Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. patikslintą skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. C., J. K. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. V. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (SK-293) SPR-104 „Dėl interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo Instagram paskyroje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“; 2) panaikinti Inspektoriaus 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (SK-294) SPR-105 „Dėl interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo Instagram paskyroje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjos V. V. vardu 2020 m. lapkričio 20 d. buvo registruotas tekstinis prekių ženklas „Keliaujančios mamos“ (paraiškos Nr. 2020 2035), o 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo registruotas grafinis prekių ženklas „Keliaujančios mamos“ (paraiškos Nr. 2019 0318). Pareiškėjos vardu yra registruotas ir domenas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su tuometinėmis bendramintėmis – A. C. ir J. K. (toliau – ir tretieji asmenys) – nusprendė veikdamos kartu vystyti bendrą veiklą tam tikslui pasitelkdamos pareiškėjos prekės ženklus bei internetinį tinklapį, esantį pareiškėjos registruotame domene (duomenys neskelbtini). Tokia koncepcija tarp pareiškėjos ir trečiųjų asmenų buvo pasirinkta todėl, kad paminėti pareiškėjos intelektinės nuosavybės objektai jos dėka jau buvo įgiję didžiulį populiarumą (pvz., socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškėjos registruotas puslapis „Keliaujančios mamos“ šiuo metu turi beveik 24 000 sekėjų), tai leido bendrą pareiškėjos ir trečiųjų asmenų veiklą pradėti vystyti ne nuo nulio. Pareiškėja kartu su trečiaisiais asmenimis kartu įsteigė VšĮ „Keliaujančios mamos“ (dabartinis pavadinimas – VšĮ „Šeimų kelionės“). Nuo šios viešosios įstaigos įsteigimo momento pareiškėja buvo jos direktorė, o pareiškėja ir abu tretieji asmenys – dalininkės. Kilus konfliktui, pareiškėja trečiųjų asmenų balsais buvo pašalinta iš minėtos viešosios įstaigos vadovės pareigų, taip pat visiškai nušalinta nuo viešosios įstaigos valdymo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai tretieji asmenys parašė skundus dėl to, kad pareiškėjos valdomame internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjos socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini)buvo publikuota privati informacija, susijusi su trečiaisiais asmenimis, t. y. trečiųjų asmenų mobilaus telefono numeriai, trečiųjų asmenų nepilnamečių vaikų nuotraukos, trečiųjų asmenų nuotraukos, kt. Atsakovė, ištyrusi šiuos trečiųjų asmenų skundus, priėmė 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (SK-293) SPR-104 pagal trečiojo asmens A. C. skundą (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (SK-294) SPR-105 pagal trečiojo asmens J. K. skundą (toliau – ir Sprendimas 2). Tiek Sprendimo 1 atveju, tiek Sprendimo 2 atveju atsakovė pripažino abiejų trečiųjų asmenų skundus pagrįstais, taip pat pritaikė pareiškėjai atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) nustatytas priemones.

Pareiškėja nesutinka su priimtais Sprendimu 1 ir Sprendimu 2. Ji turėjo trečiųjų asmenų sutikimus skelbti privačią trečiųjų asmenų informaciją, tai yra pažymėta ir Sprendime 1, ir Sprendime 2. Tiek Sprendime 1, tiek Sprendime 2 buvo pažymėta, kad: „Pareiškėja (t. y. abu tretieji asmenys – pareiškėjos past.) pasinaudojo savo teise atšaukti sutikimą“. Tiek Sprendime 1, tiek Sprendime 2 buvo aiškiai ir expressis verbis (lot. tiesiogiai) nurodyta, kad tretieji asmenys pasinaudojo savo tariama teise atšaukti sutikimą dėl jų privačios informacijos publikavimo pareiškėjai priklausančiame internetiniame tinklapyje ir socialinio tinklo paskyroje. Sutikimą publikuoti informaciją, sudarančią trečiųjų asmenų privačią informaciją, atšaukti galima tik tuomet, kai prieš tai toks sutikimas buvo duotas.

