Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei , dalyvaujant :

Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neįgalus, nedirbantis, neteistas ( teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ( 2015-05-02 fizinio skausmo sukėlimas B.M. A.) bei BK 140 str. 1d. ( 2015-08-30 nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas A. L.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-05-02, apie 12,30 val., (duomenys neskelbtini), savo namų lauko virtuvėlėje tyčia sugriebė šeimos narei - savo motinai B. M. A. už rankos, siekdamas atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną, ir taip šiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2015-08-30, apie 18,00 val., A. L. priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į galvą A. L., padarydamas veido kairės pusės nedetalizuotos lokalizacijos ir konkrečios išraiškos sumušimą ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis M. K. kaltu padaręs nusikaltimą 2015-05-02 prisipažino visiškai ir parodė, kad apie 12.30 val. buvo namuose, tai mamos namai. Buvo išgėręs, paprašė mamos duoti telefoną paskambinti, tačiau mama nedavė. Tuomet jis paėmė mamai už rankos, stipriai paspaudė, norėdamas atimti iš mamos telefoną. Už kurios rankos paėmė nepamena. Nurodė, kad mama galėjo justi fizinį skausmą, nes jis buvo išgėręs, neapskaičiavo savo jėgų, galbūt smarkiau suspaudė ranką. Jokių mėlynių mamai ant rankos nebuvo. Pripažįsta, kad savo veiksmais mamai sukėlė fizinį skausmą. Nurodė, kad motinos atsiprašė iš karto po įvykio.

Nurodė, kad neprisipažįsta kaltu padaręs nusikaltimą 2015-08-30. Nurodė, kad minėtą dieną apie 18,00 val. jis pas A. L. ėjo nusipirkti cigarečių. Buvo nuėjęs už A. L. tvarto - ūkinio pastato. Jis nukentėjusios nesumušė, ją tik stūmė nuo savęs viena ranka kažkur į veido sritį. Jokių pasekmių A. L. nebuvo. Nurodė, kad jis prie nukentėjusios A. L. ūkinio pastato atsikėlė po patirto epilepsijos priepuolio, o tuo metu A. L. jį spardė, ar su kažkuo tai daužė. Tuomet atsistojęs jis nukentėjusią nuo savęs viena ranka atstūmė kažkur į veido sritį ir apsisukęs išėjo, jokių smūgių jai nesudavė. Į kurią veido pusę jis ją nuo savęs atstūmė tiksliai nepamena, nes buvo po epilepsijos priepuolio. Su A. L. civiliniu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis negeria, jam gydytis nuo alkoholizmo nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikaltimą jo kaltė pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusi B. M. A. parodė, kad kaltinamasis sūnus. 2015-05-02, apie 12.30 val. sūnus namo grįžo išgėręs. Sūnus paprašė duoti telefoną paskambinti, jo vaikai gyvena užsienyje, skambučiai brangiai kainuoja, gauna dideles sąskaitas apmokėti, todėl sūnui telefono nedavė. Jam pasakė, kad telefonu duos pasinaudoti kitą dieną, kai jis išsiblaivys. Tuo metu ji buvo viralinėje. Sūnus pradėjo priekaištauti, kabinėtis. Kadangi ji telefono sūnui nedavė, tai jis jai sugriebė už dešinės rankos riešo, ji jautė fizinį skausmą, telefonas iš rankų iškrito ant plytos stovinčios viralinėje. Ji pasiėmusi telefoną, išėjo iš viralinės, paskambino sūnui V. ir paprašė jo atvažiuoti, pasakė, kad namo grįžęs išgėręs M. kabinėjasi, nenorėjo, kad jis išeitų į kaimą. Nurodė, kad sūnus serga epilepsija, būna, kad naktį jį ištinka net 3-4 epilepsijos priepuoliai. Nurodė, kad ji suprato, jog sūnus norėjo jai suduoti. Todėl ji išsisuko ir pabėgo iš viralinės ir tuomet paskambino sūnui V. Sūnus V. atvažiavo maždaug po valandos, norėjo kaltinamąjį vežtis jį pas save, į Raudonę. Kaltinamasis dėl to labai supyko, kad jį ruošiasi išvežti, todėl nubėgęs į viralinę pasiėmė peilį. V. išėjęs į lauką pasiėmė kauptuką, o M. su peiliu išėjo į kaimą. Policiją iškvietė sūnus V. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė teisingus parodymus. Telefonas iš rankų iškrito nuo skausmo, kai sūnus sugriebė už rankos. Nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia. Dėl bausmės nieko nenori pasisakyti.

