- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2-3238-726/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Bugelevičienė
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- A. U.
- Trečiasis asmuo
- B. U.
- Advokatai
- Juozas Vasiliauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovams A. U. , A. U. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo ir išlaikymo pilnamečiui vaikui išieškojimo, tretysis asmuo B. U. ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš savo tėvų atsakovų šioje byloje išlaikymą po 400 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jis mokysis vidurinėje mokykloje, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-04-05 iki 2009-04-05, kuomet jis buvo nepilnametis. Nurodo, kad atsakovai yra jo motina ir tėvas, tačiau jis pats nuo vaikystės gyvena su senele B. U. , kuri juo rūpinasi, jį išlaiko ir padeda spręsti visus jo gyvenime iškilusius klausimus. Nurodo, kad su tėvu nebendrauja labai seniai, o su motina susitinka retsykiais. Ieškovas turi penkiolikametį brolį M. U. , gimusį (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su motina A. U. . Nurodo, kad jokios realios materialinės paramos nei motina, nei tėvas neteikia, paskutiniuosius trejus metus yra keletą kartų gavęs iš jų tik po kelis litus. Nurodo, kad jam (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų, tačiau jis iki šiol mokosi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos 3 c klasėje (11 c klasėje), šiuo metu negauna jokių pajamų, gyvena kartu su senele ir yra jos išlaikomas, senelės pajamos nėra didelės ir jai tampa sunku jį išlaikyti, mano, kad esant tokiai padėčiai, tėvai turėtų teikti jam materialinę paramą iki jis mokysis vidurinėje mokykloje, o kadangi tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tai taip pat iš tėvų turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki jo pilnametystės. Abudu tėvai yra sveiki, darbingi, tačiau jau ilgą laiką neturi nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų dėl netinkamo gyvenimo būdo. Nurodo, kad jo minimaliems poreikiams patenkinti reikėtų į mėnesį vidutiniškai 800 litų, kuriuos jis norėtų gauti po lygiai iš abiejų tėvų.
Atsakovas A. U. su ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti. Nurodo, kad ieškovas yra jo sūnus, kurio išlaikymui jis jokios paramos neteikė ir neteikia, retsykiais duoda ieškovui po kelis litus smulkioms išlaidoms. Nurodo, kad pats gyvena iš atsitiktinių uždarbių, neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei nuolatinių pajamų, nors yra sveikas, darbingas vyras.
Atsakovė A. U. nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas gali sugrįžti į namus ir ten visada gaus pavalgyti. Nurodo, kad ji negalinti skirti jokių lėšų ieškovui, nes jai reikia pačiai išgyventi ir išmaitinti kitą sūnų ieškovo brolį M., gimusį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad dirbo iki 2008 metų liepos mėnesio, gaudavo vidutiniškai 800 Lt, šiuo metu yra įregistruota darbo biržoje, tačiau jokios pašalpos negauna, pragyvena iš atsitiktinių nelegalių uždarbių, jos pajamos į dieną sudaro 10-20 Lt. Pripažįsta, kad ieškovui savo sūnui A. U. neteikė ir neteikia jokios materialinės paramos, nurodo, kad abiems sūnums materialinę paramą teikė ir teikia abidvi senelės. Nurodo, kad kilnojamųjų daiktų neturi, gyvena viename kambaryje, esančiame keturių kambarių bute, ir tas vienas kambarys jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau kokia konkreti buto dalis jai priklauso, nežino ir nesidomi, neigia girtavimo ir nesirūpinimo savo vaikais bei šeima faktus.
