- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- e2A-2182-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- BĮ Senjorų socialinės globos namai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui BĮ Senjorų socialinės globos namai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. (toliau ir ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Senjorų socialinės globos namams (toliau ir atsakovas, darbdavys, Globos namai), kuriuo, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau ir Darbo ginčų komisija) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sprendimas), prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovą neteisėtu, grąžinti ją į buvusį darbą Globos namuose, priteisti jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 4 000 Eur neturtinę žalą.
2. Ieškovė paaiškino, kad dirbo bendrosios praktikos slaugytoja Globos namuose nuo 1995 m. gruodžio 11 d.; darbo santykiai paskutinį kartą buvo įforminti 2018 m. kovo 1 d. darbo sutartyje Nr. 291. Ieškovės teigimu, ji, kaip labai didelį darbo stažą turinti ir patyrusi specialistė, dirbo gerai, per visus 23 darbo santykių metus niekada nebuvo pažeidusi darbo drausmės, jos atžvilgiu nebuvo pradėti jokie tyrimai, Globos namų gyventojai ar jų giminaičiai niekada nesiskundė dėl jos darbo.
3. Pažymėjo, kad paskutiniu metu darbo krūvis ir užduotys buvo vis didinamos, todėl ji iš atsakovo pradėjo reikalauti atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, papildomo kompiuterio, nes visos slaugytojos dalinosi tik vienu kompiuteriu ir taip prarasdavo laiką, be to, nuo 2018 m. spalio 1 d. išsiderėjo 150 Eur priedą, pradėjo kelti darbo organizavimo pakeitimų klausimus. Ieškovės įsitikinimu, šie jos veiksmai sukėlė darbdavio nepasitenkinimą ir darbdavys dėl akių sugalvojo, sukūrė ir/ar neteisingai interpretavo tam tikrus faktus ir tikrovės neatitinkančiais, menamais pagrindais vienašališkai atleido ją iš darbo pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip šiurkščiai pažeidusią darbo pareigas.
4. Pažymėjo, kad savo paaiškinime darbdaviui apibrėžė savo klaidos esmę ir pripažino, kad netiksliai perkėlė vaisto „Trifas“ vartojimą, iš tiesų ji Globos namų gyventojai E. M. skyrė vaistą ne kasdien, nors pastarosios dukra ir prašė vaistą skirti dažniau, todėl, ieškovės įsitikinimu, teisiškai turėjo būti vertinama ir kvalifikuojama tik viena realiai padaryta jos klaida – netikslus vaisto „Trifas“ vartojimo perkėlimas. Atkreipė dėmesį, kad audito ataskaitoje buvo konstatuota, jog Globos namų gyventojai E. M. gydytojai buvo paskyrę vaistą „Trifas“ po 10 mg kas 2–3 dienas, tuo tarpu Gydytojų paskyrimų lape nuo 2018 m. lapkričio mėn. yra įrašai apie vaistinio preparato „Trifas“ davimą kas dieną, medicinos auditorius tvirtina, kad tokiu būdu ji vaistinio preparato dozę padidino 3 kartus, nors, ieškovės vertinimu, korektiška būtų teigti, kad tokiu būdu buvo atlikti įrašai apie vaisto „Trifas“ skyrimo padažnėjimą nuo 2 iki 3 kartų. Nurodė, kad kita, ieškovės vertinimu, tendencinga išvada, kurią padarė auditorius yra ta, jog vaistinio preparato „Trifas“ dozavimą slaugytoja pakeitė savo iniciatyva, ne gana to, teigiant, kad tai ji pati bei kitos bendradarbės pripažino. Ieškovės teigimu, tokia išvada neatitinka tikrovės, nes slaugytojas neturi kompetencijos pakeisti vaisto dozavimo, jokio įrodymo, jog ji vietoje gydytojo atliko dozavimo pakeitimą, atsakovas nepateikė. Pabrėžė, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. vaistą „Trifas“ davė E. M. ne tik ji, bet ir kitos slaugytojos. Ieškovės manymu, vaistų skyrimo duomenis E. M. atsakovas slepia siekdamas, kad į viešumą neiškiltų Globos namuose esami vaistų skyrimo trūkumai bei sisteminiai pažeidimai, dėl kurių atsakovas visą kaltę suvertė jai.
