- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-154-227/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- A. D., Anykščių rajono apylinkės prokuratūra Draudimo bendrovė MAAF ASSURANGES S.A
- Ieškovas
- Draudimo bendrovei MAAF ASSURANCES S
- Trečiasis asmuo
- Anykščių rajono apylinkės prokuratūrai
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-154-227/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
nedalyvaujant ieškovui Draudimo bendrovei MAAF ASSURANCES S.A, trečiajam asmeniui Anykščių rajono apylinkės prokuratūrai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Draudimo bendrovės MAAF ASSURANCES S.A atstovo advokato Albino Miliausko apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-448-786/2011 pagal ieškovo Draudimo bendrovės MAAF ASSURANCES S.A ieškinį atsakovei A. D., trečiajam asmeniui Anykščių rajono apylinkės prokuratūrai, dėl pažeistų teisių gynimo – daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti bendrovės MAAF ASSURANCES S.A nuosavybės teisę į turtą – automobilį RENAULT CLIO, VIN: VF1BBR7CF34177173 ir ją grąžinti bendrovei MAAF ASSURANCES S.A. arba šios bendrovės įgaliotam asmeniui; įpareigoti A. D. pašalinti šio automobilio, priklausančio bendrovei MAAF ASSURANCES S.A, valdymo pažeidimus perduodant automobilį valdyti bendrovei MAAF ASSURANCES S.A arba jos įgaliotam atstovui firmos „SCORPIO“ savininkui J. B. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad 2010-07-08 Anykščių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 straipsnio 1 dalyje, pagal Lietuvos Kriminalinės policijos biuro pranešimą apie tai, 2007-05-06 Anykščių miesto gyventoja A. D. nusipirko automobilį RENAULT CLIO, kuris nuo 2007-03-16 paieškomas kaip vogtas Prancūzijoje. Automobilio RENAULT CLIO savininkė buvo R. Z.. Iš jos 2007-03-16 automobilis pavogtas. 2007 m. gegužės 25 d. automobilis RENAUL CLIO buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ Utenos filialo Anykščių poste A. D. vardu, išduodant valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Pagrobtas automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje Zurich Assurances, o šiuo metu automobilis priklauso Prancūzijos draudimo bendrovei Maaf Assurances S.A. 2010-10-22 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nuspręsta ikiteisminį tyrimą byloje nutraukti ir automobilį grąžinti firmos „Scorpio“ savininkui ir direktoriui J. B., kuri yra įgaliotas automobilį sugrąžinti draudimo kompanijai Maaf Assurances S.A. 2011-02-22 Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras panaikino minėtą nutarimą dėl automobilio perdavimo J. B., kadangi jis nėra automobilio savininkas. Šiuo metu automobilis yra perduotas saugoti A. D.. Kadangi automobilio savininkė R. Z. pati automobilio A. D. nepardavė ir kito asmens neįgaliojo parduoti automobilį, o automobilis iš jos buvo pavogtas, tai nors ir automobilis buvo perduotas kitam asmeniui, tačiau jo savininkas nepasikeitė. A. D. netapo automobilio savininke. Kai turtą asmuo praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teisę, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku. Mano, kad atsakovė A. D. neteisėtai valdo svetimą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo automobiliui „Renault Clio, (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto A. D. vardu, priteisė atsakovei iš ieškovo 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovė A. D. pagal sutartį (b.byla Nr.53-1-00260-10, b.l.14) 2007 m. gegužės 6 d. iš R. Z. nusipirko automobilį Renault Clio. Iš automobilio perdavimo akto matyti, kad transporto priemonę – automobilį Renault Clio, (duomenys neskelbtini), R. Z., kaip pardavėjas, perdavė, o atsakovė, kaip pirkėja, priėmė, kaip numato CK 6.317 str. Kaip paaiškino atsakovė, automobilį jos vardu nupirko jos sūnus Kauno automobilių turguje iš trečiojo asmens, kuris pateikė originalų automobilio registracijos liudijimą, išduotą R. Z. vardu (b.byla Nr.53-1-00260-10, b.l.12). Automobilio perdavimo aktas nepanaikintas ir yra galiojantis. Pagal pateiktą originalų prancūzišką automobilio registracijos pažymėjimą ir sutartį, kuriuose buvo nurodyta, kad automobilio savininkė yra R. Z., atsakovė automobilį įregistravo savo vardu VĮ „REGITRA“ Utenos filialo Anykščių poste, registracijos Nr.