Tretysis asmuo B. U. palaiko ieškovo reikalavimus. Nurodo, kad jos anūkas A. U. gyvena kartu su ja nuo mažens, ji rūpinasi anūku ir pilnai jį išlaiko, nes per visą laikotarpį jo tėvai neteikė ir neteikia savo sūnui jokios materialinės paramos. Nurodo, kad Antanas mokosi vidurinėje mokykloje, jo pažangumas geras, vaikas siekia užsibrėžto tikslo užbaigti mokslus, domisi kompiuteriu, kurį ji ir nupirko. Antanas norėtų papildomai lankyti anglų kalbos ir kompiuterinio mokymo būrelius, jam reikėtų samdyti korepetitorius iš kai kurių gimnazijoje dėstomų dalykų, tačiau ji neturinti tiek pajamų, kad galėtų jam sudaryti tokias galimybes. Nurodo, kad anūko, kuris yra jau pilnai subrendęs jaunuolis, maistui, drabužiams, apavui, vitaminams, smulkioms išlaidoms, tai yra jo minimaliems poreikiams patenkinti reikėtų vidutiniškai tiek, kiek jis ir prašo priteisti iš tėvų. Nurodo, kad anūkas Antanas su tėvais beveik nebendrauja, nes jie girtauja ir juo nesirūpina. Prašo patenkinti ieškovo reikalavimus, kadangi jie yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai A. U. yra ieškovo A. U. motina, o A. U. – ieškovo tėvas. Tai patvirtina teismui pateiktas ieškovo gimimo liudijimo nuorašas (b.l. 6), iš kurio taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui sukako 18 metų. Iš byloje esančios Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos charakteristikos seka, kad ieškovas A. U. nuo 2008-09-01 mokosi šios gimnazijos 3c (11 c) klasėje, yra drausmingas, mokosi patenkinamai ( b.l. 35). Iš Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos 2008-12-18 rašto Nr.S-70 seka, kad moksleivis A. U. sąžiningai ir pažangiai mokėsi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ( b.l. 36 informacija dėl A. U. ). Byloje nustatyta, kad atsakovai neteikė jokio materialinio išlaikymo ieškovui, kai jis buvo nepilnametis, ir neteikia jokios materialinės paramos ir šiuo metu, kai jų sūnus A. U. sulaukė 18 metų amžiaus ir mokosi gimnazijos dieniniame skyriuje. Šią aplinkybę pripažino abudu atsakovai, nurodydami, kad tik retkarčiais, epizodiškai ir tik keliais litais paremdavo savo sūnų. Ieškovas nurodo, kad iš savo tėvų ir būdamas nepilnamečiu, ir sulaukęs pilnametystės jokio išlaikymo ir materialinės paramos nėra gavęs ir negauna šiuo metu, iš tėvų yra kelis kartus gavęs nedidelę pinigų sumą tik po kelis litus, o visa jo išlaikymo našta tenka senelei B. U. . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 400 Lt į mėnesį iš abiejų tėvų už paskutiniuosius trejus metus iki jo pilnametystės, yra pagrįstas. Iš byloje esančių Sodros pažymų matyti, kad atsakovas A. U. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) nuo 2006-06-09 iki 2008-07-22, o atsakovė A. U. nuo 2008-04-09 iki 2008-07-28 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos akto seka, kad atsakovų šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-27 įsakymu Nr. 40-113 yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamo rūpinimosi vaikais. Iš atsakovės A. U. gyvenimo sąlygų patikrinimo akto seka, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus inspektoriui abudu vaikai nurodė, jog jų motina pastoviai girtauja, niekur nedirba, jais visiškai nesirūpina; tėvas su jais seniai nebendrauja, materialinės paramos neteikia, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Iš buities tyrimo akto (b.l. 42-43,) seka, kad A. U. už komunalines paslaugas yra įsiskolinusi virš 15000 Lt. Abudu atsakovai bausti už administracinius teisės pažeidimus, baudos neišieškotos. Duomenų apie atsakovų neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jiems dirbti ir gauti nuolatines pajamas, byloje nenustatyta. Abiejų atsakovų galimybės teikti išlaikymą vaikams yra lygios. Priteisiant ieškovui iš atsakovų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-04-05 iki 2009-04-05, kuomet ieškovas buvo nepilnametis, ieškovo būtiniems, minimaliems poreikiams patenkinti pripažįstamas pakankamu 800 Lt dydžio teiktinas išlaikymas (CK 3.192 str. 2 d. ). Teismas mano, kad nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovo prašomą išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą po 400 Lt į mėnesį iš kiekvieno tėvų už paskutiniuosius trejus metus iki jo pilnametystės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą. Todėl ieškovo apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas nelaikytinas per didelis. Teismas atsižvelgia, kad abudu atsakovai privalo teikti materialinį išlaikymą ir kitam jų sūnui M. U. , kuriam šiuo metu yra penkiolika metų. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu, nederamas žalingą įtaką darantis tėvų elgesys, dėl ko buvo neterminuotai apribotos tėvystės teisės taip pat pripažintinos tomis priežastimis, kurios nepateisina išlaikymo dydžio mažinimo. Indiferentiškas elgesys savo išlaikymo reikalaujančių vaikų atžvilgiu rodo, kad tėvai dėl savo kaltės pateko į sunkią turtinę padėtį, tačiau ir toliau toleruodami girtavimą, ilgą laiką trunkantį nedarbą nededa jokių pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006).