5. Pažymėjo, jog darbdavys nėra apibrėžęs, kokie darbo pareigų pažeidimai yra laikytini šiurkštūs, o ypač, kad Gydytojo paskyrimų lape klaidingo įrašo atlikimas yra laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį be įspėjimo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo; ji su tokiu Globos namų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, už kuriuos darbuotojas gali būti iš karto atleidžiamas iš darbo, sąrašu nebuvo supažindinta; šios aplinkybės, ieškovės įsitikinimu, pagrindžia, kad ji buvo atleista iš darbo neteisėtai. Ieškovės vertinimu, Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotė „kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojų darbo pareigos“ reiškia, kad pažeidimai turi būti apibrėžti darbdavio normatyviniuose teisės aktuose, o darbuotojai privalo būti supažindinti su tokiais teisės aktais pasirašytinai, priešingu atveju, jos vertinimu, pažeidžiami darbuotojo teisėti lūkesčiai, darbuotojai įbauginami, nes darbdavys turi galimybę manipuliuoti ir interpretuoti faktus taip, kaip jam parankiau.
6. Nurodė, kad atsakovo vadovybės sudaryta komisija, be kita ko, nagrinėjo darbuotojų E. N. 2018 m. lapkričio 27 d. prašymą bei V. K. 2018 m. lapkričio 26 d. tarnybinį pranešimą, kuriais ji buvo kaltinama šių dviejų darbuotojų garbės ir orumo pažeidimais, tačiau nors ji ir buvo pakviesta į minėtą komisiją pasiaiškinti, ji su šiais bendradarbių prašymais/skundais supažindinta nebuvo, konkretus šių prašymų/skundų turinys jai tapo žinomas tik Darbo ginčų komisijoje, šie bendradarbių pranešimai, ieškovės teigimu, neatitinka tikrovės. Pabrėžė, kad tiesioginė jos vadovė jai nedavė pastabų, niekada nerodė skundų, neliepė dėl jų pasiaiškinti ar pan., o vienintelis skundas, apie kurį ji buvo informuota ir tai tik Darbo ginčų komisijoje, buvo Globos namų gyventojos E. M. dukters 2018 m. lapkričio 23 d. pranešimas. Mano, kad šis pranešimas yra surašytas ne pačios E. M. dukters, o atsakovo vadovybės iniciatyva.
7. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad dėl, ieškovės įsitikinimu, neteisėto atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių aplinkybių, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo nepagrįstai „apjuodinta“, žeminama, smukdoma bendradarbių akyse, todėl siekia 4 000 Eur neturtinės žalos prisiteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad Globos namų gyventojai E. M. pildydama vaistų paskyrimo lapą kompiuteryje neapsižiūrėjo ir padarė žmogišką klaidą, vaistą „Trifas“ įrašė skirti kas dieną, o ne kas 3 dienas, toliau šį lapą ranka pildė darbuotoja, išduodanti vaistus, kuri vaistus išdavė pagal jos (ieškovės) užpildytus duomenis ir ji (ieškovė) Globos namų gyventojai E. M. šį vaistą duodavo kas dieną 2018 m. lapkričio mėn., ji (ieškovė) melagingai nurodė, kad taip buvo prašiusi pacientės dukra dėl to, kad bandė apsiginti, susirinkime prisipažino, kad padarė labai didelę klaidą; už tai neatsiprašė nei darbdavio, nei pacientės, nei jos dukros; pasiūlė padaryti pacientei kraujo tyrimą, kad nustatyti, ar nepakenkta jos sveikatai dėl per didelės vaisto „Trifas“ dozės; žino, kad už paskyrimų lapų užpildymą atsakomybė tenka jai – slaugytojai; netinkamą vaisto davimą Globos namų gyventojai E. M. pastebėjo šios gyventojos dukra peržiūrėdama vaistų paskyrimų lapus; ankščiau jos (ieškovės) pavardė buvo M.; jai anksčiau buvo skirta drausminė nuobauda, tačiau kokia, nežinanti; Globos namų gyventojos E. M. dukra vieną kartą su ja kalbėjo pakeltu tonu, siekdama, kad jos motinai būtų duodami gydytojo nepaskirti vaistai; su bendradarbe E. N. sutarė gerai, su bendradarbe V. K. kartais nesutardavo asmeniniais klausimais; ji kalbėjo su E. N., minėjo „kirmėles“, tačiau tai taikė ne jos atžvilgiu, taip išreiškė nepasitenkinimą, kad nebuvo pakviesta į direktoriaus gimtadienį.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad ieškovė klaidą priskyrimų lapuose padarė dėl didelio darbo krūvio; Globos namuose nėra įtvirtintas mechanizmas dėl kontrolės, kad būtų išvengiama klaidų.