Teigia, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 buvo grindžiami pagrindiniu argumentu, jog pareiškėja neturėjo trečiųjų asmenų sutikimo publikuoti jų privačios informacijos ir ginčo publikacijas publikavo neįsitikinusi ir negavusi trečiųjų asmenų sutikimo. Pareiškėjos nuomone, negalima atšaukti to (šiuo atveju – sutikimo publikuoti privačią informaciją), ko nesi davęs. Sprendime 1 ir Sprendime 2 niekaip ir jokia apimtimi nebuvo vertinta tai, kad trečiųjų asmenų sutikimai dėl jų ir jų šeimos narių, įskaitant nepilnamečius vaikus, asmeninės informacijos publikavimo pareiškėjai priklausančiame tinklapyje ir socialinio tinklo paskyroje buvo gauti. Kadangi abu tretieji asmenys atsakovei nurodė, kad jos „pasinaudojo savo teise tokius sutikimus atšaukti“, ši aplinkybė buvo pažymėta tiek Sprendime 1, tiek Sprendime 2. Tiek Sprendime 1, tiek Sprendime 2 buvo aiškiai ir expressis verbis konstatuota, kad pareiškėja turėjo trečiųjų asmenų sutikimus publikuoti informaciją, kuri sudarė jų asmeninę informaciją. Nepaisant to, Sprendime 1 ir Sprendime 2 buvo nurodyta, kad pareiškėja neturėjo leidimo publikuoti trečiųjų asmenų asmeninės informacijos. Sprendimuose nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai, dėl to abu Sprendimai yra pripažintini neteisėtais ir dėl to naikintini.

Pažymi, jog ginčo publikacijas parašė ir pareiškėjos tinklapyje ar socialinio tinklo paskyroje parašė ir publikavo patys tretieji asmenys. Skundžiamas Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 buvo priimti remiantis argumentu, jog pareiškėja nesukontroliavo, kad trečiuosius asmenis liečianti privati informacija nebūtų paviešinta jai priklausančiame tinklapyje bei socialinio tinklo paskyroje, prieš tai negavus trečiųjų asmenų sutikimo. Sprendimuose buvo pažymėta, kad tretieji asmenys atšaukė sutikimus publikuoti informaciją pareiškėjos tinklapyje ir socialinio tinklo paskyroje, tai reiškia, kad iš pradžių tie sutikimai buvo duoti. Ginčo publikacijas, kuriose buvo trečiųjų asmenų privačios informacijos, parašė, iliustravo nuotraukomis ir publikavo pareiškėjos tinklapyje bei socialinio tinklo paskyroje patys tretieji asmenys. Minimos ginčo publikacijos buvo iš esmės reklaminės, o jas tretieji asmenys parašė ir pareiškėjos tinklapyje ir socialinio tinkle paskyroje publikavo tam, kad įvykdytų savo įsipareigojimus reklamos davėjams už tretiesiems asmenims jų nemokamai suteiktas paslaugas (nemokama viešnagė viešbutyje, nemokamai atšvęstas vaiko gimtadienis vaikų žaidimų kambaryje, kt.). Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad trečiųjų asmenų sutikimas jų asmeninės informacijos publikavimui buvo gautas. Ginčo publikacijos buvo publikuotos pareiškėjos tinklapyje ir socialinio tinklo paskyroje dėl to, kad šie intelektinės nuosavybės objektai buvo populiarūs, skaitytojų sekami bei skaitomi, dėl to reklamos davėjams buvo aktualu, kad ginčo publikacijos būtų publikuotos būtent pareiškėjos tinklapyje bei socialinio tinklo paskyroje. Leisdama tretiesiems asmenims ginčo publikacijas publikuoti pareiškėjai priklausančiame tinklapyje bei socialinio tinklo paskyroje, pareiškėja tretiesiems asmenims padarė paslaugą, dėl kurios tretieji asmenys gavo asmeninę naudą – galėjo nemokamai naudotis atitinkamomis reklamos davėjų paslaugomis ar gavo kitokią naudą. Privačią informaciją publikavo patys tretieji asmenys, jie ginčo publikacijas iliustravo savo nepilnamečių vaikų nuotraukomis ir patys sprendė, kokias nuotraukas publikuoti ir kokią privačią informaciją paviešinti.

Akcentuoja, kad tai, jog vėliau tarp pareiškėjos ir trečiųjų asmenų kilo konfliktų dėl bendros viešosios įstaigos valdymo bei jos veiklos, dėl šių konfliktų tretieji asmenys nusprendė skųsti pareiškėją, nereiškia, kad pareiškėja pažeidė kokį nors teisinį reglamentavimą ar neteisėtai atskleidė trečiųjų asmenų privačią informaciją. Po to, kai buvo gauti trečiųjų asmenų skundai, pareiškėja ginčo publikacijas pašalino. Ginčo publikacijos nebėra prieinamos viešai. Net jei teismas ir traktuotų, kad tretieji asmenys gali atšaukti sutikimą dėl jų privačios informacijos publikavimo, pareiškėja pasielgė atitinkamai ir tuomet, kai jau tapo aišku, jog tretieji asmenys nebesutinka, jog jų privati informacija būtų publikuota jai priklausančiame tinklapyje ir socialinio tinklo paskyroje, padarė ginčo publikacijas viešai nebeprieinamomis.

Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pažymi, kad vertintinas visas atsakovės priimtas individualus administracinis aktas (sprendimas), jokie pavieniai sakiniai negali būti vertinami be pilno jų konteksto (turinio). Pareiškėja bando neteisingai įtikinti, jog ji turėjo sutikimus dėl Sprendimuose vertintos konkrečios informacijos. Kaip Sprendimuose nurodoma, tretieji suinteresuotieji asmenys buvo atšaukę sutikimus nagrinėtai informacijai, pareiškėja buvo apie tai informuota ir jai tai buvo žinoma, todėl pagrįstai buvo nustatyti trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų atstovaujamų nepilnamečių vaikų teisės į privatumą, asmens duomenų apsaugą pažeidimai. Viešosios informacijos skleidėjas turi gauti asmens sutikimą kiekvienu konkrečiu atveju norėdamas publikuoti jo atvaizdą (o jeigu asmuo nepilnametis – jo įstatyminio atstovo sutikimą), kitą privačią informaciją. Atsakovės tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja neturėjo trečiųjų asmenų sutikimų, neįrodė sutikimo disponuoti (skleisti) tirta viešai užfiksuota (datos nurodomos Sprendimuose – atsakovės past.) privačia informacija fakto, nes tretieji suinteresuoti asmenys nedviprasmiškai, raštu ir net pakartotinai daugelį kartų buvo uždraudę skelbti jų ir nepilnamečių vaikų privačią informaciją, asmens duomenis. Tai matyti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos oficialaus susirašinėjimo, šių susirašinėjimų pareiškėja neginčija.

Akcentuoja, kad viešosios informacijos skleidėjas kontroliuoja, kokius iš atitinkamų šaltinių gautus duomenis skelbti, kaip ir kokiu būdu šaltinių suteiktą informaciją panaudoti, tik nuo jo priklauso jo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje skelbiamos informacijos turinys ir apimtis; jam taip pat priklauso šaltinių pateikiamos informacijos kontrolės ir sprendimo dėl visuomenės informavimo priemonės turinio teisė. Pareiškėjai buvo žinoma trečiųjų suinteresuotų asmenų valia dėl jų ir nepilnamečių šeimos narių privačios informacijos, privačių asmens duomenų sklaidos draudimo. Pareiškėjai, turinčiai viešosios informacijos skleidėjo statusą, dėl privačios informacijos sklaidos taikomas Visuomenės informavimo įstatymas su jame numatytomis pareigomis, atsakomybe skleidžiant viešąją informaciją visuomenei, ypač susijusią su nepilnamečiais asmenimis. Pareiškėja, kaip interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyros „keliones su vaikais“, kuriose panaudota privati informacija, turinio skleidėja, yra įstatymiškai atsakinga už skleidžiamos informacijos teisėtumą (VIĮ 2 straipsnio 77 dalis). Aplinkybės, jog patys tretieji suinteresuoti asmenys patalpino ginčo publikacijas, tos informacijos patalpinimo priežastys nepanaikina jų teisės ginti savo ir jų nepilnamečių vaikų privatumą. Sutikimas realizuotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims įkėlus tam tikrą savo privačią informaciją, o jo atšaukimas – išreiškus valią dėl tos informacijos pašalinimo, juo labiau skleidėjai apribojus prieigą prie tos informacijos kontrolės. Būdama viešosios informacijos skleidėja neįrodė, kad konkrečiu atveju buvo sąžiningai suklysta, pareiškėjai buvo žinoma apie trečiųjų suinteresuotų asmenų valią (išreikštą nesutikimą dėl informacijos sklaidos). Jokio teisėto visuomenės intereso skelbti trečiųjų asmenų ir jų nepilnamečių vaikų privačią informaciją nenustatyta. Pareiškėjos argumentai, jog po to, kai buvo gauti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai, ji ginčo publikacijas pašalino, nėra joks pagrindas panaikinti (kvestionuoti) atsakovės Sprendimus. Pareiškėjai apie trečiųjų suinteresuotų asmenų valią, jog šie asmenys nebesutinka, jog jų visa privati informacija būtų publikuota jai priklausančiame minėtame tinklapyje ir socialinio tinklo paskyroje, buvo žinoma iki trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų atsakovei pateikimo.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. C. ir J. K. atsiliepime į patikslintą skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Nurodo, jog sutinka su visais argumentais, išdėstytais atsakovės (toliau – ir ŽEIT) 2022 m. gegužės 4 d. priimtuose sprendimuose Nr. (SK-293) SPR-104 ir (SK-294) SPR-105. Faktinių aplinkybių išdėstymas pareiškėjos skunde nesusijęs su ŽEIT sprendimais ir juose pateikiamais argumentais. VšĮ „Šeimų kelionės“ (buvusi VšĮ „Keliaujančios mamos“) šioje situacijoje dėl neteisėto trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų nepilnamečių atvaizdų naudojimo neatlieka jokio vaidmens. VšĮ „Šeimų kelionės“ vadovo keitimas vyko 2021 m. kovo mėn. pačios pareiškėjos iniciatyva ir Registrų centre vadovo keitimas registruotas nuo 2021 balandžio 1 d. visų trijų VšĮ dalininkų, tarp jų ir pareiškėjos, pasirašyto Visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo pagrindu. Pareiškėjai buvo raštiškai pateikiami prašymai ir reikalavimai nuo 2022 m. spalio 5 d. dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų ir nepilnamečių vaikų atvaizdų naudojimo. Tik tuomet, kai nebuvo tinkamai reaguota net į kelis pakartotinius reikalavimus ir įspėjus pareiškėją, 2021 m. lapkričio 9 d. buvo kreiptasi su skundu į atsakovę.

