Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 51 paros arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir N. A. skirta galutinė 34 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, N. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra N. A. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtos pareigos: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, N. A. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 15 d., ir automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio N. A. ir saugomo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Laikinas N. A. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas.

Civilinio ieškovo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ V. K. priteista 91,50 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1250,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš N. A. priteista 800,00 eurų nukentėjusiojo V. K. naudai turėtoms advokato padėjėjos teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo N. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės prašoma atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, netenkinus šio prašymo, neskirti intensyvios priežiūros.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, prokuroro atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis N. A. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir ją tinkamai kvalifikavo pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę, atidedant jos vykdymą bei paskiriant intensyvią priežiūrą ir atitinkamus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam N. A. netaikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 1, 2 dalyse išvardintų sąlygų visumai.

10. Apylinkės teismo nuosprendyje teisingai nustatyta ir apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad nuteistasis N. A. iš esmės atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Bylos duomenys patvirtina, kad N. A. pirmą kartą padarė vieną neatsargų nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dalį (1 t., b. l. 187–89). Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 17–19), nors yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 64–66), tačiau praeityje neteistas (1 t., b. l. 67–67). Apeliaciniame skunde teigiama, kad N. A. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą – yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kurios vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, ir teisėjų kolegija sutikti su tokia apelianto nuomone taip pat neturi objektyvaus pagrindo.

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-301-788/2019, Nr. 2K-46-495/2021 ir kt.). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad jei atsižvelgiant į bylos aplinkybes kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis apie tai, kad N. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarė praeityje būdamas baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, kas patikimai rodo, kad problemų dėl žalingo alkoholio vartojimo nuteistasis turėjo jau nuo 2016 m., tačiau nesiėmė jokių efektyvių priemonių jai spręsti, kas galiausiai lėmė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. N. A., ilgą laiką dirbantis vairuotoju, kai jam keliami aukštesni standartai dėl Kelių eismo taisyklių laikymosi, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,28 promilių girtumas, remiantis paties nuteistojo paaiškinimais, sėdo už transporto priemonės vairo ir nesant jokios pagrįstos būtinybės važiavo į parduotuvę pasipildyti alkoholio, tokiu būdu pavojingai vairavo transporto priemonę gyvenvietėje, kur buvo daug pėsčiųjų (pats nuteistasis patvirtino, kad buvo gražus oras ir vaikščiojo daug žmonių), taigi, sukėlė ypatingai didelį pavojų kitų asmenų saugumui, sveikatai ir gyvybei. Apeliantas didžiosios religinės šventės dieną ženkliai apgirtęs vairuodamas transporto priemonę visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nesant jokios objektyvios būtinybės vairuoti, suvartojęs nemažą kiekį alkoholio (jam nustatytas neblaivumo laipsnis penkis kartus viršijo leistiną normą), sėdo už transporto priemonės vairo, negana to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo ne tik nepataisomai sugadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, bet ir sužalotas kitos transporto priemonės vairuotojas, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš liudytojos K. B. parodymų, N. A. po sukelto eismo įvykio nesielgė atsakingai – bėgo ir bandė slėptis kieme, palikęs sužeistą nukentėjusįjį, tačiau buvo sulaikytas aplinkinių žmonių. Liudytoja tikina girdėjusi, kaip susirinkę aplinkui žmonės kalbėjo, jog N. A. nuolat važinėja išgėręs (t. 1, t., b. l. 43–44), kas tik patvirtiną teisėjų kolegijos jau anksčiau padarytą išvadą dėl apelianto polinkio į žalingą alkoholio vartojimą. Visos šios aplinkybės atskleidžia neatsakingą ir lengvabūdišką apelianto požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir leidžia sutikti su apylinkės teismo argumentais, kad šiuo atveju nėra neabejotino pagrindo išvadai, jog N. A. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieštarautų teisingumo principui.

12. Apeliantas skunde pasisako ir dėl sutuoktinės L. A. tinkamumo būti laiduotoja. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo sutuoktinė nesugebės daryti jam tinkamos įtakos bei užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymo ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pasisakant dėl šių skundo argumentų visų pirma pažymėtina, kad, kaip jau minėta, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui yra būtina nustatyti BK 40 straipsnio 1, 2 dalyje nurodytų sąlygų visumą, tačiau vertinamu atveju BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, o tam pritaria ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nors apylinkės teismas ir pripažino, kad L. A. asmenybės charakteristika ir leidžia jai būti tinkama laiduotoja – ji neteista (1 t., b. l. 133), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 131-132), turi du aukštuosius išsilavinimus, dirba vaikų darželio auklėtoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 130), alkoholio nevartoja. Tačiau vien tik teigiamos asmens, siekiančio būti laiduotoju, charakteristikos nepakanka išvadai, kad asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, pagrįsti. Teismų praktikoje nurodoma, kad pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Laiduotojui taip pat keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-239-648/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvų, teismas nelaikė nuteistojo sutuoktinės L. A. tinkama laiduotoja, nes nemanė, kad ji turės teigiamos įtakos kaltininkui, su kuo nesutikti apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

