- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-147/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- E., E. M., G. V.
- Atsakovas
- V. C.
- Kategorijos
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. M. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-933-43/2007 pagal ieškovų E. M. ir G. V. ieškinį atsakovui V. C. dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. M. ir G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pakeisti sutarties, sudarytos 2002 m. lapkričio 14 d. tarp G. V. ir E. M. iš vienos pusės ir V. C. iš kitos pusės, patvirtintos Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarės F. V. , registro Nr. 5983, 3.2. punktą, išdėstant jį taip: „3.2. likusią sumą – 181 500 Lt pirkėjas privalo sumokėti per 30 dienų po to, kai bus patvirtintas žemės sklypo, kuriame yra parduodamas pastatas, detalusis planas, bet ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 1 d., pervedant pinigus į pardavėjo G. V. nurodytą sąskaitą banke“; 2) priteisti ieškovų naudai iš atsakovo 181 500 Lt skolą ir 25 334 Lt palūkanų; 3) priteisti ieškovų naudai iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai nurodė, kad 2002 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį su atsakovu (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui pardavė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartimi buvo nustatyta turto kaina 500 000 Lt, iš kurių 318 500 Lt atsakovas ieškovams sumokėjo, o Sutarties 3.2. p. buvo numatyta, kad likusią sumą, t. y. 181 500 Lt, pirkėjas sumokės per 30 dienų po to, kai bus patvirtintas žemės sklypo, kuriame yra parduodamas pastatas, detalusis planas. Šalys taip pat numatė, kad už kiekvieną mėnesį, kol bus patvirtintas detalusis planas, pirkėjas mokės pardavėjams po 1 250 Lt palūkanų iki 2004 m. sausio 1 d. Sutarties dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo pardavimo, sudarytos tarp šalių, vykdymo metu pasikeitė sutarties aplinkybės. Tačiau detalusis planas nepatvirtintas iki šiol. Pagal įprastą detaliųjų planų tvirtinimo procedūrą, nebuvo galima numatyti, kad detaliojo plano tvirtinimas taip užsitęs. Ieškovai negalėjo kontroliuoti aplinkybių, susijusių su detaliojo plano rengimu. Taip pat ieškovai neprisiėmė atsakomybės dėl nenumatytų aplinkybių atsiradimo. Be to, sutartyje faktiškai nėra numatyta jos įvykdymo termino. Detaliojo plano parengimas nėra įvykis, kuris turi neišvengiamai įvykti. Niekas negali garantuoti, kad detalusis planas neišvengiamai bus patvirtintas, ir niekas negali paneigti, kad jis iš viso niekada nebus patvirtintas. Tai priklauso nuo suinteresuotų šalių valios, jų pastangų, nuo atitinkamų valstybės institucijų sprendimų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė: priteisė iš G. V. ir E. M. po 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti V. C. naudai; priteisė iš G. V. ir E. M. po 9,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui V. C. , nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Nemenčinės pl. 15C, Vilniuje, areštą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. sausio 21 d. sprendimu dėl pritarimo keisti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius ir rengti sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su sklypu (duomenys neskelbtini), keitimui – iš visuomeninės paskirties teritorijos (V2) į gyvenamosios paskirties teritoriją (G1) (pagal pridedamą brėžinį) bei sklypo, (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimui. Nustatė, kad detalusis planas rengiamas, derinamas ir tvirtinamas bendra tvarka (b. l. 27-31). Ieškovas G. V. 2006 m. gegužės 25 d. kreipėsi į atsakovą su pranešimu, siūlydamas pakeisti 2002 m. lapkričio 14 d. sutarties 3.2. ir 3.3. punktus, išdėstant juos taip: „3.2. likusią sumą – 181 500 Lt pirkėjas įsipareigoja sumokėti per 30 dienų po šio sutarties pakeitimo pasirašymo, bet ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 1 d., pervedant į pardavėjo G. V. sąskaitą banke; 3.3. šalys susitaria, kad už kiekvieną mėnesį, kol nebus patvirtintas žemės sklypo, kuriame yra parduodamas pastatas, detalus planas, pirkėjas mokės pardavėjams po 1 250 Lt palūkanų, atsiskaitydamas su pardavėjais už kiekvieną praeitą mėnesį iki sekančio mėnesio šeštos dienos“ (b. l. 34-35). Atsakovas, atsakydamas į ieškovo G. V. minėtą pranešimą, nurodė, kad nesutinka su pranešime pateiktu pasiūlymu pakeisti Sutarties sąlygas (b. l. 36). CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusioji sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Nukentėjusioji sutarties