Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (apeliantų) O. Z. ir G. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. Z. ir G. Z. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2015 m. gegužės 6 d. skolininkams išsiuntė raginimą, kuriuo įpareigojo skolininkus per vieną mėnesį sumokėti susidariusią skolą. Nepraėjus raginimo terminui, antstolis informavo skolininkus, jog yra vykdomas išieškojimas ir buvo areštuotas skolininkams priklausantis įkeistas turtas (butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Pareiškėjai nurodė, jog pareiškėjas G. Z. nesupranta lietuvių kalbos, todėl ir gauti dokumentai jam buvo nesuprantami. 2015 m. birželio 17 d. skolininkai buvo informuoti, jog bus paskelbtos varžytinės, o 2015 m. liepos 20 d. skolininkai gavo informaciją, jog varžytinės jau yra įvykusios. Atsižvelgiant į tai, antstolis skubotai įvykdė vykdomąjį dokumentą.

Pareiškėjai buvo kreipęsi į antstolį R. V., tačiau antstolis 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu pareiškėjų skundą atmetė. Nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą geruoju buvo įteiktas 2015 m. gegužės 5 d. Terminas geruoju įvykdyti sprendimą baigėsi 2015 m. birželio 13 d. Ekspertų atliktas areštuoto turto vertės nustatymas 2015 m. gegužės 22 d. skolininkams įteiktas patvarkymu.

Be to, nurodė, kad CPK 597 str. nepažeidė, nes vertėjas kviečiamas kai yra rašytinis prašymas. Skolininkas G. Z. nuo 2006 metų gyvena Lietuvoje, yra vedęs lietuvę O. Z. bei yra bendrovės UAB „Juhenda“ vadovas, todėl yra pakankamai sąmoningas, kad pasirūpintų dokumentų vertimu.

2015 m. balandžio 22 d. buvo priimtas raginimas, jog skolininkai įvykdytų sprendimą, kuris skolininkams buvo įteiktas 2015 m. gegužės 15 d. Tą pačią dieną buvo įteiktas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti. Antstolis 2015 m. birželio 17 d. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, o 2015 m. liepos 20 d. buvo priimtas kitas antstolio patvarkymas, patvirtinantis apie įvykusias varžytines.

Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis nekviesdamas vertėjo, CPK 597 str. nepažeidė, nes vertėjas kviečiamas kai yra rašytinis prašymas. Skolininkas G. Z. įrodymų, kad prašė iškviesti vertėją ir išversti jam nesuprantamą raginimo, patvarkymų tekstą, nepateikė.

Apeliantų nuomone, nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/00506, kadangi antstolio atlikti veiksmai gali turėti įtakos tęstiniams teisės pažeidimams.

Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 597 str. yra aiškiai įtvirtinta antstolio pareiga vykdymo procese užtikrinti vertėjo dalyvavimą. Pareiškėjų nuomone, antstolis turėjo pasiūlyti šalims teikti prašymą dėl vertėjo dalyvavimo, atliekant vykdymo veiksmus, tačiau antstolis pareiškėjams jų teisių neišaiškino.

Pažymėtina, jog antstolis ne tik, kad pažeidė pareiškėjų procesines teises, bet ir pažeidė kitas CPK normas, parduodamas pareiškėjams priklausantį turtą už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti.

Pažymėtina, jog antstolis informavo skolininkus apie vykdomą išieškojimą. Parduotas butas varžytinėse buvo už esamą rinkos kainą. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jų teiginį, jog butas buvo parduotas už ypatingai žemą kainą. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjų teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 15 p. notarai atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Pažymėtina, jog vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju, antstolis 2015 m. balandžio 22 d. priėmė vykdyti notarės R. B. 2015 m. balandžio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1639 dėl 101 258,85 Eur išieškojimo iš pareiškėjų išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolio šaukimu skolininkai buvo kviečiami atvykti pas antstolį susipažinti su vykdomąja byla (v. b. l. 42).

Antstolio 2015 m. balandžio 22 d. raginimu įvykdyti sprendimą buvo pateikta ir informacija apie nekilnojamojo turto areštą. Raginimu skolininkai buvo įpareigoti per vieną mėnesį įvykdyti prievolę, priešingu atveju bus vykdomas priverstinis išieškojimas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2015 m. gegužės 4 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, kurią atlikti antstolis pavedė UAB ,,Centro kubas“. Skolininkai taip pat buvo informuoti apie minėtą patvarkymą, tačiau, registruotos siuntos įteikimo pranešimo duomenimis, laišką priimti atsisakė (v. b. l. 3).

Pažymėtina, jog 2015 m. gegužės 7 d. skolininkams buvo įteiktas pakartotinas raginimas įvykdyti sprendimą. Taip pat 2015 m. gegužės 22 d. skolininkams buvo pateikta informacija apie atliktą nekilnojamojo turto ekspertizę ir nustatytą vertę, kuri tuo metu buvo 98 700 Eur. Skolininkams neįvykdžius prievolės per antstolio numatytą terminą, antstolis 2015 m. birželio 17 d. skolininkams pateikė informaciją apie būsimas varžytines, kurios baigėsi liepos 20 d. Varžytinių metu buvo parduotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 78 960 Eur dydžio sumą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laikytina, kad antstolis, vykdydamas sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų O. Z. ir G. Z. laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos ir nepažeidė nei išieškotojo, nei skolininkų teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, jog pareiškėjai nepateikė jokių prieštaravimų antstoliui dėl turto įvertinimo ar paskelbtų varžytinių. Atkreiptinas, dėmesys, jog tik pardavus nekilnojamąjį turtą skolininkai pareiškė savo prieštarimus dėl parduoto turto vertės. Be to, iš esmės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog varžytinių metu skolininkams priklausantis butas su rūsiu buvo parduotas už labai žemą kainą.

Pareiškėjų argumentas, jog antstolis pažeidė jų procesines teises, nesuteikdamas išsamios informacijos dėl galimybės turėti vertėją, atmestinas, kadangi CPK 597 str. numatyta, jog jeigu vykdymo proceso šalys nemoka lietuvių kalbos, jų rašytiniu prašymu antstolis kviečia vertėją, kad šis dalyvautų atliekant vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, apeliantai turėjo teisę pateikti prašymą dėl vertėjo, tačiau tokia teise, bylos duomenimis, nepasinaudojo. Be to, įstatyme nėra numatytos pareigos vykdymo proceso metu antstoliui išaiškinti šalims jų proceso teises. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo G. Z. sutuoktinė O. Z. yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl ji turėjo pareigą suteikti visą išsamią informaciją savo sutuoktiniui apie antstolio vykdomus veiksmus bei jų teises vykdymo proceso metu (v. b. l. 58).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėti skundai dėl antstolio veiksmų, tačiau atmetus atskirąjį skundą, nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teisme buvo gautas suinteresuoto asmens A. J. prašymas dėl galimų nuostolių, patenkinus apeliantų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atmetus pareiškėjų prašymus dėl laikinųjų apsaugos taikymo, nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jis yra atmestinas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjų (apeliantų) O. Z. ir G. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Suinteresuoto asmens A. J. prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.