Teigia, kad nuo 2021 m. spalio 3–5 dienos po aiškaus ir nedviprasmiško sutikimų atšaukimo pareiškėja neturėjo teisės naudoti, atkurti ir publikuoti trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų nepilnamečių vaikų atvaizdų. Jokie raštiški susitarimai ar sutikimai pareiškėjai nebuvo suteikti nei iki 2021 m. spalio pradžios, nei po jos. Kaip pareiškėja ir teigia, kai tretieji suinteresuoti asmenys dirbo jos prekės ženklo naudai ir vystymui, kūrė neatlygintinai vertę jos internetiniam puslapiui ir socialiniams tinklams, dėjo informaciją ir taip konkliudentiniais veiksmais galimai davė sutikimus. Tokie pasidalijimai suteikė didelės vertės naudą V. V. socialiniams tinklams, jų pasiekiamumui, sekėjų skaičiaus didinimui, internetinio puslapio lankomumo augimui.

Pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys rinkodaros tikslais gali būti naudojami tik esant išankstiniam tiesioginiam duomenų subjekto sutikimui. Tokį sutikimą duomenų subjektas gali bet kada atšaukti.

Tretieji suinteresuoti asmenys 2021 m. spalio 3–5 dienomis tokiais pačiais konkliudentiniais veiksmais kaip galimai suteikė sutikimus, sutikimus ir atšaukė, t. y. nuotraukas su nepilnamečiais vaikais iš internetinės svetainės ir dalies socialinių tinklų išėmė. 2021 m. spalio 5 d. dar ir raštu pareiškėjai konstatavo bet kokių ir bet kokiais būdais anksčiau suteiktų sutikimų atšaukimą ir aiškiai ir nedviprasmiškai uždraudė naudoti jų ir nepilnamečių vaikų atvaizdus visuose ir bet kokiuose „Keliaujančios mamos“ prekės ženklo ir V. V. sklaidos kanaluose. Kaip internetinės svetainės ir socialinių tinklų vienintelė savininkė ir duomenų valdytoja, pareiškėja galėjo disponuoti bet kokiomis trečiųjų suinteresuotų asmenų atvaizdų ir nuotraukų kopijomis. Tokių kopijų atkūrimas be sutikimo ir po minėtų atšaukimo veiksmų, sutikimų atšaukimų ir reikalavimų pateikimo fiksuotas 2021 m. spalio 7 d. Nuo 2021 m. spalio 6 d. tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo daugiau jokių galimybių ištrinti, panaikinti savo ir savo nepilnamečių vaikų atvaizdų, nes visos administravimo ir valdymo teisės buvo perimtos ir (ar) perimtos į V. V. rankas.

Pažymi, kad po tokių pareiškėjos neteisėtų veiksmų 2021 m. spalio 12 d. dar kartą kreipėsi raštu į pareiškėją su griežtu pakartotinu nesutikimu ir reikalavimu. 2021 m. spalio 29 d. pareiškėja atsakydama į VšĮ „Šeimų kelionės“ (tuo metu VšĮ „Keliaujančios mamos“) dalininkių pretenziją dėl pažeidimų VšĮ atžvilgiu pati pripažįsta, jog vis dar viešai publikuoja trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų vaikų atvaizdus ir neketina jų trinti. Nors VšĮ niekaip nėra susijusi su atvaizdų naudojimu V. V. priklausančiame puslapyje ar socialiniuose tinkluose, ji nepagrįstai reikalauja tokių veiksmų apmokėjimo iš VšĮ. 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškėjai pateiktas dar vienas ir jau paskutinis (prieš kreipiantis į ŽEIT) pakartotinis reikalavimas dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo. Pareiškėja jokio atsakymo nepateikė, todėl J. K. ir A. C. kreipėsi į ŽEIT su skundu dėl savo teisių gynimo. Papildomai notariškai fiksuotas atvaizdų naudojimas (duomenys neskelbtini) svetainėje (dokumentai buvo pateikti ir ŽEIT) nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2021 m. spalio 29 d.

