Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., jo įgaliotai atstovei advokatei G. Š., išnagrinėjusi V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. D. buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 21 val. 50 min. atvykęs į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti daiktų, kuriame gyvena sutuoktinė ir sūnus K. D., gim. (duomenys neskelbtini), beldė į duris, skambino skambučiu bei išjungė elektros saugiklius, tokiais veiksmais trukdė savo sergančiam vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis.

Apklaustas teismo posėdžio metu V. D. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, teismui paaiškino, kad jo sūnus K. D. gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi su žmona G. D. vyksta skyrybų procesas, jis geranoriškai yra palikęs tuos namus jai ir sūnui gyventi, pats gyvena Alytuje. G. D. informavo telefonu apie tai, kad atvyks po treniruotės pasiimti savo asmeninių daiktų ir kad kai atvyks, jau gali būti vėlus metas. Atvykus pasiimti daiktų, bandė skambinti durų skambučiu, pabeldė į duris, patikrino saugiklius, gal skambutis neveikia, tačiau jo niekas neįleido, telefonu taip pat neatsiliepė. Tada jis išjungė saugiklius ir vėl įjungė, galvojo gal elektra dingusi, kad skambutis neveikia. Tuo metu sūnus buvo namuose, bet jis netrukdė vaikui miegoti. Kai atvyko policijos pareigūnai, vaikas buvo žvalus, puolė jam ant rankų.

Liudytoja G. D. parodė, kad įvykio dieną jos ir V. D. sūnus sirgo, ji šiaip ne taip jį užmigdė ir tada pasigirdo skambutis į duris. Ji nuėjo prie durų pasižiūrėti, tačiau nieko nematė, pagalvojo, kad kažkas praeidamas paspaudė skambutį. Tada buvo dar vienas skambutis, ji vėl nuėjo pasižiūrėti, bet prie durų nieko nebuvo. Tada prasidėjo beldimas kumščiu į duris, rankenos judinimas, ji tuo metu bijojo eiti prie durų. Nuo beldimo pabudo vaikas. Ji pasiėmė vaiką ant rankų, nuėjo prie durų, prie lango pasižiūrėti, bet nieko nematė. Jai buvo šokas, išsigando, todėl paskambino policijai. Tada laiptinėje išgirdo V. D. balsą. Jis atvažiavo pasiimti savo daiktų nepranešęs. Žinutės iš sutuoktinio apie tai, kad jis atvyks, lyg nebuvo gavusi, nepamena. Kai V. D. įėjo į butą, ji su juo pradėjo konfliktuoti. Ji pati buvo konflikto iniciatorė dėl tokių jo veiksmų.

Liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, buvo rastas pilietis V. D., kuris paaiškino, kad jam priklauso šis butas, jame yra žmona su vaiku, ji jo neįleidžia į butą. Paskambinus durų skambučiu, duris iškart atidarė mergina su vaiku ant rankų. Merginos buvo paklausta, kodėl neįsileidžia, ji sakė, kad neatpažino. V. D. kultūringai pasiėmė savo daiktus, nebuvo jokių konfliktų, jis pabendravo su vaiku. Vaikas nebuvo išgąsdintas, jis juokėsi, tuo metu nemiegojo, buvo su drabužėliais. V. D. vaiko akivaizdoje elgėsi mandagiai, pabendravo, paglostė. G. D. buvo paklausta, ar ji turi pretenzijų, ar V. D. naudojo smurtą prieš ją, jai grasino. Ji atsakė, kad ne. Kaimynai apklausti nebuvo, kadangi jie nebuvo išlindę, nesiskundė, viskas buvo ramu. V. D. buvo blaivus.

Liudytojas M. G. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. gavo iškvietimą ir nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, rado V. D.. Jis pasakė, kad jo žmona G. D. neįleidžia jo į namus. Tuomet moteris duris atidarė, jos paklausė, kodėl neįsileidžia, moteris atsakė, kad nepažino. V. D. įėjo į butą, pasiėmė savo daiktus. Jo žmona nenorėjo jo įsileisti, koliojo jį. V. D. elgesys buvo ramus. Vaikas tuo metu buvo žmonai ant rankų, jis neverkė. Ar vaikas buvo su pižama, nežino, bet buvo su drabužiais. Vaiko ir V. D. tarpusavio santykiai buvo geri. Nesimatė, kad vaikas būtų sergantis, vyras sakė žmonai vežam vaiką pas gydytoją, bet moteris neleido. Vyras su moterim nekonfliktavo, tik moteris sakė, kad jis greičiau išeitų lauk. Kaimynai išlindę nebuvo, laiptinėje buvo ramu. Moters buvo paklausta, ar jos nemušė. Moteris atsakė, kad ne ir kad ji pretenzijų neturi.