Teismas sprendžia, kad ieškovui A. U. , ir sulaukusiam pilnametystės, yra reikalinga tėvų parama, nes jis besimokydamas Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos dieniniame skyriuje neabejotinai pats negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir jo pragyvenimui. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos (šiuo atveju gimnazijos) moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2009). Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, siejama sau sąžiningu ir pažangiu mokymusi. Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą, demokratinės teisinės valstybės pareiga - kartu su moksleivio tėvais suteikti tokiam asmeniui teisę siekti vidurinio išsilavinimo kaip pamato tolesniam asmens socialiniam, teisiniam, kultūriniam, politiniam ir pan. gyvenimui; dėl to turi būti užtikrinamos bent minimalios garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą. Valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis), tačiau šią valstybės prisiimtą pareigą turi padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymų įtvirtinta pareiga rūpintis savo vaikais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 metų birželio 7 dienos nutarime „Dėl civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai“ nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, o taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų : vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Teismas sprendžia, kad abudu atsakovai A. U. ir A. U. privalo materialiai išlaikyti savo paramos reikalingą pilnametį sūnų, kadangi jie yra sveiki ir darbingi, o jų turtinė padėtis nulemta jų pačių nerūpestingo elgesio, todėl jie, teismo manymu, negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, kad ieškovas su jais kartu negyvena. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šis įstatymo reikalavimas, kaip analogija taikomas priteisiant išlaikymą ir pilnamečiui vaikui. Ieškovas nurodo, kad jo būtinų, minimalių poreikių patenkinimui reikėtų vidutiniškai 800 Lt, todėl turėtų būti priteista iš atsakovų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jis mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje. Tokio dydžio materialinė parama, teismo nuomone, atitinka pilnamečio jaunuolio, pažangiai besimokančio vidurinėje mokykloje, interesus bei jo poreikius. Teismas taip pat atsižvelgia ir į atsakovų pareigą išlaikyti kitą sūnų Martyną, gimusį 1994-01-22. Teismas mano, kad ieškovo apskaičiuota ir prašoma priteisti 400 Lt materialinė parama iš kiekvieno tėvų nelaikytina pernelyg didele, todėl tokio dydžio parama priteistina ieškovui iš atsakovų nuo ieškovo pilnametytės (2009-04-05) iki ieškovas mokysis Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos dieniniame skyriuje.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovas pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.) atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį ieškinį. Jeigu ieškovas nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio, už šį ieškinį turėtų sumokėti žyminį mokestį 1008 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1008 Lt žyminis mokestis, valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, iš atsakovų valstybės naudai priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 28,64 Lt (LR CPK 79 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. U. , gimusio 1968-02-25, ir A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) iš kiekvieno nuo 2009-04-05 iki ieškovas A. U. mokysis Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos dieniniame skyriuje.
Priteisti ieškovui A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. U. , gimusio 1968-02-25, ir A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 14 400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) iš kiekvieno išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-04-05 iki 2009-04-05.
Priteisti valstybei iš atsakovų A. U. , gimusio 1968-02-25, ir A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 504 Lt (penkis šimtus keturis litus) žyminį mokestį ir po 14, 32 Lt (keturiolika litų 32 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.