti atsakomybės, teikia skirtingus paaiškinimus apie gyvūnų įsigijimą. Tvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta mainų sutartis nesuteikia jam teisės tuos gyvūnus įsigyti ir juos laikyti. Tokią poziciją nutarimą priėmusios institucijos atstovas grindė LR aplinkos ministerijos 2010-02-04 raštu, kuriame nurodyta, kad pagal galiojančio LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, laukinius gyvūnus kryžminti leidžiama tik mokslinių tyrimų tikslais ir turint Aplinkos ministerijos leidimą. Šalyje mokslinius tyrimus su gyvūnais ir jų kryžminimus atlieka tik Baisogalos gyvulininkystės institutas, kiti veisėjai šia veikla užsiimti neturi teisės. Atstovas nurodė, kad J.V. nepateikė jokių dokumentų, kokiu pagrindu G.Č. įgijo ir laikė gyvūnus, ir net pripažino nepasidomėjęs, ar G.Č. veikla yra teisėta. Patikrinimo metu J.V. nepateikė jokių gyvūnų įsigijimo dokumentų ar dokumentų, suteikiančių jam teisę minėtus gyvūnus laikyti. Nagrinėjant bylą, J.V. teigė gyvūnus įsigijęs Pakruojo rajone iš G. Č., tačiau tai patvirtinančio dokumento nepateikė. A. Kilevičius nurodė, jog Panevėžio RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai yra kompetentingi nustatyti, kad pas J.V. esantys gyvūnai yra kiaulės ir šerno hibridai. J.V. nuobauda buvo paskirta pagal LR ATPK 88 straipsnio 1 dalį, kadangi jis šerniakiaules neteisėtai įsigijo ir laikė.

Skundas netenkintinas.

Panevėžio RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, pagal 2010 m. sausio 19 d. patikrinimo duomenis nustatęs, kad J.V. savo sodyboje, esančioje Panevėžio rajone, Vareikių 1 kaime, laikė šerno ir naminių kiaulių hibridus – dvi šerniakiaulių pateles ir patinėlį, kuriuos įgijo Pakruojo rajone, neturėdamas įgijimą patvirtinančių dokumentų ir taip pažeisdamas Laukinių gyvūnų prekybos taisyklių 3, 3.3 ir 3.5 punktų reikalavimus, pagal LR ATPK 88 straipsnio 1 dalį jam paskyrė 200 Lt administracinę baudą. Byloje yra kilęs ginčas, kokį teisinį statusą turi J.V. sodyboje laikomi gyvūnai. J.V. teigė, kad jo sodyboje laikomi gyvūnai yra panašios į šernus kiaulės. Nutarimą priėmusi institucija Panevėžio RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcija savo atsiliepime ir jos atstovas A. Kilevičius teismo posėdyje tvirtino, kad J.V. laikomi gyvūnai yra laukinio gyvūno – šerno ir naminio gyvūno – kiaulės hibridai, kurių veisimas galimas Laukinės gyvūnijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. tik mokslinių tyrimų tikslais ir turint Aplinkos ministerijos leidimą. Nutarimą priėmusi institucija pateikė Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštą, kuriame nurodoma, jog J.V. ūkis nėra įregistruotas ūkinių gyvūnų registre, taip pat jam nėra suteiktas ir veterinarinio patvirtinimo numeris laukinių gyvūnų laikymui. Be to, iš paminėto rašto matyti, jog patikrinimo metu Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad J.V. sodyboje įrengtame aptvare yra laikomi 3 gyvūnui, pagal išorinius požymius priskirtini šerniakiaulėms ( b. l. 18). J.V. nurodė, kad šiuos gyvūnus jis įsigijo pagal 2009-08-15 su G.Č. sudarytą mainų sutartį, kurią pateikė teismui ( b. l. 16). Be to, J.V. pripažino, kad įgydamas gyvūnus, jis nesidomėjo nei jų kilme, nei įgijimo ar veisimo teisėtumu. Daroma išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina Panevėžio RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nurodytą aplinkybę, jog J.V. sodyboje įrengtame aptvare 2010 m. sausio 19 d. patikrinimo metu laikyti 3 gyvūnai yra laukinio gyvūno – šerno ir naminio gyvūno – kiaulės hibridai. Teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis apie J.V. laikomų gyvūnų rūšinę priklausomybę. Teismo išvadą iš dalies patvirtina ir paties J.V. pateikta sutartis, kurioje nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra perduodami 3 kiaulių mišrūnai. Teismui J.V. nepateikė ir nepageidavo pateikti kitokių įrodymų, kurie paneigtų Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus duomenis apie tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sodybos aptvare laikomi 3 gyvūnai yra šerniakiaulės. J.V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad įgijo ir laikė šerno ir naminių kiaulių hibridus ( šerniakiaules) be jų įgijimą patvirtinančių dokumentų, taip pažeisdamas Laukinių gyvūnų prekybos taisyklių 3.3 ir 3.5 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių 3 punkte yra pateiktas teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai. Panevėžio RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos teigimu, J.V., savo sodyboje laikantis 3 šerniakiaules, privalėjo pateikti 3.3 punkte arba 3.5 punkte nurodytus dokumentus, t. y. laisvos formos veisimą nelaisvėje patvirtinančius pažymą ar aktą, išduotus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio – nelaisvėje išveistiems gyvūnams, nenurodytiems šių Taisyklių 6.2 punkte (3.3 punktas); 2) pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais bei kiekiu ( 3.5 punktas). Tokios Taisyklių 3.3 ir 3.5 punktų nuostatos galiojo ir 2009-08-15 mainų sutarties sudarymo metu, kadangi šių punktų redakcijos nekito nuo Taisyklių įsigaliojimo 2004 m. gegužės 27 d. momento. Administracinio teisės pažeidimo metu Panevėžio RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai J.V. šerniakiaulių įgijimo dokumento nepateikė. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė Pakruojo rajone, Žvirblonių kaime su G.Č. 2009-08-15 sudarytą mainų sutartį, pagal kurią administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 3 gyvūnus, kaip nustatyta byloje – šerniakiaules, įsigijo mainais už 2 tonas miežių grūdų ( b. l. 16).

