Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1046-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
A15.-1046-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00625-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
R. M.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1046-1035/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00625-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. (R. M.), jo atstovui advokatui Jurijui Kovalenko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2019 m. sausio 27 d. 22.40 val. Vilniuje, Jeruzalės g., vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti yra atimta, iš chuliganiškų paskatų nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti automobilį ir padidinęs greitį važiavo toliau, vairuodamas automobilį Žaliųjų Ežerų g. kelis kartus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė automobilį ir miesto autobusą kelio vingyje, kur blogai matomas kelias ir pėsčiųjų perėjoje keldamas pavojų sau, savo keleiviams ir kitiems eismo dalyviams, vairavo chuliganiškai. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 140.3, 140.4 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdyje R. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad su draugais buvo mieste, draugai vartojo alkoholį. Jis vairavo automobilį, kadangi automobilio nebuvo galimybės saugiai palikti mieste, nes nėra signalizacijos, bagažinė neužsirakina, o draugai buvo labai neblaivūs. Automobilis Peugeot priklauso tam žmogui, kurį prašo apklausti liudytoju. Jis (R. M.) irgi buvo pavartojęs alkoholio. Važiavo namo, t. y. iš Baltupių link Žaliųjų Ežerų. Grojo muzika, draugai irgi kažkokius savo reikalus sprendė, nepastebėjo, kada iš galo privažiavo policijos pareigūnai. Važiavo toliau, policijos pareigūnus pastebėjo tik tada, kai įvažiavo į tamsų kelią, aplink buvo miškas, tačiau ten nebuvo kur sustoti. Nežino, kokia ten gatvė, ji yra pravažiavus Santariškių žiedą ir pasukus į dešinę. Važiavo miško keliu, pamatė, kad kažkas mirksi, pradžioje net nepagalvojo, kad paskui jį važiuoja, nebuvo tokios minties. Važiavo toliau, pasibaigus miško ruožui, yra aikštelė, galvojo ten sustos. Sustojo pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje, kurioje buvo saugu sustoti. Policijos pareigūnai jį ištraukė iš automobilio, jie traktavo tai kaip bėgimą. Nuo tada, kai pamatė šviesas, iki pat sustojimo, važiavo gal pusę kilometro, gal daugiau, negali tiksliai pasakyti. Paprasčiausiai nebuvo kur sustoti, iš abiejų kelio pusių buvo pusnys. Sustojo saugioje vietoje. Tas kelias yra dviejų eismo juostų, viena juosta į vieną pusę, o kita – į kitą. Jo nuomone, važiavo nelabai dideliu greičiu, nors nelabai žiūrėjo. Buvo ruožų, kuris yra tiesus, tai važiavo greičiau, kai kur lėčiau. Kai pastebėjo policijos pareigūnus, važiavo tokiu pat greičiu, nes galvojo, kad tikrai sustos aikštelėje. Buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kadangi aplenkė autobusą. Tai buvo dar iki to, kai suprato, kad jį vejasi. Paskui autobusą važiavo automobilis, jam atrodo, kad aplenkė abi transporto priemones vienu kartu. Autobusas ir automobilis buvo sustoję prieš „gulintį policininką“, kai jie sulėtino greitį, tai jis juos ir apvažiavo. Sutinka, tai neatsargus vairavimas. Jis pastebėjo švyturėlius jau aplenkęs transporto priemones, tačiau tiesiog nebuvo tame kelyje kur sustoti. Tai, kad vartojo alkoholį, galėjo padaryti įtakos jo elgesiui, taip pat dėmesį blaškė ir draugai, buvo muzika ir kalbos.