(duomenys neskelbtini). Automobilis Renault Clio priklausęs Prancūzijos pilietei R. Z. buvo pavogtas 2007m.kovo 16 d. (b.l.11) ir yra paieškomas Prancūzijoje. Automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje ZURICH ASSURANCES. Automobilio savininkė R. Z. automobilį transporto priemonės perleidimo pažymėjimu 2007 m. gegužės 9 dieną pardavė nuosavybės teise bendrovei Banque Populaire (b.byla Nr.53-1-00260-10, l.39), kuri R. Z. sumokėjo 9553 eurus (b.l. 61-63). Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog yra teisėtas automobilio savininkas (CPK 178 str.). Ieškovo pateiktos pažymos prancūzų kalba ir jos vertimo į lietuvių kalbą, kuri, kaip nurodė ieškovas, patvirtina, jog draudimo bendrovė atlygino žalą teisėtai automobilio savininkei ir automobilis priklauso ieškovui, dėl netikslumų nelaikė įrodymu (b.l.61-63). Anykščių rajono policijos komisariate 2010 m. liepos 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro pavedimą b.byla Nr.53-1-00260-10, l.4), kuris 2010 m. spalio 22 d. buvo nutrauktas, nenustačius atsakovės A. D. ir M. Š. veiksmuose nusikaltimo požymių (b.byla Nr.53-1-00260-10, b.l.52). Atsakovė automašinos vagystės fakto nežinojo. Teismas pripažino, kad atsakovė yra sąžininga automobilio Renault Clio įgijėja. Pagal LR CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatas daikto savininkas dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo gali pareikšti reikalavimus per trejus metus nuo daikto praradimo momento, tuo tarpu ieškovas ieškinį pateikė tik 2011 m. kovo 23 d., nors automobilis buvo pavogtas 2007 m. kovo 16 d., draudimo įmonei Banque Populaire parduotas 2007 m. gegužės 9 d. Esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, konstatavęs nesant pagrindo senaties termino atnaujinti, teismas taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Atmetus ieškinį panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemones (CK 150 str.), iš ieškovo priteistos atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo atstovas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos sprendimas priimtas nepilnai ištyrus faktines aplinkybes ir neteisingai jas įvertinus. Nors teismas nurodo, kad automobilio perdavimo aktas yra nepanaikintas, tačiau neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad sandorio, kuriuo, turtas perleistas kitam asmeniui, nuginčijimas neturi reikšmės, nevertino tai, kad automobilio perdavimo aktas yra niekinis nuo jos surašymo momento, nes jame įrašyti duomenys yra neteisingi, kadangi automobilį pardavė ne pati jo savininkė, o nenustatytas asmuo, kuris nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, kad jis įgaliotas automobilį parduoti. Kadangi A. D. automobilio pati savininkė neperdavė ir kito asmens nebuvo įgaliojusi tai padaryti, tai A. D. nuosavybės teisės į automobilį neįgijo. Kad automobilio savininkas yra ieškovas patvirtina ikiteisminio tyrimo byloje esantis protokolas apie transporto priemonės vagystę, įgaliojimas dėl transporto priemonės susigrąžinimo, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro 2010-05-16 raštas Nr. 38-2-92566, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2010-07-16 raštas Nr. TR/4869/16/LT/10 bei teismui pateikta 2011-01-04 bendrovės MAAF ASSURANCES A. A pažyma. Įrodyta, kad 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į ginčo automobilį ieškinio pareiškimo momentu ir iki neteisėtai daiktą užvaldant atsakovui; 2) ieškovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovė A. D.; 4) automobilį atsakovė valdo neteisėtai; 5) automobilis yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Teismo išvada, kad automobilio savininkas dėl automobilio išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo praleido trijų metų senaties terminą, klaidinga. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Draudimo bendrovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik po to kai 2010-11-17 Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo panaikintas prokuroro 2010-10-22 nutarimas laikinai apriboti atsakovės teises į ginčo automobilį. Be to ieškovo atstovas teismo prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą jeigu teismas mano, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Kadangi automobilio savininkas iki 2010-11-17 neturėjo galimybės pareikšti ieškinį, nes automobilis nebuvo surastas tai šias termino praleidimo priežastis teismas privalėjo pripažinti svarbiomis ir sutinkamai su CK 1.131 str. 2 d. pats savo iniciatyva spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pareiškė, jog dėl automobilio „RENAULT CLIO“ pirkimo-pardavimo sutarties (perdavimo akto) suklastojimo Anykščių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas tikslu nustatyti ar šią sutartį (aktą) suklastojo atsakovė A. D.. Šioje byloje pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 300 str. 1 d. įteiktas A. D.. Nustačius, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (perdavimo aktą) A. D. suklastojo, iškiltų abejonės, ar ji yra sąžininga automobilio „RENAULT CLIO“ įgijėja ir tuo atveju automobilio savininkui atsirastų pagrindai išreikalauti automobilį iš neteisėto valdymo, todėl vadovaujantis CPK 163 str. teismas civilinę bylą privalėjo sustabdyti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo palikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis Renault Clio yra Prancūzijos draudimo bendrovės MAAF ASSURANCES S.A nuosavybė. Atsakovė yra lengvojo automobilio „RENAULT CLIO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir sąžininga įgijėja (jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti). Automobilio perdavimo akte duomenys yra įrašyti teisingi, nors automobilį pardavė ne jo savininkė. Tokia yra susiformavusi automobilių pardavimų praktika, kad ne visada juos parduoda patys savininkai galutiniam naudotojui. Byloje nėra duomenų apie Prancūzijoje atliekamą ar atliktą ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Lengvasis automobilis pagrobtas ar kitokiu būdu paimtas iš R. Z. Prancūzijoje 2007-03-16. Ieškovas Anykščių rajono apylinkės teismui ieškinį pateikė 2011-03-23, t.y. praėjus daugiau kaip keturiems metams po automobilio praradimo. Jei ieškovas ir būtų šio automobilio savininkas, jis praleido reikalavimo pareiškimo terminą daugiau kaip metus laiko. Pirmosios instancijos teismas 2011-12-20 sprendime tinkamai nurodė, kad pagal LR CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatas daikto savininkas dėl daikto - automobilio išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo gali pareikšti reikalavimus per trejus metus nuo daikto praradimo momento ir pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Anykščių rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-00042-11 pradėjo be teisinio pagrindo, kadangi atsakovės kaltės padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. nėra. Pirmosios instancijos teismas pasielgė teisėtai nestabdydamas civilinės bylos iki kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje.
Apeliacinis skundas netenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. D. pagal sutartį (b.byla Nr.53-1-00260-10, b.l.14) 2007 m. gegužės 6 d. iš R. Z. nusipirko automobilį Renault Clio. Iš automobilio perdavimo akto matyti, kad transporto priemonę – automobilį Renault Clio, (duomenys neskelbtini), R. Z., kaip pardavėjas, perdavė, o atsakovė, kaip pirkėja, priėmė. Tačiau atsakovė teisme pripažino, kad jos vardu automobilį nupirko jos sūnus Kauno automobilių turguje iš nepažįstamo vyriškio, kurio pavardės, gyvenamosios vietos- nežino ir nesiaiškino, ar asmuo, pardavinėjantis automobilį turi teisę tai daryti. Jos paraiškinimu, pardavėjas pateikė originalų automobilio registracijos liudijimą, išduotą R. Z. vardu (b.byla Nr.53-1-00260-10, b.l.12). Pagal pateiktą originalų prancūzišką automobilio registracijos pažymėjimą ir sutartį, kuriuose buvo nurodyta, kad automobilio savininkė yra R. Z., atsakovė automobilį įregistravo savo vardu VĮ „REGITRA“ Utenos filialo Anykščių poste, registracijos Nr.(duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad automobilis Renault Clio, priklausęs Prancūzijos pilietei R. Z., buvo pavogtas 2007m. kovo 16 d. (b.l.11) ir yra paieškomas Prancūzijoje. Automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje ZURICH ASSURANCES. Automobilio savininkė R. Z. automobilį transporto priemonės perleidimo pažymėjimu 2007 m. gegužės 9 dieną pardavė nuosavybės teise bendrovei Banque Populaire (b.byla Nr.53-1-00260-10, l.39), kuri R. Z. sumokėjo 9553 eurus (b.l. 61-63). Anykščių rajono policijos komisariate 2010 m. liepos 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro pavedimą b.byla Nr.53-1-00260-10, l.4), kuris 2010 m. spalio 22 d. buvo nutrauktas, nenustačius atsakovės A. D. ir M. Š. veiksmuose nusikaltimo požymių, nuspręsta automobilį grąžinti firmos „Scorpio“ savininkui ir direktoriui J. B., kuri yra įgaliotas automobilį sugrąžinti draudimo kompanijai Maaf Assurances S.A. (b.byla Nr.53-1-00260-10, b.l.52). 2011-02-22 Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras panaikino minėtą nutarimą dėl automobilio perdavimo J. B., kadangi jis nėra automobilio savininkas (b.byla Nr.53-1-00260-10, b.l.60-62).
CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Vienas iš šiame straipsnyje numatytų turto praradimo atvejų yra turto vagystė iš savininko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo automobilis buvo pavogtas. Todėl pagal išdėstytą įstatymo normą savininkas gali turtą išreikalauti ir iš sąžiningo įgijėjo. Tai reiškia, kad pagal įstatymą prioritetiškai ginamos ne sąžiningos įgijėjos, bet automobilio savininko teisės. Sąžiningo įgijėjo teisių gynyba turto išreikalavimo atveju yra ribota.
CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, CPK 185 str. – kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovo, kaip savininko, teises į automobilį patvirtina byloje esantys įrodymai: ikiteisminio tyrimo byloje esantis protokolas apie transporto priemonės vagystę, įgaliojimas dėl transporto priemonės susigrąžinimo, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro 2010-05-16 raštas Nr. 38-2-92566, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2010-07-16 raštas Nr. TR/4869/16/LT/10 bei teismui pateikta 2011-01-04 bendrovės MAAF ASSURANCES A. A pažyma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nei vienas aukščiau minėtų dokumentų nepatvirtina, kad automobilis būtų perleistas ieškovo nuosavybėn(CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Banque Populaire pažyma, kurioje nurodyta, kad kompensavus M.N. Z. žalą už pavogtą automobilį, automobilis tapo jo nuosavybe, parašyta Banque Populaire firminėje blankoje, nes joje yra nurodyti visi jos( Banque Populaire) rekvizitai(b.l.61) . Tačiau tokio turinio rašte uždėtas MAAF Assurances S.A antspaudas. Vertime tai nepažymėta. Be to, vertime prieš Banque Populaire rekvizitus yra prierašas „MAAF Assurances S.A“, ko nėra originaliame rašte(b.l.62). Esant tokiems aiškiems pažymos prieštaravimams tarp originalo kalbos ir vertimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos nelaikė įrodymu.
Siekiant nustatyti, ar ieškovas turi tiesę reikšti šį ieškinį, teisėjų kolegija rašytine 2012-03-01 nutartimi paskyrė žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą į posėdį kviečiant šalis. Ta pačia nutartimi pareikalavo iš ieškovo išsamaus paaiškinimo apie ieškovo reikalavimo teisės pagrindą, teisinius ir faktinius ryšius tarp Banque Popuraire Assurances ir Draudimo bendrovės Maaf Assurances S.A(b.l.101). Į apeliacinio teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko. Į užklausą kartu su ieškovo atstovo paaiškinimu, pateiktas Lenkijos respublikos Argos Pologne raštas, kuriame lietuvių kalba nurodyta, Banque Popuraire Assurances yra Draudimo bendrovės Maaf Assurances S.A. padalinys, draudžiantis transporto priemones, atlyginantis padarytą žalą ir užsiimantis vogtų transporto priemonių paieška ir sugrąžinimu(b.l.104,105). Tai, jog minėto turinio Argo raštas atspausdintas firminėje blankoje lenkų kalba, tačiau tekstas parašytas lietuvių kalba ir nėra rašto originalo, kelia abejones jo tikrumu ir negali būti pripažintu pakankamu įrodymu pripažįstant, kad ieškovas yra ginčo automobilio savininkas. Teismui nėra pateikti MAAF ASSURANCES S.A. įstatai, steigiamieji dokumentai, kurie galėtų patvirtinti Prancūzijos draudėjų asociacijos nurodytą aplinkybę. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad Draudimo bendrovė Maaf Assurances S.A yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Tai reiškia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Banque Populaire Assurances yra perleidęs ieškovui nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovo pareikštas teismui ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, jog yra automobilio savininkas ir turi teisę išreikalauti pavogtą automobilį iš atsakovės.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė, nors bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ieškovas neįrodė turįs reikalavimo teisę pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį ir šią aplinkybė aptarė skundžiamame sprendime. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ieškininės senaties termino praleidimas yra atskiras pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau pirmiausia turi būti nustatyta, ar yra pažeista teisė ir jei pažeista, ar gali būti ginama dėl senaties. Nustačius, kad ji nepažeista, ieškinys atmetamas dėl nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta, jog ieškovo teisės būtų pažeistos, pirmosios instancijos teismas bereikalingai sprendė klausimą dėl ieškinio senaties taikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iš esmės išspręsta teisingai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.