Pagrindines nuostatas, reglamentuojančias prekybą laukiniais gyvūnais, nustato LR Laukinės gyvūnijos įstatymo ( LR 2001-12-11 įstatymo Nr. IX-638 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001-12-29) 20 straipsnis. Konkrečias prekybos laukiniais gyvūnais taisykles nustato Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės, patvirtintos bendru Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 ( Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-274/1B-532/B1-507 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 27 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių 3 punktas, konkrečiai, jo 3.3 ir 3.5 papunkčiai, nustatė, kad teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę (paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai yra laisvos formos veisimą nelaisvėje patvirtinančios pažymos ar aktai, išduoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio – nelaisvėje išveistiems gyvūnams, nenurodytiems šių Taisyklių 6.2 punkte (3.3 punktas) bei pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais bei kiekiu ( 3.5 punktas). Nurodyta Taisyklių 3.3 ir 3.5 punktų redakcija galiojo ir 2009-08-15 mainų sutarties sudarymo metu. Atsižvelgus į tai, kad laukinių gyvūnų kryžminimui yra reikalingas įgaliotos institucijos leidimas, daroma išvada, kad J.V. pareiga yra teismui pateikti jo veiklos teisėtumą patvirtinančius duomenis. Nei nutarimą priėmusiai institucijai, nei teismui J.V. nepateikė Laukinės gyvūnijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyto LR aplinkos ministerijos leidimo kryžminti laukinius gyvūnus, todėl daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo Taisyklių 3.3 punkte nurodyto teisėto gyvūnų įsigijimą patvirtinančio dokumento.

Spendžiant klausimą, ar J.V. ir G.Č. 2009-08-15 sudaryta mainų sutartis pripažintina Taisyklių 3.5 punkte nurodytu dokumentu, darytinos šios išvados.

