Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015 m. liepos 13 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas ar jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Pareiškėjas ir atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai. Gautas pareiškėjo atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovo neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso būdu (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-4 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. LVAT yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai) (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, Administracinė jurisprudencija. 2010, 19). Nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Nagrinėjamai bylai yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Rietavo savivaldybės taryba 2013-07-04 sprendimu Nr. T1-114 1 punktu patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 60 punktą per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) išieškojimą (pagal bendrovės valdybos patvirtintą tvarką) iš rinkliavos mokėtojų vykdo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras.

Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Rietavo savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš esmės analogiškai buvo nustatyta ir Nuostatuose patvirtintuose Tarybos 2009-03-26 sprendimo Nr. T1-84 1 punktu (2.2-2.3 punktai) bei Tarybos 2010-01-14 sprendimo Nr. T1-1 1 punktu (6 punktas).

Rietavo savivaldybės tarybos 2009-03-26 sprendimu Nr. T1-83 patvirtintos Rietavo savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės nustato, kad rinkliavos mokėtojai yra fiziniai (individualių namų ar butų savininkai) arba juridiniai (negyvenamųjų patalpų, pastatų, komercinių patalpų ir kt. savininkai) asmenys, kurių veikloje susidaro komunalinės atliekos ir kuriems išrašomos sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą (4.11 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo V. K. vietinę rinkliavą už laikotarpį 2011-02-01 iki 2013-12-31.VĮ Registrų centro 2014-12-08 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad 2013-09-13 Paveldėto turto pasidalinimo sutarties Nr. 1430 pagrindu atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje (Tarybos 2013-07-04 sprendimo Nr. T1-114) už gyvenamosios paskirties pastatą (namą), skirtą gyventi vienai ar dviems šeimoms Rietavo miesto teritorijoje nuo 2013-07-01 nustatyta 212 Lt (61,40 Eur) dydžio metinė vietinė rinkliava.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į aukščiau išanalizuotą teisinį reglamentavimą, konstatuojama, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo ją mokėti už laikotarpį nuo 2013-09-13 iki 2013-12-31. Paskaičiavimas: 212 Lt : 12 mėn. yra 17,67 Lt už 1 mėnesį; 212 Lt : 365 d. yra 0,58 Lt už 1 dieną; 17,67 Lt x 3 mėn. + 0,58 Lt x 13 dienų yra 60,55 Lt; atsakovui nuosavybes teise priklauso ½ gyvenamojo namo, todėl 60,55 Lt x ½ yra 30,28 Lt (8,77 Eur).

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą nuo 2011-02-01, tačiau nenurodo tam įstatyminio pagrindo. Atsakovas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalį įgijo paveldėjimo pagrindu nuo 2013-09-13. Pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-27 civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokių aplinkybių ji nenurodo ir prašyme. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo pareiškėjas kreipėsi 2015-06-16, t. y., praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, nes nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodo termino praleidimo priežasčių ir neprašo jį pratęsti. Aptartų teisės normų ir faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas tenkintinas tik už tą laikotarpį, kai ½ gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso atsakovui.

Tiek šiuo metu Nuostatų aktualios redakcijos XI skyriuje, tiek ankstesnėse Nuostatų redakcijose buvo numatyta galimybė taikyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovui nustatytas lengvatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 8,77 Eur dydžio nesumokėta vietinė rinkliava (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Pareiškėjo turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateikta 2015-06-15 teisinių paslaugų sutartis Nr. TP/2015/05/16, Vietinio mokėjimo nurodymas ir PVM sąskaitą faktūrą SGKA Nr. 11265, iš kurių matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras sumokėjo Advokatų profesinei bendrijai SGKA Legal už prašymo paruošimą teismui 36,27 Eur.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, į tai, jog pareiškėjas teismui yra pateikęs daug analogiškų prašymų dėl vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo bei į tai, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas tik iš dalies, daro išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti išlaidų suma yra per didelė, todėl ją mažina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

dalinai tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), 8,77 Eur (aštuonis eurus 77 centus) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013-09-13 iki 2013-12-31 už nekilnojamojo turto objektą – ½ gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini);

dalinai tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir priteisti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), 10 (dešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.