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. R. parodė, kad draugas (R. M.) paprašė atvykti į teismo posėdį ir atsakyti į teismo klausimus. Tai susiję su tuo, kad policija juos vijosi. Viskas prasidėjo nuo to, kad naktiniame bare vartojo alkoholį, buvo išgėręs, nebuvo kaip nuvežti automobilio Peugeot. Kadangi nenorėjo palikti automobilio, kuriam neužsidaro bagažinė, nėra signalizacijos, paprašė R., kad jį nuvežtų prie namų. R. neatrodė neblaivus. Nematė, kad R. būtų gėręs. Jie buvo trise, važiavo link namų Kalvarijų g., tada Jeruzalės g. ir Žaliųjų Ežerų g. Važiuoti sekėsi blogai, nes juos pradėjo vytis policijos pareigūnai. Tai pastebėjo ne jis, o draugas. Kad juos vejasi policijos pareigūnai, suprato prie miško Žaliųjų Ežerų g. Tai suprato, nes pamatė švyturėlius. Važiavo toliau, nes praktiškai nebuvo kur sustoti, kelias neapšviestas, sustojo ten, kur buvo įmanoma tai padaryti. Kai baigėsi miškas, sustojo Žaliųjų Ežerų g., ten buvo aikštelė. Jis sėdėjo automobilio priekyje, šalia vairuotojo. Nepastebėjo, kad būtų tekę kažką lenkti, kelias buvo lygus. Tai, kad juos vejasi policijos pareigūnai, pasakė kitas draugas, kuris sėdėjo automobilio gale. Tai buvo Žaliųjų Ežerų g.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. K. (policijos pareigūnas) parodė, kad asmuo (R. M.) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tai buvo sausio mėn., vakare, apie 22.30 val. Patruliuodami po 1 PK teritoriją Kalvarijų g. pastebėjo automobilį Peugeot, valstybinių numerių nepamena, kuris važiavo link Jeruzalės g. ir sukėlė įtarimų, todėl nusprendė jį sustabdyti. Automobilis vizualiai greitai važiavo. Įjungus švyturėlius ir garso signalą buvo pasakyta, kad automobilis sustotų dešinėje pusėje, gal vėliau tai pasakė, bet švyturėliai ir garso signalas buvo įjungti, tačiau automobilio vairuotojas į tai nereagavo, padidinęs greitį važiavo link Žaliųjų Ežerų g. Pagal vairuotojo poelgį mano, kad vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau padidino greitį. Jie važiavo tikrai viršydami leistiną greitį, vairavo jo kolega. Asmuo tolo nuo jų, buvo slidi danga, asmuo atitrūko. Asmuo kelio vingyje lenkė visuomeninį transportą, tuo keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Buvo sulaikytas Žaliųjų Ežerų g. kairėje pusėje, ties Popieriaus g. Sustojo tik tada, kai atbuline eiga įsirėmė į pusnį. Persekiojant iš Žaliųjų Ežerų g. jis pasuko į kairę, automobilio nesuvaldė ir įsirėmė priekiu į pusnį, padavė atbuline eiga, įsirėmė į didesnę pusnį, tarnybinis automobilis buvo šone, tad jis negalėjo išvažiuoti. Jis išlipo, atidarė vairuotojo dureles, bandė vairuotoją sulaikyti, tačiau asmuo nenorėjo išlipti, todėl teko jį ištraukti. Vairavo šis asmuo (rodo į R. M.). Vėliau paaiškėjo, kad asmuo neturi teisės vairuoti, jam ji yra atimta, be to, jam vykdoma probacija. Asmuo buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas. Jie vijosi, vėliau kiti kolegos prisijungė, tačiau pastarieji atvyko vėliau. Negali pasakyti, kada išjungė švyturėlius. Greičiausiai, kad jie buvo išjungti tik po sulaikymo. Persekiojimo metu švyturėliai visą laiką buvo įjungti, kad atkreiptų kitų eismo dalyvių dėmesį, kadangi tikrai viršijo greitį, kad nekiltų kokių nors pasekmių. Jiems nebūtina pranešti budėtojui, kad įjungia švyturėlius ir garso signalus. Nepamena, ar toks reikalavimas buvo anksčiau. Jie pranešė, kad nestoja vairuotojas, jog kiti ekipažai žinotų, jei reiktų prisijungti. Tai, kad įjungti švyturėliai, fiksuojama telemetrijoje, taip pat fiksuojama judėjimo trajektorija ir kt. Budėtojui buvo pasakyta radijo ryšio priemonėmis, kad nestoja transporto priemonė. Buvo įjungti specialios paskirties švyturėliai, garso signalas ir pasakyta per garsiakalbį, kad transporto priemonė turi sustoti. Viskas vyko važiuojant iš paskos nestojant transporto priemonei. Kiek pamena, automobilyje be vairuotojo buvo dar du asmenys. Nepamena, ar buvo koks triukšmas automobilyje, gal ir buvo kokia muzika, fonas, bet tikrai ne tiek, kad įsimintų. Jei sakyti, kad asmuo negirdėjo signalų, tai kalbos apie tai negali būti. Viskas prasidėjo Jeruzalės g., o asmuo sustabdytas buvo Žaliųjų Ežerų g. ties kažkokia gatvele. Pažeidimas užfiksuotas vietoje, kur viskas prasidėjo. Kai stabdė, asmuo nepakluso reikalavimams ir padidino greitį. Buvo reikalavimas sustoti švyturėliais, garso signalais ir pasakyta per garsiakalbį, bet asmuo nestojo. Pažeidimas buvo padarytas Jeruzalės g., kuomet asmuo nepakluso teisėtam reikalavimui.

