Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 3 dalyje padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. R. 2016 m. spalio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 83P-74831540-16, kuriame nurodyta, kad jis 2016 m. spalio 15 d. apie 14.45 val. Rokiškio m., Jaunystės g., prie 6-ojo namo, viešoje vietoje pasirodė būdamas girtas (3,27 promilės girtumo), sunkiai orientavosi aplinkoje, svirduliavo. Tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Veiką padarė pakartotinai, kai 3 kartus per vienerius metus jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose. Protokole šie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Š. R. atžvilgiu nutrauktina.

Teismui pasinaudojus teismų informacine sistema „Liteko“ nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-921-233/2005 Š. R. pripažintas neveiksniu dėl sunkaus protinio atsilikimo, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdyje, jam negali būti įteikti procesiniai dokumentai. To paties teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-58-233/2006 Š. R. globėja ir turto administratore skirta A. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini).

ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-438-330/2010).

Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis: kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje. Remiantis ATPK 19 straipsniu, administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Taigi, remiantis nurodytomis teisės normomis, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. R. jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neveiksnus (teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, kad būtų iškelta byla dėl Š. R. neveiksnumo peržiūrėjimo ar pripažinimo veiksniu).

Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo tvarka neveiksniu gali būti pripažintas fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Taigi, konstatuotina, jog dėl šios aplinkybės, atlikdamas priešingus teisei veiksmus, Š. R. negalėjo suprasti jų reikšmės ar jų valdyti ir veikė nesąmoningai, o tai yra pagrindas nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-438-330/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-807-762/2016 teiseną Š. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.