Nurodo, kad iki šiol internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) tokie atvaizdai laikomi užrakinti su slaptažodžiais ir nėra šalinami, tai parodo ir pareiškėjos pateiktas skundo priedas Nr. 3, kuriami pateikiami duomenys įrodo, jog atvaizdais pilnai disponuoja V. V.. Toks straipsnių su trečiųjų asmenų ir jų vaikų atvaizdais užrakinimas jokiais būdais neužtikrina, jog šie straipsniai ir atvaizdai nėra naudojami jokiais tikslais, netgi komerciniais tikslais, nes 2022 m. birželio mėn., kai nebuvo pakeista kontaktinio telefono aktyvi nuoroda ir buvo nurodomas A. C. asmeninio mobilaus telefono numeris, pastaroji sulaukė skambučių su prašymu suteikti slaptažodį užrakintiems straipsniams pasiekti. Pareiškėjos pateiktas skundo priedas Nr. 3 ir teiginiai, jog tretieji suinteresuoti asmenys gavo tariamą naudą ir todėl talpino šiuos straipsnius su savo vaikų atvaizdais, yra nesusijęs su ŽEIT skundo apimtimi. Tokį turinį kūrė pareiškėjos skatinimu, iniciatyva, nes tokie paslaugų testavimai bei infoturai suteikė jos socialiniams tinklams ir internetinei svetainei ir jų autoritetui prieš skaitytojus didelę naudą pateikiant originalų, unikalų ir niekur neskelbiamą turinį, su asmeninės įžvalgomis, patarimais ir rekomendacijomis. Pareiškėja nesiėmė tinkamų šalinimo veiksmų, tai įrodo ne vienas pakartotinis teiktas raštiškas reikalavimas, notariškai fiksuoti pažeidimo faktai, ŽEIT tyrimo metu fiksuojami tolimesni pareiškėjos pažeidimai. Dėl labai didelės apimties nebuvo ir nėra galimybės fiksuoti visų atvaizdų naudojimo. Viso ŽEIT tyrimo metu (nuo skundo 2021 m. lapkričio mėn. iki sprendimo priėmimo 2022 m. gegužės mėn.) buvo kelis kartus fiksuotas tolimesnis atvaizdų naudojimas socialiniuose tinkluose. Balandžio mėnesį teikdamos papildomą atsakymą ir informaciją ŽEIT, vis dar fiksavo atvaizdų naudojimą „Instagram“ paskyroje keliones_su_vaikais, o ir šiuo metu fiksuojamas naudojimas ir kituose socialiniuose tinkluose bei keliones_su_vaikais „Instagramo“ paskyroje. Nors ŽEIT sprendimas priimtinas kelių socialinių kanalų apimtyje, tačiau V. V. ir toliau galimai piktybiškai ir naudodamasi bei demonstruodama duomenų valdytojo galias nesąžiningai bei neteisėtai naudoja trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų vaikų atvaizdus kituose savo socialiniuose tinkluose, „Facebook“, IG paskyrose. Nors V. V. ir apsunkino trečiųjų suinteresuotų asmenų teises rinkti tolimesnius įrodymus (blokavo jai priklausančiose „Facebook“ grupėse, „Instagram“ paskyrose) dėl atvaizdų naudojimo, tačiau tretieji suinteresuoti asmenys tokius pažeidimus ir toliau fiksuoja kitų asmenų pagalba. Net jei tam tikrų nuotraukų šalinimai atlikti tik po ŽEIT sprendimo, tai ŽEIT sprendimo nepaverčia nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinu. Dalį atvaizdų pareiškėja ištrynė būtent po ŽEIT sprendimo gavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (SK-293) SPR-104 „Dėl interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo Instagram paskyroje (duomenys neskelbtini)paskelbtos informacijos“ ir 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (SK-293) SPR-105 „Dėl interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini)paskelbtos informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. V. ir tretieji suinteresuoti asmenys A. C. ir J. K. vykdė bendrą veiklą naudodamos V. V. tekstinį prekės ženklą „Keliaujančios mamos“, domeną (duomenys neskelbtini) ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą „keliones_su_vaikais“. Bendru pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sutarimu iki 2021 m. rugsėjo mėn. pareiškėjai priklausančiame tinklalapyje ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje buvo publikuojami trečiųjų suinteresuotų asmenų tekstai, jų ir jų šeimos narių nuotraukos ir asmeninių telefonų numeriai.

Nustatyta, jog, tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų kilus konfliktams dėl jų įkurtos viešosios įstaigos valdymo, tretieji suinteresuoti asmenys 2021 m. spalio 5 d. raštu pareikalavo pareiškėjos „Keliaujančios mamos“ paskyrose nesinaudoti jų autoriniais darbais, nuotraukomis, video medžiagos, nenaudoti jų asmens, šeimos narių (įskaitant nepilnamečių) atvaizdų video medžiagoje, nuotraukose ir pan. Pareiškėja byloje neginčija fakto, kad šį 2021 m. spalio 5 d. trečiųjų suinteresuotų asmenų raštą gavo.