13. Prašyme dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. A. nurodė, kad N. A. yra jos sutuoktinis, todėl ji mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tai pagrindžia ir ta aplinkybė, kad sutuoktinis po įvykio nuvyko į „Panerio kliniką“ gydytis nuo netinkamo alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 128). Teisiamojo posėdžio metu L. A. tvirtino, kad N. A. galėtų daryti gerą įtaką, kadangi ji pati alkoholio nevartoja, kiekvieną vakarą po įvykio kalbasi su sutuoktiniu, sutarė, kad kreipsis gydytis, mano, jog sugebės pastebėti ar sutuoktinis vartoja alkoholį, nes su juo būna kartu vakarais ir savaitgaliais (2 t., b. l. 32). Tačiau atsižvelgiant į L. A. ir paties apelianto apylinkės teisme duotus parodymus, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad įvykio dieną, t. y. šventinį Šv. Velykų savaitgalį, kai paprastai visi būna su artimaisiais ir šeimos nariais, L. A. realiai net nežinojo kur yra jos sutuoktinis, o pastarasis su draugais vartojo alkoholį garaže ir būdamas stipriai apgirtęs, kai jam nustatytas artimas sunkiam neblaivumo laipsnis, sėdo už automobilio vairo, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai abejoti realia sutuoktinės įtaka nuteistajam.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų formuojamoje praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

15. Nagrinėjamu atveju N. A. yra pakankamai brandaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), dirba, gyvena kartu su siūloma laiduotoja – sutuoktine L. A., kuri įvykio metu buvo namuose. Nors nuteistasis ir teigė, jog sutuoktinė nebuvo šalia ir negalėjo jam padaryti jokios įtakos, tačiau atsižvelgiant į paties nuteistojo ir sutuoktinės parodymus, matyti, kad pastaroji ir anksčiau yra pastebėjusi, jog sutuoktinis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jokių priemonių dėl to nebuvo imamasi ir realiai į specialistus buvo kreiptasi tik po įvykio, tikėtina, siekiant išvengti realaus N. A. nuteisimo nagrinėjamoje byloje. Bylos duomenimis, kaip jau minėta, nustatyta, kad nuteistasis net ir šventinį savaitgalį sugebėjo, nežinant sutuoktinei, vartoti alkoholį ir vairuoti transporto priemonę, būdamas stipriai apsvaigęs. Aplinkybės, kad nuteistasis neprašė sutuoktinės pavežti jį, tačiau pats sėdo už vairo, būdamas akivaizdžiai neblaivus, teisėjų kolegijai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl šeimyninių santykių tvirtumo. Visų šių aplinkybių kontekste, įvertinus tai, kad N. A. yra jau susiformavusi brandi asmenybė, gebantis pats spręsti problemas ir priimti sprendimus, taip pat ir situacijose, susijusiose ir su alkoholio vartojimu ir nelinkęs prašyti sutuoktinės pagalbos, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl papildomo auklėjimo poreikio bei jo rezultatų, taip pat kaip ir laiduotojos galimybės daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Juolab, kad pats nuteistasis pripažino, kad nuslėpė nuo sutuoktinės aplinkybę, kad alkoholį vartojo su draugais garaže ir tuomet sėdo važiuoti į parduotuvę, kuri yra netoli namų, kas neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus. Be to, abejonių kelia ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atėjusi į eismo įvykio vietą sutuoktinė būtų skatinusi N. A. domėtis nukentėjusiojo būkle, išsiaiškinti ar reikalinga kokia pagalba ir pan. Taigi, nei apklausos teisme metu duoti parodymai, nei kitokie kartu su prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės N. A. pagal laidavimą pateikti įrodymai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad laiduotoja gali būti pripažinta asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo ir galinčia daryti akivaizdžią teigiamą įtaką sutuoktiniui.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą N. A. taikė teisingai. Nuosprendyje padarytos išvados dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo pagrįstos bylos duomenimis, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Nei byloje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių kitų išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį ir apeliacinį skundą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tenkinti.

Dėl intensyvios priežiūros

17. Nors apeliaciniu skundu keliamas ir nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, nurodant, jog paskirta bausmė yra per griežta, nes teismas nepagrįstai skyrė nuteistajam intensyvią priežiūrą, tačiau įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir apeliantą charakterizuojančius duomenis, nesutikti su pirmosios instancijos teismo N. A. paskirta arešto bausme, atidedant jos vykdymą bei skirta intensyvia priežiūra ir jos trukme, teisėjų kolegija ir šioje dalyje neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas N. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskyrė galutinę sumažintą 34 parų arešto bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, atidėjo 4 mėnesiams ir paskyrė intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra apylinkės teismas N. A. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskyrė ir šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam N. A., tinkamai įvertino jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, motyvuotai paskyrė BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydį pagrįstai nustatė mažesnį už vidurkį.

20. Atmetant nuteistojo skundo argumentus dėl nepagrįstai jam paskirtos intensyvios priežiūros, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, lingvistiškai aiškinant minėtą baudžiamojo įstatymo nuostatą, teismas, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą privalo nustatyti visais atvejais. Tuo tarpu BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimas yra teismo diskrecinė teisė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atidėdamas nuteistajam N. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalėjo jam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri yra vykdoma kontroliuojant nuteistojo asmens judėjimą elektronine stebėjimo priemone. Neabejotina, kad už nusikalstamą veiką skirta bausmė su įpareigojimais yra susijusi su neigiamomis pasekmėmis, jos vykdymas vienaip ar kitaip varžo nuteistojo gyvenimą ir elgesį, bet tai yra neteisėto paties nuteistojo elgesio pasekmė. Visi nepatogumai dėl taikomos intensyvios priežiūros, laikyti aplinkybėmis, kurios atsirado dėl nuteistojo neteisėto elgesio ir nereiškia, kad tai yra argumentas, leidžiantis išvengti jam skirtos bausmės vykdymo, ar būtų pagrindas jai švelninti. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama už nusikalstamus veiksmus, o ne priemonė, kuria siekiama užtikrinti nuteistojo interesus ar finansinį gerbūvį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir panaikinti jam skundžiamu nuosprendžiu atidėjus arešto bausmės vykdymą, paskirtą intensyvią priežiūrą ar pareigas. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo paskirtais į N. A. asmenybę orientuotais, tikslingais įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, padarytas teigiamas poveikis apeliantui ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo N. A. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.