Iš byloje esančio 2015-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio kairėje pusėje esanti sodyba, lauko virtuvė (b.l.15-18, t.1).

Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK KPS tyrėjos J. V. 2015-05-02 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, matyti, kad 2015-05-02, apie 12.30 val., namų lauko virtuvėje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus M. K., jam nustatytas 0,93 promilių girtumas, elgėsi agresyviai , norėdamas atimti telefoną, sugriebė savo motinai B. M. A. už rankos ir sukėlė jai fizinį skausmą , koliojo ją necenzūriniais žodžiais, norėjo jai suduoti ir vėliau apie 20,00 val. su peiliu rankoje lakstė po kiemą ir namus (b. l. 13, t.1).

Iš byloje esančio Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Kauno dalinio mobiliosios kuopos 2-ojo būrio būrininko N. D. ir Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS PB vyr. patrulio K. J. 2015-05-02 tarnybinių pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015-05-02, apie 20,08 val., buvo gautas pakartotinas pranešimas dėl M. K. smurtinių veiksmų, kuris pirmą kartą iškvietus pareigūnus, pabėgo, vėliau grįžo ir kad jis turi pasiėmęs peilį. Nurodyta, jog nuvykus M. K. bėgo, pareigūnų reikalavimų sustoti neklausė, pasivijus buvo sulaikytas, panaudojus kovinius veiksmus ir spec. priemones. Atliekant išorinę apžiūrą rastas peilis. M. K. pristatytas į PK, alkotesterio pagalba nustatytas 0.93 promilių girtumas (b. l. 31,32, t.1).

Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS PB vyr. patrulis K. J. pateikė peilį (b. l .33, t.1), peilis apžiūrėtas apžiūros protokolu, fiksuoti jo požymiai (b. l. 34-38, t.1), pakvitavimu grąžintas nukentėjusiai B.M. A. (b. l.39, t.1);

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo 2015-05-02, 20:55:23 matyti, kad M. K. nustatytas - 0,93 prom. girtumas (b.l.41).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą ir jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civ. ieškinys nepareikštas.

Nors kaltinamasis kaltu padaręs minėtą nusikaltimą neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Nurodė, kad 2015-08-30, apie 18 val. pasimelžusi karvę, pavargusi, nulenkusi galvą, ėjo link namų. Kai priėjo arčiau ūkinio pastato ir tinklu aptvertos vištidės, nieko nematė nes saulė spigino į akis. Intuityviai atsisukusi, maždaug metro atstumu, priešais save pamatė stovintį juodai apsirengusį, užsidėjusį juodą kepurę, vyrą. Tai buvo labai netikėta, nesusiorientavo, kaip gavo smūgį į galvą. Nurodė, kad jeigu ne šalia buvusi tvora, tikrai būtų parkritusi ant žemės, tačiau nuo smūgio atsirėmė nugara į tvorą. Jai buvo suduota stipriai kumščiu į kairę veido pusę. Nurodė, kad to vyro neatpažino, vėliau jai mama pasakė, kad iš kaimyno B. sužinojo, jog tai buvo kaimynas K. Nurodė, kad ji nuo K. gyvena per 2-3 namus, gal daugiau, jos sodyba nėra aptverta. Nurodė, kad tą pačią dieną kaimynė L. L. irgi jai sakė, kad matė kaip iš jos kiemo išėjo K. Prieš ateidamas į jos kiemą, prieš 18 val., kaltinamasis dar buvo kitame kieme, kur smaugė, spardė, sumušė senuką P. G.. Nurodė, kad sudavęs smūgį, kaltinamasis apsisuko ir nuėjo, joks priepuolis nebuvo jį ištikęs. Nurodė, kad kaltinamasis turėjo jos tykoti, laukti, nes ji ateidama iš toliau jo negalėjo matyti, saulė švietė į akis. Nurodė, kad vėliau kaltinamojo K. patėvis atėjęs į jos kiemą, tuo metu kieme buvo jos mama, pasakė, kad bijo K., nes jis pastoviai juos talžo. Nurodė, kad ji neprekiauja nei alumi, nei kontrabandinėmis cigaretėmis, pas ją namuose nevyksta jokia prekyba. Kaltinamojo ji nepažinojo, patyrė nuo jo smurtą be jokios priežasties. Nurodė, kad jos niekas neatsiprašė, dėl įvykio susirgo jos mama, ji pati yra diabetikė, silpnos sveikatos. Jai buvo suduotas smūgis į galvą, dėl ko patyrė didelį stresą, šoką, negalėjo ramiai miegoti. Kreipėsi į psichologą, kuris išrašė vaistų, lankosi Kėdainių poliklinikoje pas psichologą dėl nerimo, nemigos, depresijos. Nurodė, kad ji nežino, ar nerimą, nemigą ir depresiją jai sukėlė kaltinamojo veiksmai, tačiau jo veiksmai jai sveikatos tikrai nepridėjo. Jos niekas neatsiprašė. Nurodė, kad ji gydėsi ambulatoriškai. Nurodė, kad ji pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos, civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo. Jai buvo sumušta galva, patyrė didelį stresą, leidosi raminamuosius vaistus, o ji pati yra silpnos sveikatos, dažnai skauda sąnarius, dažnai vaikšto su lazdele, turi antsvorį .

Nukentėjusi B. M. A. (kaltinamojo motina) parodė, kad 2015-08-30 sūnus buvo blaivus. Minėtą dieną automobiliu ji su vyru išvažiavo pamelžti karvės, kuri ganėsi apie 500 metrų nuo namų. Sūnų paliko miegantį kieme esančioje pavėsinėje. Nurodė, kad netrukus paskambino kaimynės G. vyras ir pasakė, kad matė kaip M. nuėjo pas A. L.. Nurodė, kad nei ji, nei vyras nėjo parsivesti sūnaus, nes ji pati turi sveikatos problemų, o vyras nenori kištis. Po to sūnus grįžo namo ir netrukus išėjo iš namų, namuose nebuvo keturias dienas, dėl ko norėjo kreiptis į policiją. Sūnus anksčiau kelis kartus bandė nusižudyti. Nurodė, kad jos santykiai su nukentėjusiąja A. L. geri, labai gerai sutarė ir su jos mama. Sūnus anksčiau niekada neidavo pas A. L., jis jos nepažinojo. A. L. jų kaime gyvena apie 5 metai, o sūnus anksčiau gyveno ir dirbo Danijoje, iš kur grįžo maždaug prieš metus laiko. Padarė avariją, todėl grįžo namo.

Liudytoja M. O. D. parodė, kad 2015-08-30 buvo atvažiavusi pas dukrą A. L.. Duktė išėjo melžti karvės, o ji žiūrėjo televizorių. Nurodė, kad dukra atbėgo iš kiemo verkdama, šaukdama , kad jai kažkoks vyras sudaužė galvą. Kai duktė įbėgo į kambarį, matė kaip jai iš paskos ristele nubėgo vyras. Ji vyrą matė tik išeinantį, jį išeinantį išlydėjo, kieme to vyro klausė ko jam čia reikia, jis kažką suburbėjęs išėjo pro vartus. Nurodė, kad ji sutiko kaimyną B., klausė jo kas tas vyras, kuris sumušė jos vaiką. B. pasakė, kad tą vyrą prieš pusantrų metų gaudė policija, tas vyras yra M. B. nurodė tik to vyro vardą – M., pavardės ji neklaususi. Nurodė, kad dukrai buvo suduota per galvą, dukra buvo išsigandusi, labai dejavo, nakties metu vėmė. Nurodė, kad duktė nesakė dėl ko jai sudavė per galvą, ji tik dejavo, kad jos galva sudaužyta

Liudytojas A. B. parodė, kad jis gyvena priešais nukentėjusios A. L. sodybą. 2015-08-30, apie 18 val. kieme su sūnumi tvarkė automobilį. Matė kaip iš A. L. namų kiemo išeidinėjo kaltinamasis. Netrukus nukentėjusios motina jo klausė, kas čia per vienas išėjo iš jų sodybos. Jis pasakė, kad „negi neatpažįsti kaimyno, jis seniai čia gyvena“, pasakė, kad tai kaimynas M. Nurodė, kad vėliau kaime girdėjo kalbant žmones, kad kaltinamasis sumušė A. L.. Pati nukentėjusi vėliau jam taip pat sakė, kad buvo sumušta. Nurodė, kad kaltinamąjį gali charakterizuoti gerai, kaip darbštų žmogų, jis yra geras elektrikas. Nukentėjusiąją A. L. pažįsta seniai, nepiktuoju. Ji tvarkinga moteris, negirdėjo, kad ji būtų ką nors apkalbėjusi, išsigalvojusi, nelinkusi ji to daryti.

Iš byloje esančio 2015-08-30 pareiškimo A. L. rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad ji pranešė, jog 2015-08-30, apie 18,00 val., jos namų kieme, (duomenys neskelbtini), to paties kaimo gyventojas vardu M., kurio pavardės nežino, jai sudavė vieną kartą į galvą be jokios priežasties . Prašo nustatyti šį asmenį ir jį nubausti įstatymu nustatyta tvarka (b. l. 69, t.1).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-08-30, 19,31 val. A. L. rezultatas- 0,00 promilės (b. l. 74, t.1).

Iš byloje esančio 2015-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio dešinėje pusėje sodyba aptverta tinkline tvora , joje yra šiltnamis, ūkinis pastatas (b. l. 82-85, t.1).

Iš byloje esančios 2015-10-21 VTMT Kauno sk. specialisto išvados Nr.G2925/2015(02) matyti, kad A. L. padaryta veido kairės pusės nedetalizuotos lokalizacijos ir konkrečios išraiškos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Medicininiai duomenys neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms, traumos laikui ir būdui. A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet koks fizinis sužalojimas sukelia fizinį skausmą(b. l. 92).

Iš byloje esančios 2015-08-30 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ID Nr. 1515185748 matyti, kad greitoji kviesta 18:48 val. A. L. dėl to, kad į veidą kumščiu trenkė iš matymo pažįstamas asmuo. Diagnozuotas veido sr. kairės pusės sumušimas (b. l. 96-98, t.1).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, teismas jo duotus parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą, nes netikėti nukentėjusios parodymais, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neturi pagrindo, be to nukentėjusios parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: A. B., M. O. D. t.y. minėtų liudytojų parodymai bei nukentėjusios parodymai papildo vieni kitus, netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir liudytojų jokių asmeniškumų nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu išanalizuoti įrodymai.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios A. L. – 600 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiai padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė fizinį skausmą, jai nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė šoką. Patirtas šokas sukėlė nemigą, baimę, prarado saugumo jausmą. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusios gydimosi periodas buvo neilgas, ji gydėsi namuose ambulatoriškai, šiuo metu ji darbinga. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis nedirba, turto neturi (b. l. 146, t.1; ), yra neįgalus iki 2017-11-09, iš dalies darbingas, netektas darbingumas 50 proc. (b. l. 19, t.2); Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3k-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjusi nepareiškė civ. ieškinio dėl turtinės žalos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ).Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo - 400 Eur, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė 2 nesunkius nusikaltimus ( BK 11str.), nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis neteistas (teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka b. l.144-145, t.1), baustas administracine tvarka (b. l. 133-142, t.1), nedirba (b. l. 146, t.1), iš seniūnijos pateiktos informacijos matyti, kad kaltinamasis šeimos neturi (b. l.175, t.1), ; kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu ir po nusikaltimų padarymo ir šiuo metu supranta (suprato) savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Jam nereikalingas gydymas. Kaltinamajam nusikalstamų veikų ir šiuo metu konstatuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Organinis asmenybės sutrikimas (b.l.156-158, t.1).Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gydytis nuo alkoholizmo nesutinka. Teismas mano, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vadovaujantis BK 41 str., 54 - 55 str., 61 str. nuostatomis kaltinamajam už abu nusikaltimus skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę mažesnę už sankcijos vidurkį.

Sutinkamai su LR BPK 103 str. 105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos – 6,96 Eur ( pašto išlaidos) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 302-303 str,.

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus , numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2015-05-02 fizinio skausmo sukėlimas B.M. A.) ir BK 140 str. 1 d. ( 2015-08-30 nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas A. L.),ir nubausti jį :

pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį nuo 22,00 val. iki 06, 00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu .

- pagal BK 140 str. 1 d.- laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį nuo 22,00 val. iki 06, 00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti lankytis , (duomenys neskelbtini) A. L. namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 4 d. bausmes subendrinti, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti lankytis, (duomenys neskelbtini) A. L. namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015-05-02, 20,45 val. iki 2015-05-04, 04,40 val. ( BK 65 str. 66 str. tvarka).

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3d. BK 72² str. M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo M. K. proceso išlaidų – 6,96 Eur , valstybei.

Civ. ieškinį nukentėjusios A. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo M. K. – keturis šimtus (400) Eur, nukentėjusios A. L. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.