VšĮ „Keliaujančios mamos“ 2021 m. spalio 28 d. pateikė pareiškėjai reikalavimą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, turto grąžinimo bei duomenų pašalinimo.

Pareiškėja 2021 m. spalio 29 d. rašte, kuriuo atsakė į VšĮ „Keliaujančios mamos“ direktorės trečiojo suinteresuoto asmens J. K. 2021 m. spalio 28 d. raštą, nurodė, kad dalininkės savanoriškai pačios naudodamosi turimais prisijungimais patalpino savo asmeninius ir šeimos narių atvaizdus tinklapyje ir socialiniuose tinkluose taip atlygindamos už prekės ženklo vardu savo naudai suderintas ir asmeniškai gautas paslaugas, bei neatsiuntė pareiškėjai iš paslaugas suteikusių asmenų (įmonių) sutikimo tokius jų įrašus pašalinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys pateikė pareiškėjai 2021 m. lapkričio 5 d. pretenziją, kurioje nurodoma, kad J. K. ir A. C., pateikdamos pirmąją pretenziją, atšaukė nurodytą sutikimą ir pareiškėja, kaip tinklų ir juose esančių asmens duomenų valdytoja, privalėjo nutraukti sutikimu paremtą asmens duomenų tvarkymą bei ištrinti susijusius duomenis. Tokia pareiškėjos, kaip duomenų valdytojos, pareiga kyla nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjai asmens duomenys buvo pateikti savanoriškai. Tokia pareiga nepriklauso nuo to, kad duomenys buvo tvarkomi reklamos ar kitos rinkodaros tikslais – pagal taikomus teisės aktus toks tvarkymas gali būti nutraukiamas bet kada, kai duomenų subjektas pareiškia, jog nesutinka su tolimesniu tokio pobūdžio jo asmens duomenų tvarkymu. Pretenzijoje teigiama, kad pareiškėja nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl ji privalo pratęsti J. K. ir A. C., taip pat jų šeimos narių ir nepilnamečių vaikų asmens duomenų, atvaizdų ir kitų privačių asmens duomenų tvarkymą. Pareiškėja, kaip duomenų valdytoja, apsunkino J. K. ir A. C. sutikimo atšaukimą, pareikalaudama konkrečiai įvardinti visus pareiškėjos tvarkomus asmens duomenimis.

Pareiškėjai nevykdant trečiųjų suinteresuotų asmenų pretenzijoje keliamų reikalavimų dėl asmens duomenų pašalinimo ir pareiškėjos valdomo tinklalapio ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyros, tretieji suinteresuoti asmenys J. K. ir A. C. pateikė skundus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Žurnalistų etikos inspektorius 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (SK-293) SPR-104 nusprendė: 1) pripažinti A. C. skundą dėl interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini)/, socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini)paskelbtos informacijos pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos skleidėją – V. V. – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalies pažeidimų interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini)/, socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini)paskelbiant privataus pobūdžio informaciją apie A. C. ir M. L., ir reikalauti juos pašalinti; 3) pareikšti papeikimą duomenų valdytojai (tvarkytojai) – V. V. – dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a punkto, 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimo interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini)/, socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini)tvarkant A. C. ir M. L. asmens duomenis, ir reikalauti juos pašalinti.

Žurnalistų etikos inspektorius 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (SK-294) SPR-105 nusprendė: 1) pripažinti J. K. skundą dėl interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini)/, socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini)paskelbtos informacijos pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos skleidėją – V. V. – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalies pažeidimų interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini)/, socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini)paskelbiant privataus pobūdžio informaciją apie J. K. ir O. K., G. K., ir reikalauti juos pašalinti; 3) pareikšti papeikimą duomenų valdytojai (tvarkytojai) – V. V. – dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a punkto, 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimo interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini)/, socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini)tvarkant J. K. ir O. K., G. K. asmens duomenis, ir reikalauti juos pašalinti.

Pareiškėja, nesutikdama su Žurnalistų etikos inspektoriaus 2022 m. gegužės 4 d. sprendimais Nr. (SK-293) SPR-104 ir (SK-294) SPR-105, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti sprendimus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (toliau ir – BDAR), Visuomenės informavimo įstatymas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.22–2.23 straipsniai.

CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį, asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Remiantis CK 2.23 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Pagal CK 2.23 straipsnio 3 dalį, draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 81 dalį, visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.

Nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų privati informacija (jų ir šeimos narių nuotraukos, telefonų numeriai) buvo skelbiami interneto tinklalapyje ir socialinio tinklo paskyroje, taigi, duomenys buvo skelbiami visuomenės informavimo priemonėse, atitinkančiose Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 81 dalį.

Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka.

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Žurnalistų etikos inspektoriui netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai.