V. D. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje, pateiktoje teismui medžiagoje buvo grindžiama byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), CD su garso įrašu (2 b.l.), skundu dėl pareigūnų veiksmų (3-4 b.l.), G. D. pareiškimu (6 b.l.), 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimis (9-14 b.l.), tarnybiniais pranešimais (15, 22 b.l.), paaiškinimais (16, 18-21 b.l.), paaiškinimu (23 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką.

Nagrinėjamu atveju V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis atvykęs į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti daiktų, kuriame gyvena sutuoktinė ir sūnus K. D., gim. (duomenys neskelbtini), beldė į duris, skambino skambučiu bei išjungė elektros saugiklius, tokiais veiksmais trukdė savo sergančiam vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog jis būtų įvykdęs priešingą teisei veiką.

Visų pirma, liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. K. ir M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nuvykę į įvykio vietą jie rado pilietį V. D., kuris paaiškino, kad jam priklauso šis butas ir žmona jo neįsileidžia. Paskambinus durų skambučiu, duris iškart atidarė moteris su vaiku ant rankų. V. D. tuo metu elgėsi kultūringai, pasiėmė savo daiktus, nebuvo jokių konfliktų, jis pabendravo su vaiku. Vaikas nebuvo išgąsdintas, jis juokėsi, tuo metu nemiegojo, buvo su drabužėliais. V. D. vaiko akivaizdoje elgėsi mandagiai, pabendravo, paglostė vaiką. G. D. pretenzijų neturėjo, teigė, jog V. D. smurto prieš ją nenaudojo, jai negrasino. Žmona pati koliojo V. D. vaiko akivaizdoje, nenorėjo jo įsileisti. V. D. elgesys buvo ramus. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines įvykio aplinkybes, kadangi šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, sutampantys su jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis (18, 23 b.l.), be to, byloje nėra nustatyta, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus ar siekti nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Liudytoja apklausta G. D. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kai V. D. įėjo į butą, ji pati su juo pradėjo konfliktuoti. Ji pati buvo konflikto iniciatorė dėl tokių V. D. veiksmų. Iš byloje esančių rašytinių liudytojų S. D., S. S. ir D. R. paaiškinimų, taip pat liudytojų V. K. ir M. G. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, jog kaimynai į laiptinę nebuvo išlindę, niekuo nesiskundė, viskas buvo ramu. Taigi įvertinus liudytojų V. K. ir M. G. paaiškinimus apie tai, jog V. D. vaiko akivaizdoje elgėsi kultūringai, mandagiai, nekonfliktavo, pabendravo su vaiku, paglostė jį, prieš žmoną smurto nenaudojo, jai negrasino, žmona pati koliojo V. D. vaiko akivaizdoje, nenorėjo jo įsileisti, taip pat atsižvelgiant į liudytojos G. D. nurodytas aplinkybes, jog ji pati buvo konflikto iniciatorė ir konfliktavo su V. D. vaiko akivaizdoje, darytina išvada, jog pati G. D. atliko galimai neteisėtus veiksmus, trukdančius vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar pažeidžiančius vaiko teises ir laisves.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. apklaustas teismo posėdžio metu savo kaltę neigė ir nurodė, kad apie tai, jog atvyks po treniruotės pasiimti savo asmeninių daiktų, G. D. informavo telefonu, jis jokių vaiko teisių nepažeidė, netrukdė jam miegoti. Kai atvyko policijos pareigūnai, vaikas buvo žvalus, puolė jam ant rankų. Kitų objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog V. D. būtų pažeidęs vaiko teises ir laisves, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. V. D. nurodė, kad jis vaiko teisių ir laisvių nepažeidė, netrukdė jomis naudotis, jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvūs, neginčijami, tiesioginiai duomenys.

Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328 - 329).

Taigi, atsižvelgus į paminėtas nuostatas, reglamentuojančias administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad Institucijos įgalioti pareigūnai šiuo atveju jokio pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą V. D. atžvilgiu neturėjo.

Darytina išvada, kad V. D. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis neteisėtai trukdė savo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje 2014 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovė advokatė G. Š. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo ji prašo priteisti V. D. naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis yra 1800 litų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 1 dalį, administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-17-2012). BPK VIII skyriuje, reglamentuojančiame baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam savo nuožiūra pasinaudojusiam mokamomis advokato paslaugomis, tokia galimybė taip pat nenumatyta. Taigi, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto ir dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nubausto asmens išlaidos, turėtos savo nuožiūra kviesto advokato (advokato padėjėjo) teisinėms paslaugoms atlyginti, nelaikytinos proceso išlaidomis ir neatlygintinos (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-2013).

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, V. D. įgaliotos atstovės advokatės G. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo V. D. naudai netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str.,

nutaria:

administracinę teiseną V. D. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., sudėties.

V. D. įgaliotos atstovės advokatės G. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo V. D. naudai netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.