Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui D. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo dėl, jo nuomone, neteisėtų Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) pareigūnų veiksmų, neteisėtai skyrus jam drausminę nuobaudą už jungimąsi prie interneto ir paėmus jo asmeninį nešiojamąjį kompiuterį 6 mėnesių laikotarpiui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Bylos duomenimis, Marijampolės pataisos namų direktorius 2012 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 3098 skirti nuteistajam D. Š. drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 6). Šiame nutarime nurodyta, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2012 m. balandžio 24 d. buvo paimtas patikrinti nuteistojo D. Š. personalinis kompiuteris ir jame buvo rasti naršymo internete pėdsakai. Tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintos tvarkos 16 punkto reikalavimus.

Taip pat Marijampolės pataisos namų direktorius, 2012 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 211, kuriuo iš nuteistojo D. Š. buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris „JVC Mobile“ (b. l. 39). Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2012 m. balandžio 24 d. buvo paimtas patikrinti nuteistojo D. Š. personalinis kompiuteris patikrinimui ir patikrinus jame buvo rasti naršymo internete pėdsakai. Kompiuteris iš pareiškėjo buvo paimtas 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2012 m. spalio 26 d. (b. l. 51).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos - 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Pagal šio BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.).

Pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taip pat šio straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kada minėti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti paimami iš nuteistųjų, t. y. arba pažeidus jų naudojimo tvarką, arba, turint skolą už nurodytų daiktų sunaudotą elektros energiją, arba perkėlus į drausmės grupę šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintos Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (redakcija nuo 2012 m. balandžio 6 d.) 16 punktą, kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi būti be prisijungimo prie interneto programinės įrangos, programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istoriją, kurios pagalba galima bendrauti internetu, be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Įrenginiai ir duomenų laikmenos su jose esančia programine įranga, skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, neperduodami, jais naudotis draudžiama. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, nuteistiesiems kompiuteriais leidžiama naudotis su tam tikromis išlygomis, tame tarpe - jungtis prie interneto.

Pareiškėjas tvirtino, kad jis savo kompiuteriu prie interneto nesijungė, nes neturėjo tokios galimybės, kadangi kompiuteris neturėjo modemo. Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti, ar pagrįstai pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, teismo posėdyje taip pat apklausė liudytoją Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. inspektorių Z. J.. Liudytojas Z. J. teismo posėdyje paaiškino, kad prieigą prie interneto nustatė pataisos namų kompiuterių specialistas. Remiantis kompiuterių specialisto parengta išvada buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo Z. J. parodymų nešališkumu, todėl liudytojo paaiškinimai vertintini kaip objektyvūs ir patvirtinantys priimtų nutarimų pagrįstumą.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatyta, kokios nuobaudos skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą asmenims gali būti skiriamas papeikimas.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuobaudos skiriamos įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad pareigūnams paėmus kompiuterį jis teikė pasiaiškinimą. Taigi, byloje nenustatyta, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeista BVK 143 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo tvarka. Įvertinus visus įrodymus, daroma išvada, kad skundžiamas Marijampolės pataisos namų direktorius 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 3098, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis kaip nors pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad už tą patį pažeidimą jam buvo skirtos dvi nuobaudos. Tačiau teismas pažymi, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus, 2012 m. balandžio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 211 pareiškėjui skyrė ne nuobaudą BVK 142 straipsnio prasme, tačiau, vadovaujantis BVK 96 straipsnyje nustatyta tvarka, nustačius motyvuotu Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu, už Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 16 punkto pažeidimą, nutarė paimti pareiškėjo kompiuterį 6 mėnesių laikotarpiui. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad Marijampolės pataisos namų direktorius 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 211 pareiškėjui surašytas teisėtai ir pagrįstai.

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo, tačiau Kalėjimų departamentas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2S-2346 pareiškėjui paskirtą nuobaudą paliko galioti. Teismas pažymi, kad administraciniai aktai (Marijampolės pataiso namų direktoriaus nutarimai), kuriais pareiškėjui buvo paskirta nuobauda ir nutarta paimti nešiojamąjį kompiuterį yra nepanaikinti, pareiškėjui paskirtų nuobaudų pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekelia abejonių. Taigi, teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir savarankiškai vertinti aktų, kurie nėra ginčo objektai, teisėtumo, tuo tarpu esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad aktai, kuriais buvo įvertinti pareigūnų veiksmai ir kuriuos priėmus buvo tariamai suvaržytos pareiškėjo teisės, yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas negalimas.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.