Remiantis BDAR 4 straipsnio 1 punktu, asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

BDAR 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą, duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise.

Pagal BDAR preambulės 39 punktą, konkretūs tikslai, kuriais tvarkomi asmens duomenys, turėtų būti aiškūs, teisėti ir nustatyti duomenų rinkimo metu. Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų laikomi ilgiau nei būtina, duomenų valdytojas turėtų nustatyti duomenų ištrynimo arba periodinės peržiūros terminus. Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs asmens duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir konfidencialumas, be kita ko, užkertant kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų ir jų tvarkymui skirtos įrangos ar neteisėtam jų naudojimui.

BDAR preambulės 40 punkte nurodoma, jog tam, kad duomenų tvarkymas būtų teisėtas, asmens duomenys turėtų būti tvarkomi gavus atitinkamo duomenų subjekto sutikimą arba remiantis kitu teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu šiame reglamente arba – kai šiame reglamente nurodoma – kitame Sąjungos teisės akte ar valstybės narės teisėje, įskaitant būtinybę, kad duomenų valdytojas vykdytų jam tenkančią teisinę prievolę, arba būtinybę vykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis priemonių duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį.

BDAR 4 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys.

Pagal BDAR 7 straipsnio 3 dalį, duomenų subjektas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Duomenų subjektas apie tai informuojamas prieš jam duodant sutikimą. Atšaukti sutikimą turi būti taip pat lengva kaip jį duoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 akcentavo, jog duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų.

Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais. Pagal BDAR 7 straipsnį, kai duomenys tvarkomi remiantis sutikimu, duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, kad duomenų subjektas davė sutikimą, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

BDAR aiškiai nustatyta, kad sutikimas turi būti duodamas duomenų subjekto pareiškimu arba aiškiu patvirtinimo veiksmu, o tai reiškia, kad jis visada turi būti duodamas aktyviu veiksmu (gestu) arba pareiškimu. Turi būti aišku, kad duomenų subjektas sutiko su tuo konkrečiu duomenų tvarkymu. Pats duomenų valdytojas turi įrodyti, kad yra gautas galiojantis duomenų subjekto sutikimas. BDAR tiksliai nenustatyta, kaip reikia tai daryti, tačiau duomenų valdytojas turi gebėti įrodyti, kad duomenų subjektas konkrečiu atveju davė sutikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-146-415/2022).

Nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų šeimos narių atvaizdai, telefonų numeriai yra privati informacija, o viešosios informacijos rengėja (skleidėja) – pareiškėja –paskelbdama jų atvaizdus ir telefonų numerius, atliko asmens duomenų tvarkymą. Byloje nustatyta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų šeimos narių atvaizdai pareiškėjai priklausančiame tinklalapyje ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje buvo skelbiami siekiant reklamuoti tam tikras paslaugas, populiarinti pareiškėjai priklausantį tekstinį prekės ženklą ir pareiškėjos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų įkurtos viešosios įstaigos veiklą.

Teismas pažymi, kad pareiškėja, būdama viešosios informacijos skleidėja – interneto tinklalapio ir socialinio tinklo paskyros valdytoja – yra atsakinga už skleidžiamos informacijos teisėtumą Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kas informaciją pareiškėjai pateikė.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes asmens duomenų teisinės apsaugos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuo publikacijų su trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų šeimos narių atvaizdais paskelbimo interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. spalio 5 d. tretieji suinteresuoti asmenys konkliudentiniais veiksmais buvo išreiškę sutikimą dėl jų ir jų šeimos narių atvaizdų publikavimo. Byloje nustatyta, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų šeimos narių atvaizdai buvo skelbiami kartu su reklaminiais tekstais apie reklamos užsakovų paslaugas (pvz., žaidimų kambarius, dovanas vaikams, viešbučius, pramogų parkus ir kt.). Tretieji suinteresuoti asmenys neginčijo pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad tekstus ir nuotraukas publikacijoms parengdavo jos pačios, o ne pareiškėja. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat neginčijo pareiškėjos teiginio, kad jos pačios turėjo prieigą prie pareiškėjos interneto tinklalapio ir paskyros socialiniame tinkle „Instagram“ ir turėjo teisę pačios skelbti publikacijas ir nuotraukas.

Teismas daro išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys aiškiais patvirtinančiais veiksmais sutiko, kad jų ir šeimos narių atvaizdai būtų kurį laiką skelbiami pareiškėjos interneto tinklalapio ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje. Tokiomis aplinkybėmis aiškiai išreikštas sutikimas skelbti asmens duomenis (atvaizdus, telefono numerius) neabejotinai apima ir individualiai apibrėžtą, suprantamą kiekvienam pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) standartą VšĮ „Keliaujančios mamos“ vykdomos veiklos viešinimo (reklamos) tikslu.