Šalies argumentai
10. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas paaiškino, kad darbo santykiai jį su ieškove siejo nuo 1995 m. gruodžio 11 d., ieškovė iš darbo buvo atleista už šiurkščius bei sukėlusius grėsmę kito asmens sveikatai ar gyvybei darbo pareigų pažeidimus.
12. Nurodė, kad ieškovės darbinės funkcijos buvo vykdomos vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos Nr. 1 pareigybės aprašymu (toliau ir pareigybės aprašymas), ieškovė šiurkščiai pažeidė sudarytą darbo sutartį, kadangi ji pažeidė esminius pareigybės aprašymo 7.14, 7.18, 7.27, 7.34 punktus.
13. Pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog ieškovė neteisingai ir netinkamai dozavo vaistus jos prižiūrimai ir nuo jos priklausomai Globos namų gyventojai E. M., o tai buvo nustatyta tiek keliais darbuotojų tarnybiniais pranešimais, tiek nepriklausomų ekspertų mažosios bendrijos „Medicinos auditas“ 2018 m. lapkričio 28 d. pateikta išvada, tiek ir pačios ieškovės pripažinimu, jog ji padarė didelę klaidą. Teigė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. buvo gautas bendrosios praktikos slaugytojos J. S. tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodoma, jog tą dieną buvo aptarta dėl minėtos Globos namų gyventojos vaistų grafiko ir J. S. buvo pasiūlyta pateikti klaidinančią informaciją apie vaistų davimą minėtai gyventojai, kadangi ieškovė buvo sumaišiusi vaistų davimo grafiką, J. S. tai atsisakė padaryti ir apie tai pranešė tarnybiniu pranešimu; tą pačią dieną bendrosios praktikos slaugytoja Z. S. tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2018 m. lapkričio 22 d. jai esant slaugytojų poste, į ją kreipėsi V. K., kuri yra E. M. dukra, kuri pasidomėjo, ar jos motinai buvo paskirti vaistai dėl vidurių užkietėjimo, todėl buvo patikrinti E. M. dokumentai, kuriuose jos dukra pastebėjo, kad jos motinai receptinis vaistinis preparatas „Trifas“ 10 mg yra duodamas kasdien bei pareikalavo paaiškinti, kodėl nėra paisoma ligoninės paskyrimų; susirinkimo metu ieškovė pripažino, kad padarė didelę klaidą, visi susirinkime dalyvavę asmenys tai girdėjo ir ši informacija buvo nedelsiant perduota vyriausiajai slaugytojai, susirinkimo metu budinti slaugytoja Z. S. papasakojo, kad ieškovė lapkričio mėn. paskyrimuose įrašė receptinį vaistą „Trifas“ 10 mg girdyti kasdien, o gydytojo paskyrimas buvo kas 3 dienos. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 23 d. pranešimu į Globos namus kreipėsi E. M. dukra, kuri išreiškė nusiskundimą, kad be gydytojų nurodymų jos mamai yra netinkamai duodami vaistai, nei ji, nei jos motina niekada dėl vaistų dozavimo arba paskyrimų nesikreipė į ieškovę, tokiu būdu buvo nustatytas dar vienas pagrindas laikyti, kad ieškovė pažeidė darbo sutartį, nes ji savo pateiktame paaiškinime pateikė klaidinančias faktines aplinkybes (nurodė, jog E. M. dukra prašė vaistą „Trifas“ 10 mg dozuoti skirtingai nei nurodė gydytojas).