šalis prašymą pakeisti sutartį kitai šaliai turi pareikšti tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (CK 6.204 str. 3 d.). Teismo teigimu, nurodydami, kad pagal tikruosius sutarties šalių ketinimus ir valią sudarant sutartį, terminas, iki kurio pirkėjas turėjo sumokėti visą namo kainą, turi būti nustatytas 2004 m. sausio 1 d., ieškovai prašymą atsakovui dėl sutarties pakeitimo pateikė tik 2006 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo tos dienos, kurią, ieškovų teigimu, atsakovas turėjo visiškai atsiskaityti su ieškovais. Teismo manymu, nors prašymo pakeisti sutartį nepateikimas atsakovui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir neatima iš ieškovų teisės reikalauti pradėti tokias derybas, tačiau ieškovų delsimas iškelia klausimą, ar 2002 m. lapkričio 14 d. sutarties vykdymo varžymas ieškovų atžvilgiu yra esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, ir ar patys ieškovai nėra prisiėmę tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Sutartis Nr.01-04 dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus išplanavimo projekto paruošimo, detalaus projekto derinimų atlikimo, sprendimo dėl sklypo detalaus plano tvirtinimo gavimo tarp Dariaus Krungolco projektavimo įmonės ir 665-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – 665-oji GNSB) buvo sudaryta 2001 m. lapkričio 14 d. (b. l. 10-12). Šia sutartimi Dariaus Krungolco projektavimo įmonė (vykdytojas) įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus iki 2002 m. balandžio 1 d. 2002 m. gegužės 20 d. priedu prie sutarties Nr.01-04 Dariaus Krungolco projektavimo įmonė ir 665-oji GNSB, remiantis tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija projektui rengti pritarė tik 2002 m. gegužės 7 d., sutartyje numatytą terminą pratęsė iki 2002 m. spalio 1 d. (b. l. 13). Teismo teigimu, iš šių aplinkybių matyti, kad detaliojo plano rengimo procesas jau ir iki 2002 m. lapkričio 14 d. sutarties sudarymo buvo sudėtingas ir problemiškas. Ieškovas G. V. iki šiol yra 665-osios GNSB narys, kuris, remiantis liudytojų parodymais (b. l. 88-96), anksčiau rūpinosi detaliojo plano rengimo procesu. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas, turėdamas pakankamai didelę nekilnojamojo turto verslo patirtį, taipogi reikalingų žinių ir įgūdžių, leidžiančių įvertinti prievolės įvykdymo susiejimo su žemės sklypo detaliojo plano rengimo procesu riziką, galėjo protingai numatyti, kad žemės sklypo detalusis planas iki 2004 m. sausio 1 d. gali būti ir nepatvirtintas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad susiedami prievolės įvykdymo terminą su detaliojo plano patvirtinimu, ieškovai prisiėmė ir 2002 m. lapkričio 14 d. sutarties vykdymo varžymo aplinkybių atsiradimo riziką ir nebegali remtis tomis aplinkybėmis, prašydami pakeisti 2002 m. lapkričio 14 d. sutarties sąlygas. Taip pat teismas nurodė, kad sutarties sąlygų pakeitimas galimas, kai sutarties vykdymo varžymas yra esminis, pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Teismo manymu, detaliojo plano patvirtinimo procedūros vilkinimas prieštarauja ne tik ieškovų, bet ir atsakovo interesams. Nesant patvirtintam detaliajam planui, ieškovai negauna dalies Sutartimi nustatytos nekilnojamojo daikto kainos, o atsakovas neturi teisės disponuoti žemės sklypu, ant kurio yra pastatytas jam priklausantis gyvenamasis namas ir nors Sutarties šalių interesai ir yra pažeisti, tačiau nei vienos sutarties šalies negalima pripažinti daugiau nukentėjusia už kitą. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta Sutartis yra sudaryta su atidedamuoju terminu, t. y. jos įvykdymas susietas su detaliojo plano patvirtinimu (CK 6.33 str. 1 ir 2 d. ). Įvertinęs Sutarties sudarymo aplinkybes, šalių tikruosius ketinimus ir valią, teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šalys svarstė galimybę, kad detalusis planas nebus patvirtintas, todėl ieškovų argumentą, kad sutartyje faktiškai nėra numatyta jos įvykdymo termino, atmetė kaip nepagrįstą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad 2002 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo varžymas ieškovų atžvilgiu nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, ieškovų nurodytos aplinkybės neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, todėl ieškinio reikalavimas pakeisti Sutarties sąlygas atmestinas kaip nepagrįstas, o nepatenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, negali būti patenkinti ir kiti ieškinio reikalavimai, kurie yra išvestiniai iš pirmojo ieškinio reikalavimo.
