- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e2A-412-739/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A. M., L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2593-488/2022 pagal pareiškėjų L. M. ir A. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. M. ir A. M. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi dėl skirtingų charakterių, požiūrio į šeimą, išsiskyrusių laisvalaikio pomėgių, nesutarimų ir kylančių konfliktų. Pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų. Turi kreditorinių įsipareigojimų. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, vienas kito išlaikymo ir kitus klausimus aptarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią prašė teismo patvirtinti.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl nepilnamečių vaikų interesų ir nurodė, jog Skyriaus duomenimis pareiškėjų šeimai nebuvo taikoma atvejo vadyba, neteikiamos atvejo vadybos paslaugos, taip pat neturi duomenų apie netinkamą tėvo ar motinos valdžios vykdymą vaikų atžvilgiu. Skyriaus vertinimu, pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir atitinka jų interesus.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateikė atsiliepimą per teismo nustatytą terminą ir nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo L. M. ir A. M. ir toliau liktų solidariai atsakingi AB SEB bankui pagal prievoles, kylančias iš 2007 m. vasario 26 d. kredito sutartį Nr. 0750718010287-27, o AB SEB bankui įkeistas Turtas būtų padalytas tarp pareiškėjų pagal sutarties sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu prašymą patenkino ir santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp L. M. ir A. M. nutraukė, po santuokos nutraukimo L. M. palikta santuokinė pavardė „M.“, A. M. – „M.“, patvirtinta 2022 m. vasario 23 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi, nes pareiškėjai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nesutinka. Sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų: N. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusią (duomenys neskelbtini) taip pat nustatė, kad šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasisakė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, tarpusavio išlaikymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, pareiškėjų turtinių teisių ir pareigų, pavardžių po santuokos nutraukimo.
7. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, ir gali būti tvirtinama.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti 5 dalies 1 punktą ir priimti naują sprendimą – nepilnamečio N. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu A. M., nustatyti, kad L. M. savo nepilnamečio sūnaus N. M. išlaikymui mokės po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir šias lėšas uzufrukto teise tvarkys jo tėvas A. M.; išlaikymo sumą L. M. perveda į A. M. nurodytą banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės dienos. Panaikinti 5 dalies 2 punktą ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad nepilnametės L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina L. M.; A. M. savo nepilnametės dukters L. M. išlaikymui mokės po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir šias lėšas uzufrukto teise tvarkys jos motina L. M.. Išlaikymo sumą A. M. perveda į L. M. nurodytą banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės dienos; likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.
8.1. Apeliantas teigia, kad perskaitęs 2022 m. balandžio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą suprato, jog jis neatitinka pareiškėjo tikrosios valios ir nepilnamečio sūnaus interesų, nes L. M. santuokos pasekmių sutarties sąlygų nederino, jų neaptarė.
8.2. Pareiškėjas sutinka, kad santuoka su L. M. būtų nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, taip pat sutinka su turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimu, sutinka, kad L. M. po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Taip pat sutinka, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina, tačiau nesutinka su išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad dukters išlaikymui gali skirti 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės.
8.3. Taip pat teigia, kad yra neįgalus iki senatvės pensijos sukakties dienos, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis ir labai sunku gauti pastovų darbą. Apeliantas teigia gaunantis netekto darbingumo pensiją 214,88 Eur ir nuo 2022 m. kovo 22 d. pradėjo dirbti už minimalų atlyginimą, į rankas teigia gausiantis apie 540,00 Eur.
8.4. Kadangi sūnus su pareiškėja išvykti atsisakė, liko gyventi su apeliantu, apeliantas prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su apeliantu ir iš jo motinos priteisti jam išlaikymą po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės.
8.5. Apeliantas teigia, kad nutraukiant santuoką pirmos instancijos teisme nebuvo išaiškinta tikroji sutuoktinių valia, nes byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims netaikyta mediacija. Teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitinka apelianto valios, yra pažeistos jo bei sūnaus turtinės teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja L. M. prašo atmesti apeliacinį skundą. Teigia, kad apeliantas dokumentus dėl santuokos nutraukimo pasirašė laisva valia ir neverčiamas, tą įrodo parašai ant dokumentų, pareiškėjos manymu, apelianto valia pasikeitė tik po sprendimo priėmimo, apeliantas nenori mokėti vaikams išlaikymo. Pareiškėja teigia, kad vaikų išskyrimas prieštarauja jų interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus apie jo nedarbingumą, gaunamas pajamas, raštelį su vaiko nuomone ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų pobūdį bei jų reikšmę pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nagrinėjami su šeimos teise susiję klausimai, liečiantys nepilnamečius vaikus, taip pat į tai, kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su pateiktais naujais įrodymais, šiuos įrodymus priima ir vertina juos kartu kitais byloje esančiais duomenimis.
12. Apeliaciniu skundu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta bendru sutarimu, patvirtinta teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su teismo patvirtintos sutarties sąlygomis dėl vaikų išlaikymo dydžio ir nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos. Teigia, kad pareiškėja sutarties sąlygų su juo nederino, sutartį jis pasirašė neskaitęs, nurodo negalintis dukrai mokėti po 200 Eur kas mėnesį, be to, po skundžiamo sprendimo priėmimo šalių sūnus pareiškė norą gyventi su pareiškėju. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja teigia, kad brolio ir sesers išskyrimas prieštarauja vaikų interesams.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsniu, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
14. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
15. Santuoka CK 3.51 straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Teismas bylą nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 538 – 541 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme nutraukti santuoką ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytas aplinkybes, bylą spręsdamas rašytinio proceso tvarka, konstatavo, kad sutartis atitinka pareiškėjų valią.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
17. Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygos, ir tokia sutartis negali būti patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Šalims nesusitarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
18. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryta sutartis turi trūkumų, nes tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo dydžio vaikams priteisimo. Svarbu ir tai, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė šalių nepilnamečio sūnaus pasirašytą raštelį, kuriame vaikas išreiškė norą gyventi su pareiškėju, o pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė nesutinkanti su vaikų (brolio ir sesers) išskyrimu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neišklausant pačių pareiškėjų pozicijos, neįvertinus vaiko nuomonės, todėl teismas konstatuoja, kad tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio šiuo atveju nebuvo nustatyta.
19. Jau buvo nurodyta, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių nutraukimo pasekmių. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad teismui pateikta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra šalių suderintos valios išraiška ir negali būti laikoma sudaryta, nes šalys akivaizdžiai nesutaria vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikams priteisimo klausimais. Taigi nagrinėjamu atveju nėra esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nėra sutarties, tai yra nėra abiejų pareiškėjų susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, neatsiejamai įtakojančius ir pareiškėjų vaiko interesus, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą naikinti. Vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalimi (CPK 541 straipsnio 3 dalis), santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o teikiama sutartis visa apimtimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kai skundžiama teismo sprendimo dalis byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas reiškia, kad nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų nagrinėti bylą supaprastinta tvarka, taigi naikintinas visas sprendimas, o ne jo dalis (apeliantas prašo panaikinti sprendimą dėl atskirų sutarties punktų).
20. Nagrinėjant bylą iš naujo, atsižvelgus į abiejų pareiškėjų suderintą valią, tikslintinos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos. Tuo atveju, jei šalys nesuderins valios dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, atsižvelgus į apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.