Įvertinus pateiktos mainų sutarties formą ir turinį, daroma išvada, kad ji iš esmės atitinka LR Civilinio kodekso ( toliau – LR CK) civiliniam sandoriui keliamus bendruosius reikalavimus: dokumente fiziniai asmenys aiškiai išreiškė savo valią; nurodytos rūšies sandoriui sudaryti pakanka paprastos rašytinės formos; sandoris pasirašytas abiejų šalių (LR CK 1.63, 1.70, 1.73, 1.76 straipsniai). Be to, teismui pateikta mainų sutartis atitinka ir specialiuosius reikalavimus, LR CK XXIV skyriaus normų nustatytus mainų sutarčiai. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti, kad J.V. pateikta sutartis buvo sudaryta ne joje nurodytu laiku, t. y. ne 2009-08-15, o po 2009-09-01. Tačiau J.V. ir G.Č. sudarytos mainų sutarties vienas iš objektų, t. y. G.Č. priklausantys gyvūnai ( kiaulių ir šernų palikuonys – šerniakiaulės) turi specialųjį statusą, kurį nustato LR laukinės gyvūnijos įstatymo ir Taisyklių normos. Tokiu būdu, būtina nustatyti, ar J.V. su G.Č. sudaryta mainų sutartis atitinka ir specialiųjų teisės normų reikalavimus. LR aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 519/449 patvirtintos Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklės ( LR aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. D1-9/B1-12 nuo 2008 m. sausio 16 d. galiojanti redakcija) iki 2009-09-01 leido asmenims laikyti laukinių gyvūnų hibridus ir jų palikuonis, turint jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Kaip buvo minėta, nuo 2001-12-29 galiojančio Laukinės gyvūnijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis leidžia laukinius gyvūnus kryžminti tik mokslinių tyrimų tikslais ir turint Aplinkos ministerijos leidimą. Kaip patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esančių LR aplinkos ministerijos 2008-12-09 rašto Nr. (11-1)-D8-10680 ir 2010-02-04 rašto Nr. (11-1)-D8-1199 duomenys, mokslinius tyrimus su laukiniais gyvūnais ir jų kryžminimu atlieka tik Baisogalos gyvulininkystės institutas, kiti asmenys tokia veikla užsiimti neturi teisės. J.V. teismui nepateikė duomenų, kad jis iš G.Č. įsigijo pastarojo asmens legaliai vykdomo sukryžminimo metu išaugintų kiaulių ir šernų hibridus– šerniakiaules. Taisyklėse prekyba laukiniais gyvūnais suprantama kaip pačių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos, taip pat jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, siūlymas parduoti arba kuris nors kitas veiksmas, kurį pagrįstai būtų galima tokiu vadinti, įskaitant reklamavimą arba skelbimą parduoti skatinantį veiksmą bei kvietimą tartis, bet kokie mainai ar keitimasis jais, taip pat gyvų gyvūnų laikymas nelaisvėje ir viešas eksponavimas (tarp jų ir negyvų gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų) siekiant gauti pajamų ar papuošti viešas vietas. Be to, iki 2009-09-01 galiojusios redakcijos Taisyklių 2 punkte nurodytas sąrašas gyvūnų, kurių įvežimui, išvežimui, prekybai jos netaikomos. Šis sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Atsižvelgus į 2009-08-15 sandorio sudarymo metu galiojusių prekybą laukiniais gyvūnais ir jų laikymą nelaisvėje reglamentavusių teisės normų nuostatas, daroma išvada, jog, nors Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklės nurodytu laiku leido asmenims laikyti kiaulių ir šernų hibridus – šerniakiaules, turint jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tačiau Taisyklių 2 puntas draudė tokiais gyvūnais prekiauti. Tokiu būdu, daroma išvada, kad kiaulių ir šernų hibridai – šerniakiaulės negalėjo būti civilinio mainų sandorio objektu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad J.V. ir G.Č. 2009-08-15 sudaryta mainų sutartis yra ydinga, nes jos dalis dėl sandorio objekto prieštarauja teisės normų imperatyviems reikalavimams. Dėl šių priežasčių minėta sutartis negali būti pripažintina Taisyklių 3.5 punkte nurodytu dokumentu, patvirtinančiu teisėtą gyvūnų įsigijimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė įgalioti pareigūnai. Duomenų apie administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu padarytus J.V. teisių, numatytų LR APK 272 straipsnyje, pažeidimus ar suvaržymus nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn asmeniui paskirta 200 Lt administracinė bauda, atitinkanti LR ATPK 88 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimumą, paskirta vadovaujantis LR ATPK 20, 30, 30² straipsnių nuostatomis ir iš esmės atitinka pažeidėjo asmenybę, jo įvykdyto teisės pažeidimo pavojingumą bei kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko 2010-04-20 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 128 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo nepatenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą, kuriuo J.V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 88 straipsnio 1 dalį paskirta 200 Lt administracinė bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.