- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- N-63-1773-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pažeidėjas
- L. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 24 d. surašė L. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 0.55 val., Usėnų k., Šilutės rajone, vairavo automobilį „Toyota Avensis Vero“ neblaivus (nustatytas 0,76 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai 2008 m. liepos 15 d. nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. spalio 9 d. nutarimu pripažino L. G. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, skyrė 20 parų areštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tenkindamas Institucijos apeliacinį skundą dėl L. G. paskirtos nuobaudos, 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šilutės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2009 m. liepos 29 d. nutarimu pripažino asmenį kaltu dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo pačio L. G. paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys. Skirdamas nuobaudą – 20 parų areštą su automobilio „Toyota Avensis Vero“ konfiskavimu – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (asmuo baustas administracine tvarka).
II.
Nesutikdamas su Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimu, L. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą pakeisti ir nekonfiskuoti jo tėvui, A. G., priklausančio automobilio „Toyota Avensis Vero“. Nurodo, kad teismas neargumentavo dėl šios transporto priemonės konfiskavimo, neatsižvelgė į tai, jog transporto priemonė priklauso jo tėvui, be to, jis automobilį buvo pasiėmęs savavališkai, be tėvo žinios. Tvirtina, kad A. G. kreipėsi į Tauragės apskrities policijos komisariatą dėl dingusios transporto priemonės, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodo, kad jo tėvo automobilio konfiskavimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teigia, kad pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį jam negalėjo būti paskirta nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti, nes L. G. padarė vieną iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, jo veiksmai kėlė grėsmę eismo dalyvių saugumui. Teigia, kad paskirta nuobauda yra adekvati apelianto padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu L. G. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130² straipsnį, kuriame numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. L. G. pripažįsta nutarime nurodytą pažeidimą, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliantas mano, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai konfiskavo jo tėvui, A. G., priklausantį automobilį „Toyota Avensis Vero“.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje įtvirtintas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas argumentavo nuobaudos – 20 parų arešto su transporto priemonės konfiskavimu – skyrimą, t. y. nurodė, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (asmuo baustas administracine tvarka). Pabrėžtina, jog ATPK 130² straipsnis ir ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis įtvirtinti kaip atsakas į didėjantį kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei siekiant sudaryti sąlygas diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui, efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Galiojantis teisinis reglamentavimas parodo griežtos valstybės politikos administracinių teisės pažeidimų srityje kryptingumą, ką patvirtina ir atitinkamai konstruojamos administracinės teisės normos sankcijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N444-7275/2009). Pažymėtina, jog L. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad visuomenės interesai šiuo atveju yra pakankami, kad pateisintų savininko, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nuosavybės teisių ribojimus. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taigi, jo tėvo automobilio konfiskavimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
L. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog transporto priemonė priklauso jo tėvui, be to, jis automobilį buvo pasiėmęs savavališkai, be tėvo žinios, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad automobilis buvo panaudotas prieš savininko valią, nes dėl transporto priemonės dingimo pažeidėjo tėvas A. G. kreipėsi į Tauragės rajono policijos komisariatą jau po pažeidimo padarymo praėjus 2 dienoms, t. y. 2008 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 16). Dėl šios priežasties apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pasakytina, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos <...>. ATPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 9 d. nutarimu pripažino L. G. kaltu už 2008 m. rugsėjo 24 d. pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą ir skyrė 20 parų areštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tenkindamas Institucijos apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos paskyrimo terminas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2009 m. gegužės 22 d. Kadangi skundžiamą nutarimą, kuriuo apeliantui už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo paskirtas 20 parų areštas su automobilio „Toyota Avensis Vero“ konfiskavimu, Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė 2009 m. liepos 29 d., t. y. praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos paskyrimo terminas nebuvo pažeistas.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. G. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. G. apeliacinį skundą atmesti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.