Šalies argumentai
Ieškovai G. V. ir E. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai buvo prisiėmę Sutarties vykdymo varžymo aplinkybių atsiradimo riziką, todėl nebegali tomis aplinkybėmis remtis. Pats teismas sprendime pažymėjo, kad sutartis dėl detalaus išplanavimo projekto paruošimo, sprendimo dėl sklypo detalaus plano tvirtinimo gavimo buvo pasirašyta 2001 m. lapkričio 14 d. Nr. 01-04 tarp Dariaus Krungolco projektavimo įmonės ir 665-osios GNSB. Šia sutartimi Dariaus Krungolco projektavimo įmonė buvo įsipareigojusi atlikti sutartyje numatytus darbus iki 2002 m. balandžio 1 d., o 2002 m. gegužės 20 d. priedu prie sutarties Nr. 01-04 terminas buvo pratęstas iki 2002 m. spalio 1 d. Šios aplinkybės įrodo, kad atsižvelgiant į tuo metu nusistovėjusią praktiką buvo tikimasi, kad detaliojo planavimo procesas užtruks iki pusės metų. Tai patvirtina, kad šalių nustatyti terminai buvo realūs ir pagrįsti. 2002 m. gegužės 20 d. priede prie sutarties Nr. 01-04 nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija detaliojo plano projektui rengti pritarė 2002 m. gegužės 7 d., t. y. leidimas rengti detalųjį planą buvo gautas. Tai įrodo, kad Sutarties pasirašymo metu kliūčių detaliojo plano rengimo procesui nebuvo, jos atsirado vėliau. Pagal 2001-2002 metų galiojusią detaliųjų planų rengimo tvarką ir nusistovėjusią praktiką buvo įprasta, kad detaliojo plano rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procesas užtrukdavo iki vienerių metų. Tai patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavę liudytojai. Pasirašant Sutartį jau buvo praėję vieneri metai nuo detaliojo planavimo proceso pradžios, t. y. nuo sutarties su Dariaus Krungolco projektavimo įmonė pasirašymo, todėl šalys tikėjosi, kad detalusis planas jau greitai bus patvirtintas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 1-225 buvo pritarusi Vilniaus miesto bendrojo plano sprendimų, susijusių su sklypu (duomenys neskelbtini), keitimui ir šio sklypo detaliojo plano rengimui, tačiau pasikeitus Teritorijų planavimo įstatymui Vilniaus miesto savivaldybė 2006 m. atsisakė tvirtinti šį detalųjį planą, kol nebus patvirtintas naujas Vilniaus miesto bendrasis planas. Todėl Sutarties pasirašymo metu nebuvo įmanoma numatyti, kad pasikeis teisinis reglamentavimas, pasikeis įstatymas ir bus reikalaujama Vilniaus miesto bendrojo plano patvirtinimo. Sutarties 3.3 punkte buvo numatyta, kad, kol nebus patvirtintas detalusis planas, pirkėjas mokės pardavėjams palūkanas iki 2004 m. sausio 1 d. Todėl būtent ši data laikytina sutarties vykdymo terminu, iki kurio pirkėjas privalėjo pilnai atsiskaityti su pardavėjais.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad nors šalių interesai ir yra pažeisti, tačiau nei vienos sutarties šalies negalima pripažinti daugiau nukentėjusia už kitą. Tik iš dalies galima sutikti, kad detaliojo plano patvirtinimo procedūros vilkinimas prieštarauja atsakovo interesams. Nesant patvirtinto detaliojo plano, atsakovas neturi teisės disponuoti žemės sklypu, ant kurio yra pastatytas jam priklausantis namas. Tačiau jokių įrodymų, kad atsakovas turėjo tikslą ar siekė perleisti namą su žemės sklypu ar kitaip siekė juo disponuoti, ir tokių veiksmų atlikti jis negalėjo dėl detaliojo plano nebuvimo, atsakovas nepateikė. Tai reiškia, kad atsakovo gaunamas sandorio įvykdymas nėra iš esmės sumažėjęs. Tuo tarpu ieškovų interesai yra pažeisti žymiai labiau, ir šis pažeidimas yra esminis. Net neatsižvelgiant į tai, kad Vilniuje esančio nekilnojamojo turto kainos žymiai padidėjo, nuo Sutarties sudarymo praėjo jau beveik penkeri metai, todėl atsižvelgiant vien į šį laikotarpį, galima teigti, kad negali būti laikoma įprastu ir protingu dalyku 36 proc. turto pirkimo kainos nesumokėjimas tokį laikotarpį. Atsakovas tiek laiko nesumokėdamas ieškovams likusios nekilnojamojo turto sumos sutaupė nemažai pinigų, kuriuos būtų sumokėjęs bankui palūkanų forma. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovų kaip sandorio šalies interesai dėl uždelsto atsiskaitymo yra pažeisti žymiai labiau, ir todėl ieškovai pripažintini nukentėjusiąja šalimi.