Kaip minėta, pagal BDAR 7 straipsnio 3 dalį, duomenų subjektas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Duomenų subjektas sutikimo atšaukimas nedaro poveikio sutikimu pagrįsto duomenų tvarkymo, atlikto iki sutikimo atšaukimo, teisėtumui.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys 2021 m. spalio 5 d. raštu nurodė pareiškėjai, jog atšaukia sutikimą dėl jų ir šeimos narių atvaizdų skelbimo: „<...> aiškiai pareiškiame reikalavimą nenaudoti ir ištrinti absoliučiai visą A. C. ir J. K. sukurtą turinį iš bet kokių „Keliaujančios mamos“ paskyrų, socialinių tinklų ar kitų kanalų, kurie naudojami Keliaujančios mamos prekės ženklo vystyme. <...> nesinaudoti mūsų autoriniais darbais, nuotraukomis, video ar pan. savo veikloje, nenaudoti asmens, mūsų šeimos narių (įskaitant nepilnamečių) atvaizdo video, nuotraukose ir pan. <...>“. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą citatą, daro išvadą, jog tretieji suinteresuoti asmenys 2021 m. spalio 5 d. rašte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė pareiškėjai atšaukiantys anksčiau konkliudentiniais veiksmais išduotą sutikimą tvarkyti jų ir jų nepilnamečių vaikų asmens duomenis, įskaitant jų atvaizdus nuotraukose ir video medžiagoje.

Byloje nustatyta ir pareiškėja neginčija, kad po trečiųjų suinteresuotų asmenų 2021 m. spalio 5 d. pretenzijos pateikimo pareiškėjai, jos interneto tinklalapyje ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje ir toliau buvo skelbiamos publikacijos su trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų šeimos narių asmens duomenimis – atvaizdais. Šias aplinkybes patvirtina antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 1).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog pareiškėja neįrodė, jog turėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimą, atitinkantį BDAR reikalavimus, tvarkyti jų ir jų šeimos narių asmens duomenis po 2021 m. spalio 5 d. reklamuojant užsakovų paslaugas pareiškėjos valdomame interneto tinklalapyje ir socialinio tinklo paskyroje. Pažymėtina, kad sutikimas duodamas aiškiu veiksmu, patvirtinant, kad sutikimas suteiktas laisva valia, jis turi būti konkretus, pagrįstas informacija ir vienareikšmis. Tuo atveju, jei asmens duomenys tvarkomi keliais tikslais, tai sutikimas turi būti duodamas atskirai dėl kiekvieno asmens duomenų tvarkymo tikslo, suteikiant galimybę asmens duomenų subjektui ir neduoti sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo kai kuriais tikslais.

Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

BDAR preambulės 54 punkte nustatyta, kad visuomenės sveikatos srityje gali reikėti specialių kategorijų asmens duomenis dėl viešojo intereso priežasčių tvarkyti be duomenų subjekto sutikimo. Tokie duomenys turėtų būti tvarkomi taikant tinkamas ir specialias priemones, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų teisės ir laisvės.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad po trečiųjų suinteresuotų asmenų 2021 m. spalio 5 d. pretenzijos gavimo turėjo pagrindą, remdamasi Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi ir BDAR nuostatomis, turėjo teisę tvarkyti (skelbti) trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų šeimos narių, įskaitant nepilnamečius vaikus, asmens duomenis be jų tiesiogiai išreikšto sutikimo. Aplinkybė, jog pareiškėja ginčo publikacijas su trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų šeimos narių asmens duomenimis pašalino iš savo valdomo interneto tinklalapio ir socialinio tinklo paskyros (padarė viešai neprieinamas) po to, kai gavo skundus, pateiktus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pažeidimas – asmens duomenų tvarkymas (skelbimas) po 2021 m. spalio 5 d. nesant duomenų subjektų sutikimo – nebuvo padarytas.

BDAR 58 straipsnio 2 dalyje d punkte nustatyta, jog kiekviena priežiūros institucija turi visus įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį. Taigi, Žurnalistų etikos inspektorius, nustatęs asmens duomenų tvarkymo pažeidimą, remiantis BDAR, Visuomenės informavimo įstatymo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, turi įgalinimus teikti nurodymus, tiek susijusius su neigiamų pasekmių konkretaus asmens duomenų subjekto atveju šalinimu, tiek preventyviai kitų asmens duomenų subjektų atžvilgiu siekiant išvengti neteisėto asmens duomenų tvarkymo atvejų (BDAR 57 straipsnis).

Įvertinusi nustatytas byloje faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai sprendimais skyrė pareiškėjai papeikimus kaip adekvačias poveikio priemones padarytų pažeidimų atveju. Argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti šias poveikio priemones, pareiškėja nenurodė.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog skundžiami Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo sprendimų naikinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos patikslintas skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjos patikslinto skundo, nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.