Peržiūrėjus tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo įrašą, R. M. papildomai paaiškino, kad ten yra aikštelė, bet ji buvo užsnigta, sustojo, kaip sustojo. Nepamena, kiek policijos ekipažų privažiavo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, o ANK 426 straipsnio 5 dalyje – nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

R. M. kaltę padarius minėtus nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš R. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės ir asmens paaiškinimas, jog jam teisė vairuoti yra atimta, vairavo išgėręs alkoholio, nesustojo, nes yra probuojamasis (b. l. 1). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita bylos rašytinė medžiaga: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2019 m. sausio 27 d. pastebėtas Kalvarijų g. link Jeruzalės g. įtartinai važiuojantis automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); pasivijus minėtą automobilį siekiant jį sustabdyti buvo įjungti tarnybinio automobilio mėlyni ir raudoni švyturėliai bei specialus garso signalas, o per garsiakalbį liepta automobiliui sustoti; automobilio vairuotojas reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdė ir padidinęs greitį nuvažiavo link Jeruzalės g.; persekiojant minėtą automobilį Jeruzalės ir Žaliųjų Ežerų gatvėse ne kartą per garsiakalbį buvo pareikalauta vairuotojo sustabdyti transporto priemonę; automobilio vairuotojas Žaliųjų Ežerų g. vairavo chuliganiškai, kelis kartus įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė automobilį ir miesto autobusą kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, ir pėsčiųjų perėjoje keldamas pavojų sau, keleiviams ir kitiems eismo dalyviams; posūkyje į Kurklių g. iš Žaliųjų Ežerų g. automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, kur ir buvo sulaikytas; už automobilio vairo sėdėjo R. M., kuriam nustatytas 2,11 promilių girtumo laipsnis; R. M. paaiškino, kad automobilio nesuvaldė ir nevykdė teisėtų reikalavimų jį sustabdyti, kadangi vairavo neblaivus, o teisė vairuoti yra atimta (b. l. 4); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog nestoja stabdomas automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raštas, patvirtinantis, kad pagal galiojančius teisės aktus policijos pareigūnas, norėdamas panaudoti specialiuosius (mėlynos ir raudonos) spalvos mirksinčius švyturėlius ir garso signalus, neturi prievolės apie tai nedelsiant informuoti policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį (budėtoją).

R. M. iš karto, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pripažino, kad nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę. Tai patvirtina administracinio nusižengimo protokole esantis jo rašytinis paaiškinimas, kad teisė vairuoti yra atimta, vairavo išgėręs alkoholio, nesustojo, nes yra probuojamasis (b. l. 1). Be to, iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdytas R. M. paaiškino, jog nevykdė reikalavimų jį sustabdyti, kadangi vairavo neblaivus, o teisė vairuoti yra atimta (b. l. 4). Apklausiamas teisme R. M. savo poziciją pakeitė, pateikdamas versiją, kad iš pradžių nesuprato, kad jį stabdo policijos pareigūnai, nes juos pastebėjo vėliau kai važiavo neapšviestu kelio ruožu. Pasak R. M., tik iš miesto gatvių įvažiavus į miško kelią pastebėjo švyturėlius, tačiau važiavo toliau, nes nebuvo tinkamos vietos sustoti. Ši versija teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, nepaisant to, kad analogiškas aplinkybes nurodė ir R. M. iniciatyva į teismo posėdį atvykęs liudytojas (automobilio savininkas) J. R., kuris aptariamu atveju važiavo kartu. Teismas kritiškai vertina šio liudytojo parodymus ir jais nesivadovauja, nes jis yra suinteresuotas nurodyti R. M. palankias aplinkybes, kadangi yra draugai, jis yra automobilio „Peugeot“ savininkas, be to, jo paties teigimu, įvykio metu buvo neblaivus, dėl to pats nevairavo automobilio. R. M. teisme iškeltą ir liudytojo J. R. palaikomą versiją paneigė kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Tai policijos pareigūno D. K. tarnybiniame pranešime ir teisme, apklausiant liudytoju, nurodytos įvykio aplinkybės. Svarbiausios iš jų: pastebėjo Jeruzalės g. važiuojantį automobilį „Peugeot“, kuris sukėlė įtarimų, todėl nusprendė jį sustabdyti; pasivijus automobilį buvo įjungti tarnybinio automobilio mėlyni ir raudoni švyturėliai bei specialus garso signalas, o per garsiakalbį liepta automobiliui sustoti; automobilio vairuotojas reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdė ir padidinęs greitį nuvažiavo link Jeruzalės g.; persekiojant automobilį Jeruzalės ir Žaliųjų Ežerų gatvėse ne kartą per garsiakalbį buvo pareikalauta vairuotojo sustabdyti transporto priemonę; vairuotojas automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, kur ir buvo sulaikytas. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nenustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi ir pagrindas apkalbėti R. M.. Be to, šio liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina teismo išreikalautas ir posėdyje peržiūrėtas tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad jau besivejant automobilį „Peugeot“ Jeruzalės gatve buvo įjungti švyturėliai (tai akivaizdžiai matyti iš jų skleidžiamos šviesos, atsispindinčios kelio ženkluose). Taigi pirminis reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo dar bevažiuojant Jeruzalės gatve, todėl, priešingai nei teigia R. M. atstovas, administracinio nusižengimo protokole teisingai nurodyta nusižengimo padarymo vieta, t. y. R. M. nepakluso policijos pareigų reikalavimui sustoti dar bevažiuodamas Jeruzalės gatve. Iš policijos pareigūno paaiškinimų ir vaizdo įrašo taip pat matyti, kad R. M. vairuojamas automobilis ne tik nesustojo, bet ir akivaizdžiai padidino greitį, tokiu būdu bandydamas atitrūkti nuo jį persekiojančių policijos pareigūnų. Šiame kontekste pažymėta, kad R. M. turėjo motyvą nesustoti, nes vairavo, kai teisė vairuoti jam atimta, be to, būdamas neblaivus. Taigi R. M. turėjo tikslą pabėgti nuo policijos pareigūnų, tačiau tai jam nepavyko. R. M. teisme nurodytas aplinkybes, kad jis, vėliau (tamsiame kelio ruože) vis dėlto pastebėjęs, jog jį stabdo pareigūnai, pats sustojo aikštelėje, paneigia policijos pareigūno paaiškinimai ir vaizdo įrašas. Pareigūnas tiek tarnybiniame pranešime, tiek teisme nurodė, kad R. M. bėgdamas nuo jų nesuvaldė automobilio ir sukdamas iš pagrindinio kelio įvažiavo į pusnį, iš kurios dar bandė išvažiuoti, bet nesėkmingai. Šios aplinkybės užfiksuotos ir minėtame vaizdo įraše. Taigi R. M. nusižengimas, nepaklūstant teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti automobilį, teismui nekelia jokių abejonių, o R. M. pozicijos pasikeitimas teisme vertintinas kaip bandymas klaidinti teismą.

Dėl R. M. kito padaryto nusižengimo – chuliganiško vairavimo byloje ginčo iš esmės nėra. Pats asmuo pripažino, kad jo vairavimas buvo neatsargus. R. M. veiksmai vairuojant automobilį, t. y. greičio padidinimas, važiavimas didesniu nei leistinu greičiu (nors bylos greitis nebuvo užfiksuotas, policijos pareigūno teigimu, jis tikrai viršijo leistiną greitį), išvažiavimai į priešpriešinio eismo juostą, kitų transporto priemonių lenkimas vietoje, kur blogas matomumas ir pėsčiųjų perėjoje laikytinas chuliganišku vairavimu, nes kėlė pavojų jam pačiam, jo keleiviams ir kitiems eismo dalyviams.

Minėti įrodymai ir pateiktas jų teisinis įvertinimas patvirtina, kad R. M. vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairavo chuliganiškai, t. y. sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 140.3, 140.4 punktus. Jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimai padaryti tiesiogine tyčia), R. M. asmenybę (praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių nusižengimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, b. l. 2–3), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. M. skirtinos ANK 420 straipsnio 2 dalies ir ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant jų dydžius ir terminą tarp minimumo ir vidurkio, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nes šis klausimas bus išspręstas baudžiamojo proceso tvarka (ANK 426 str. 8 d.). Už kelis administracinius nusižengimus skiriamos administracinės nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Pažymėtina, kad ANK 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, iš šios normos turinio matyti, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas tiek asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), tiek ir asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Teisėjų kolegija nurodė, kad net ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos nesieja galimybės taikyti specialios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Taigi, anot teisėjų kolegijos, sistemiškai aiškinant ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (nagrinėjamu atveju – atimta). Teisėjų kolegijos nuomone, priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (nagrinėjamu atveju – asmenys, kuriems tokia teisė jau yra atimta, gali sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kurie nusižengimo padarymo metu turėjo tokią teisę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu ir 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. M. (R. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 820 (aštuonių šimtų dvidešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 19096877006. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš