- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- TS-14-818/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- I. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. V., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-324 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Nuteistasis I. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021-02-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 261 straipsnį (narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams), skiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia: 2021-06-11.
Bausmės pabaiga: 2024-06-11.
Neatliktos bausmės dalis 2022-12-13: 1 metai 5 mėnesiai 29 dienos.
Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-324 nuteistajam I. V. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis I. V. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 58-324 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas naikintinas dėl nemotyvuotumo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo. Lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatos, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis. Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, kad Komisijos nutarimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisės aktas, kuris gali būti teismo patvirtintas be jokių redakcinio pobūdžio pakeitimų. Todėl skundžiamam Komisijos nutarimui yra taikytini ir reikalavimai, suformuluoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime, pagal kurį, sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, jame nėra motyvuojamosios dalies, kadangi po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis.
Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos nutarime padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nuteistojo manymu, nepaisant to, kad absoliuti daugumo skundžiamame Nutarime bei I. V. asmens byloje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Be to, nuteistojo teigimu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose nėra galimybės dirbti, todėl jis negali savi realizuoti kaip asmenybę ir tai nepriklauso nuo jo valios.
Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas BVK 164 straipsnyje ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, taigi, šio reikalavimo nepaisymas laikytinas pagrindu skundžiamo nutarimo panaikinimui. Konstitucinio Teismo formuluojama oficiali doktrina teigia, kad „teisės aktuose numatyti valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimai negali būti suprantami kaip subjektinės teisės, t. y. tokios teisės, kuriomis galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Tokie įgaliojimai – tai pareigos, kurios privalo būti vykdomos, jeigu yra teisės aktuose numatytos sąlygos“. Nuteistojo teigimu, Komisija ir įkalinimo įstaigos administracija teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo esant savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis galima naudotis be jokių paaiškinimų. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarime pažymėta, kad „jam būdingos tam tikro laipsnio nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos“, tačiau tokie argumentai turi tik prielaidos pagrindą.
Nuteistasis skunde pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė tuo metu nepagalvojęs apie pasekmes ir apie nusikaltimo sunkumą. Nuteistojo teigimu, jis turi gyvenamąją vietą, bendrauja su savo šeimos nariais, yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. Iki bausmės pabaigos liko daugiau nei 1 metai 4 mėnesiai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, būtų daug reikalingesnis, nes jis nebūtų išlaikomas valstybės. Nuteistojo manymu, per 1,5 metų laikotarpį, praleistų įkalinime, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė, jis sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų visuotinai priimtų elgesio taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo I. V. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su I. V. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-324 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju I. V. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 58-324 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas dalyvavimas tikslinėse intervencinėse programose ir socialinės reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, nedidelė darbinė patirtis, taip pat tai, kad I. V. atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, nuobaudų nebuvimu, skatintas vieną kartą, santykių palaikymą ir bendravimą su šeimos nariais, tai, kad I. V. stokoja poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mąstymo ypatumus, stebimas tęstinis polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymo ir elgesio koregavimas, lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka aktuali ir reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiškai spręsti turimas finansines problemas, (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 66-67).
Taigi nors nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nutarime, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama nutarimą netaikyti I. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino 2022 m. gruodžio 7 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-305 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai. Komisijos nariai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo (komisijos nariai sprendimą priėmė vienbalsiai), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo I. V. skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo.
Visų pirma, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad I. V. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jis dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino. Iš pateiktos bylos duomenų matyti, jog nuteistasis aplink save sukūrė žmonių ratą, kuriame jis galėjo įsigyti narkotinių medžiagų ir vėliau juos perparduoti, todėl jo gyvenimo stilius ir netinkamų draugų aplinką gali būti siejama su jo nusikalstamumu. Be to, pokalbio metu I. V. neneigė, jog turi narkotinių medžiagų vartojimo patirties, pripažįsta vartojęs „žolę“.
Taip pat nuteistasis turi nedidelė oficialią darbinę patirtį, ji yra nenuosekli, asmuo dažnai keitė darbovietės, pataisos įstaigoje nedirba, ieško savo nedarbą pateisinančių priežasčių. Pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos. Vertinimo metu, nustatytos tam tikros darbinės veiklos bei nusikalstamumo sąsajos, darbinė veikla buvo vykdoma neoficialiai, nemokant valstybei mokesčių, tokiu būdu vengiant dirbantiems šalies piliečiams privalomų mokestinių prievolių.
Asmens bylos duomenimis, I. V. siekė įgyti profesinę kvalifikaciją ir vidurinį išsilavinimą, tačiau mokslus metė, negalėdamas nurodyti tokio elgesio motyvų. Šiuo metu nuteistasis deklaratyviai patvirtino galimybę dirbti pasirinktoje vietoje. Nuteistajam ateityje sugebėjus realizuoti save nuoseklioje darbinėje veikloje, užsitikrinat stabilų pragyvenimo šaltinį, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti mažėjimo tendencijas.
Be to, socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-305 nurodyta, jog nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai, susiję su impulsyvaus elgesio prielaidomis, problemų atpažinimo ir jų sprendimų įgūdžių stoka, ribotomis galimybėmis įsivertinti savo elgesio pasekmes, pro-socialių tikslų įgyvendinimo sunkumais yra su jo nusikalstamu elgesiu susiję poreikiai. Kas liečią nuteistojo nuostatų analizuojant nusikalstamo elgesio priežastinės aplinkybės, išvadoje pažymėta, kad I. V. būdingos tam tikro laipsnio nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, tam tikru laipsniu išreikštos negatyvios nuostatos visuomenės narių gerovės bei saugumo atžvilgiu yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, tačiau kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stiliaus ir draugų, reikalauja tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę ir kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri.
I. V. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vien to, kad I. V. siekia įgyti profesinę kvalifikaciją, drausminiu nuobaudų nebuvimu, į duomenis, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, jis skatintas vieną kartą, nepakanka, kad I. V. būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Komisija, spręsdama klausimą dėl I. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: atsižvelgiant į nuteistojo susiformavusius elgesio modelius, asmenybės ypatumus. I. V. stokoja poreikio save identifikuoti negatyvius elgesio ar asmenybės ypatumus; stebimas polinkis dėl kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Todėl teismas negali sutikti su nuteistojo I. V. teiginiu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis I. V. įdėjo pakankamas pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga I. V. taikyti lygtinį paleidimą. Todėl Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 58-324, kuriuo atsisakyta taikyti I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-324 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. V..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.