3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio argumentą, kad sutartyje nėra numatyta jos įvykdymo termino. Teismas nepagrįstai laikė, kad sutartis yra sudaryta su atidedamuoju terminu. Sutarties 3.2 punkte numatytas aplinkybes galima laikyti tik sutarties atidedamąja sąlyga, kuri gali įvykti arba neįvykti, o ne sutarties terminu teisine prasme (CK 1.117 str.). Sutartyje numatytas detalaus plano patvirtinimas nėra toks įvykis, kuris neišvengimai įvyks. Sutartis su tokia atidedamąja sąlyga turi būti laikoma sąlyginiu sandoriu (CK 1.66 str.). O atsižvelgiant į šio sandorio esmę, šalių tarpusavio įsipareigojimų apimtį bei reikšmę, atidedamosios sąlygos dėl 36 proc. kainos sumokėjimo įtraukimas į sandorį prieštarauja protingumo principui, pažeidžia šalių lygiateisiškumą, sutartinių prievolių pusiausvyrą.
4. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pasirašydamas Sutartį atsakovas pats perėmė įsipareigojimą atlikti detaliojo plano korektūrą, t. y. pasitvirtinti naują detalųjį planą ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Tai patvirtina Sutarties 8 punktas ir 2001 m. lapkričio 28 d. Susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 2, 3 punktai.
5. Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovai prašymą atsakovui dėl sutarties pakeitimo pateikė 2006 m. gegužės 25 d., todėl abejotina ar sutarties vykdymo varžymas ieškovų atžvilgiu yra esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai dar 2005 metais kreipėsi teisinės pagalbos į advokatus, ir juos atstovavusi advokatė M. M. pretenziją atsakovui dėl skolos sumokėjimo pateikė 2005 m. spalio 3 d. Be to, teismas neatsižvelgė į ieškovo parodymus teisme, kuriais jis paaiškino, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą ir siūlė įvairius susitarimo variantus. Taip pat 2004 m. sausio 21 d. buvo priimtas teigiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl pritarimo detaliojo plano rengimui, ir tuo metu buvo tikimasi, kad greitu laiku detalusis planas bus patvirtintas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų skundą atmesti, priteisti atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Ieškovai savo ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad jų su atsakovu 2002 m. lapkričio 14 d. sudarytos sutarties įvykdymas tapo sunkesnis, pasikeitus aplinkybėms, todėl prašė pakeisti sutarties sąlygas.
Pagal Civilinio kodekso 6.204 straipsnio antrąją dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:
1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
2) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
3) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis negali kontroliuoti;
4) nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
Kad būtų pripažintos sutarties vykdymo varžymu, turi būti nustatytos visos keturios minėtos aplinkybės. Bent vieno nurodytų kriterijų nesant, minėta norma negalima remtis, reikalaujant pakeisti sutarties sąlygas.
Ieškovai kaip aplinkybę, atsiradusią po sutarties sudarymo (pirmasis kriterijus) nurodo tai, jog iki šios dienos nėra patvirtintas sklypo, kuriame yra perleistas nekilnojamasis daiktas, detalusis planas. Tačiau iš visų bylos aplinkybių matyti, kad žemės sklypo detaliojo plano nebuvo ir sudarant sutartį. Būtent dėl to sutartyje šalys ir įrašė sąlygą – atidėti dalies sumos už nekilnojamąjį daiktą mokėjimą iki detaliojo plano patvirtinimo. Tai rodo, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, dėl kurios jie prašo keisti sutarties sąlygas, nėra nauja – ji šalims buvo žinoma sutarties sudarymo metu. Tai, kad užsitęsė detaliojo plano paruošimo ir patvirtinimo terminas, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes sutartyje toks terminas ir nebuvo numatytas. Ieškovų nuoroda į sutarties 3.3 punkte (b. l. 8) numatytą terminą iki 2004 m. sausio 1 d. atsakovui mokėti po 1250 Lt palūkanų už kiekvieną mėnesį, negali būti laikoma tokio termino nustatymu, o tik šalių sutartinių prievolių pusiausvyros išlaikymu, kas atitiktų CK 6.204 str. 3 d. 2 p. nuostatas, tačiau ieškovai tokio reikalavimo nepareiškė.
Be minėto kriterijaus, ieškovų nurodytos aplinkybės neatitinka ir kitų įstatyme nurodytų kriterijų, o būtent, kad aplinkybių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti ir kad nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šiuos kriterijus ir bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai, o ypač ieškovas G. V. , turintis patirties nekilnojamojo turto rinkos versle, galėjo protingai numatyti, kad detalusis planas ilgesnį laiką nebus patvirtintas ir tuo prisiėmė sau nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką. Apeliantų nurodytas argumentas, kad pagal įprastą praktiką jie tikėjosi metų bėgyje būsiant patvirtintą detalųjį planą, nėra pagrindas pripažinti, kad jie neprisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo rizikos. Ieškovai, sudarydami sutartį, suprato ir žinojo, kad ne nuo jų tiesioginių pastangų, o nuo trečiųjų asmenų (šiuo atveju, savivaldybės) veiksmų priklausys aplinkybė, ar bus patvirtintas ir per kokį laikotarpį bus patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Todėl pasirašydami sutartį su sąlyga, kad dalį sumos pirkėjas (atsakovas) sumokės tik po detaliojo plano patvirtinimo, ieškovai, negalėdami patys įtakoti detaliojo plano ruošimo ir tvirtinimo proceso, neabejotinai prisiėmė riziką, kad detaliojo plano tvirtinimas dėl kokių nors aplinkybių užtruks. Teismas teisingai nurodė, kad jau sudarydami sutartį ir matydami detaliojo plano ruošimo ir tvirtinimo proceso atidėjimus, ieškovai galėjo protingai numatyti šį procesą užtruksiant.
Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad sąlyga, numatyta sutarties 3.2 punkte, atidėti iki neapibrėžto termino net 36 procentų turto kainos sumokėjimą, yra neprotinga, nėra pagrindu tenkinti ieškovų reikalavimus ir keisti šią sutarties sąlygą, nes taip nebūtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 str. 3 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokiu atveju nukentėtų ir kitos šalies – pirkėjo (atsakovo) interesai, nes nesant žemės sklypo detaliojo plano, yra apribota jo teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, laikydami save nukentėjusiąja šalimi dėl to, jog sutarties įvykdymas tapo sudėtingesnis, nedelsiant nesikreipė į atsakovą dėl sutarties vykdymo pakeitimo ir kad tai rodo, jog pati šalis (ieškovai) yra prisiėmę tų aplinkybių atsiradimo riziką. Įstatymas nereglamentuoja, koks tai turėtų būti terminas, tačiau akivaizdu, kad tai galėtų būti protingas terminas, atspindintis nukentėjusiosios šalies poziciją. Šiuo atveju, jeigu ieškovai laiko, kad jų interesus atitinka susitarimas detaliojo plano patvirtinimo laukti iki 2004 m. sausio 1 dienos ir iki to laiko negauti dalies turto kainos, tuomet šiam laikui praėjus, jie turėjo tuoj pat kreiptis į atsakovą su pasiūlymu pakeisti sutartį. Tuo tarpu, pirmoji jų pretenzija atsakovui rašyta beveik po dvejų metų, tai yra 2005 m. spalio 3 d. (b. l. 14), o atsakovui tuojau pat atsakius į pretenziją, kitas ieškovų pasiūlymas atsakovui parašytas tik 2006 m. kovo 1 d. (b. l. 18).
Tai rodo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovai, net ir nemokant jiems sutartyje numatytų palūkanų po 1 250 Lt kiekvieną mėnesį, iš karto nelaikė dėl šios aplinkybės savęs nukentėjusiąja sutarties šalimi ir nedelsiant nesiūlė atsakovui pakeisti sutartį taip, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, arba nutraukti sutartį (CK 6.204 str. 3 d.). Priešingai, jie patys pripažino, kad laukė ir tikėjosi detaliojo plano patvirtinimo.
Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų apeliacinio skundo motyvais ir argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš apeliantų priteistinos atsakovui išlaidos už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme – 2 000 litų (CPK 98 str.) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 000 (tūkstantį) Lt atsakovui V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovų G. V. ir E. M. po 7 (septynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.