14. Pažymėjo, kad buvo nurodyti ir kiti nusiskundimai apie ieškovės šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, t. y. kasdieniniai E. M. skundai apie slaugytojos šiurkštų bendravimą, nekompetenciją. Teigė, kad gautuose skunduose nurodytas aplinkybes patvirtino ir nepriklausomų ekspertų parengta 2018 m. lapkričio 28 d. Vidaus medicinos audito ataskaita (toliau ir Audito ataskaita), kurioje buvo nustatyta, jog vaistinio preparato „Trifas“ neatsakingas ir nepagrįstas skyrimas gali sukelti komplikacijas, pavojingas paciento sveikatai ar gyvybei, ieškovė, pakeisdama vaistinio preparato dozavimą, viršijo savo kompetenciją, nustatytą Medicinos normoje, ir nevykdydama savo pareigos užtikrinti, kad Globos namų gyventoja laiku ir tinkamai suvartotų gydytojo paskirtus vaistus, tuo potencialiai sukėlė pavojų pacientės sveikatai ar gyvybei, ieškovė gydytojų paskyrimų lape atliko įrašus, neatitinkančius faktinių aplinkybių ir klaidinančius kitus sveikatos priežiūros specialistus, tuo pažeisdama tiek Medicinos normos, tiek pareigybės aprašymo nuostatas, įpareigojančias tinkamai pildyti medicinos dokumentus. Pažymėjo, kad buvo gauti ne tik pranešimai dėl grėsmės Globos namuose gyvenančio asmens sveikatai ir gyvybei sukėlimo, bet ir darbuotojų V. K. ir E. N. tarnybiniai pranešimai dėl ieškovės netinkamo ir ypatingai šiurkštaus elgesio jų atžvilgiu – įžeidžiančių, žeminančių pasisakymų. Atsakovo vertinimu, visų šių faktinių aplinkybių visuma sudarė pagrindą konstatuoti, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo sutartį ir jos atleidimas iš darbo šiuo pagrindu buvo teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad bendrosios praktikos slaugytojams yra keliami ypatingai dideli rūpestingumo bei apdairumo reikalavimai, todėl tokie ieškovės veiksmai, atsakovo vertinimu, laikomi ypatingai šiurkščiu pažeidimu, o pasitikėjimo neturintis asmuo negali toliau dirbti tokio pobūdžio paslaugas teikiančioje įstaigoje, kur yra dirbama su ypatingai daug atsakomybės ir rūpestingumo reikalaujančia socialine grupe (vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie yra priklausomi nuo slaugytojų, nes dažnu atveju yra neįgalūs arba turi kitų rimtų sveikatos problemų).
15. Pažymėjo, kad ieškovės praktika yra didelė, todėl ji kuo puikiausiai suvokė savo veiksmų pasekmes, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad jos būtų pašalintos, taip pat pateiktame paaiškinime neišreiškė apgailestavimo ar nuoširdaus atsiprašymo, ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą nulėmė jos pačios veiksmai ir netinkamas pareigų atlikimas, o ne Globos namų veiksmai, netinkamai organizuotas darbas ar kitos aplinkybės, kadangi pažeidimo atlikimo metu ieškovė vykdė savo tiesiogines funkcijas – ieškovė, žinodama darbovietėje nustatytą darbo ir vaistų išdavimo tvarką bei gydytojo paskyrimą, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas. Pabrėžė, kad Globos namuose gyventojai gyvena ilgus metus, gerai pažįsta visus darbuotojus, todėl žinia, kad ieškovė Globos namų gyventojai davė receptinius vaistus per didelėmis dozėmis, netruko pasklisti po Globos namus ir sukėlė gyventojams bei jų artimiesiems baimę ir ypatingai neigiamą reakciją. Pažymėjo, kad darbuotojų tarpusavio santykiai taip pat labai svarbūs, bendrosios praktikos slaugytojų rasti darbo rinkoje labai sunku, todėl siekiama išlaikyti naujai atėjusį darbuotoją, tuo tarpu ieškovė parodė neigiamą pavyzdį ir išgąsdino dvi naujas darbuotojas, nors kaip seniai dirbanti darbuotoja, ieškovė turėjo elgtis pavyzdingai, pamokančiai, padrąsinančiai, o ji elgėsi atvirkščiai ir sukėlė kolektyve nerimą bei priešiškumą. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė neįrodė pagrindo neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovė padarė šiukščius darbo pareigų pažeidimus pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktus; ieškovė pati patvirtino, kad padarė didelę klaidą, pažeidė pareigybės aprašymo, Medicinos normos nuostatas; klaidino teismą, kad anksčiau nebuvo bausta drausmine nuobauda; melagingai apšmeižė pacientės dukrą dėl prašymo skirti vaistą dažniau, suvokdama, kad padarė itin grubų darbo pareigų pažeidimą, siekdama apsaugoti save nepadėjo atskleisti pažeidimo; neatsiprašė nei Globos namų, nei pacientės, nei jos dukros; padarė žalą Globos namams; ieškovei buvo keliami padidinti rūpestingumo, atidumo reikalavimai kaip profesionaliam medicinos atstovui; po ieškovės atleidimo iš darbo Globos namuose kardinaliai pasikeitė atmosfera.
17. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. K. nurodė, kad jos motina E. M. gyvena Globos namuose, nes yra paralyžuota po insulto, turi būti prižiūrima slaugytojų, ieškovė buvo jos motinos slaugytoja; ji pastebėjo, kad ieškovė savavališkai jos motinai pakeitė vaisto „Trifas“ dozavimą, ji jos (ieškovės) to nebuvo prašiusi, todėl surašė Globos namams pranešimą, informuodama apie tai, kad Globos namų administracija žinotų; ieškovė pripažino, kad kas dieną skyrė vaistą „Trifas“ jos motinai, šis vaistas 90 metų žmogui labai pavojingas; pas motiną į Globos namus ji ateina kas vakarą; motina minėdavo, kad ieškovė ją pribarė, nedavė vandens; mano, kad ieškovė nebuvo stipri specialistė, kitos slaugytojos nuoširdesnės.
18. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. N. nurodė, kad dirbo Globos namuose slaugytoja, iš darbo išėjo, nes po ieškovės atleidimo iš darbo padarė vaistų priskyrimo klaidą, buvo pradėtas tyrimas jos atžvilgiu ir ji pati nutarė išeiti iš darbo; dėl vaistų išdavimo ir sugirdymo pacientams paaiškino, kad į priskyrimo lapus perkeliami duomenys iš medicinos įstaigos nurodymų, kiekvieną kartą prieš sugirdant vaistus medicininiai dokumentai neperžiūrimi, patikslinama tik pagal naujai gautus medicininius dokumentus; jos prašymą, esantį byloje, surašė ji pati, jis teisingas, jos surašytame prašyme minimas teiginys buvo ieškovės adresuotas konkrečiai jai, buvo akių kontaktas, praktikantė girdėjo ieškovės išsireiškimą adresuotą jai (liudytojai) ir buvo pasibaisėjusi, kolegės V. ir K. – ieškovės draugės, juokėsi, ieškovė taip pasielgė, nes ji (liudytoja) nepakluso jai, kadangi nutarė eiti į renginį; ieškovė kas dieną tyčiojosi iš V. K.; atmosfera kolektyve po ieškovės atleidimo iš darbo pasikeitė į gerą pusę.
19. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. K. nurodė, kad dirba Globos namuose slaugytoja nuo 2018 m. rugsėjo mėn.; dėl vaistų išdavimo ir sugirdymo pacientams paaiškino, kad į priskyrimo lapus perkeliami duomenys iš medicinos įstaigos nurodymų, kiekvieną kartą prieš sugirdant vaistus medicininiai dokumentai neperžiūrimi, patikslinama tik pagal naujai gautus medicininius dokumentus; jos prašymą, esantį byloje, surašė ji pati, jis teisingas, nuo pat jos įsidarbinimo Globos namuose ieškovė su ja bendravo nemaloniai, nuolat jautė patyčias, buvo žeminama, girdėjo replikas, juokelius, susižvalgymus, gestus jos atžvilgiu, po darbo verkdavo, norėjo net išeiti iš darbo dėl ieškovės elgesio, tačiau kai ieškovė buvo atleista iš darbo situacija darbe pasikeitė.
20. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. P. nurodė, kad dirba Globos namuose vyriausiąja slaugytoja, buvo ieškovės tiesioginė vadovė; darbuotojai, pacientų šeimos nariai žodžiu skųsdavosi dėl ieškovės elgesio, darbuotojai skųsdavosi dėl ieškovės naudojamų patyčių, išsireiškimų, netaktiško elgesio, bet prašydavo to nesakyti pačiai ieškovei, kadangi dirbo toliau; atleidus ieškovę iš darbo skundų nebėra; ieškovė konfliktiška, įžeidinėjo slaugytojų padėjėjas, konfliktavo su gyventojų artimaisiais, darbo aplinka buvo įtempta, žinia apie vaisto perdozavimą pasklido Globos namuose tarp pacientų artimųjų, jie buvo įbauginti, buvo pakenkta Globos namams; slaugytoja atsakinga už vaistų priskyrimų lapo užpildymą, ji (liudytoja) pati su padėjėja kartais tikrina šiuos lapus, kontroliuodama, kaip paskirstomi vaistai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinio netenkino.
22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė iš darbo buvo atleista 2018 m. lapkričio 28 d. pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, t. y. atsakovas ieškovės šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais pripažino tai, kad ieškovė, atlikdama klaidingus įrašus medicinos dokumentuose, neužtikrino tinkamo gydytojo paskirtų medikamentų („Trifas“ 10 mg) vartojimo, kas galėjo sukelti pavojų Globos namų gyventojos E. M. sveikatai ir gyvybei, bei tai, kad ieškovės elgesys bendradarbių ir Globos namų gyventojų, jų artimųjų atžvilgiu buvo netinkamas.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės užimtos bendrosios praktikos slaugytojos pareigos vien dėl savo reikšmingumo įstaigoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus – tokiam darbuotojui, akivaizdu, keliami griežtesni atidumo, atsakomybės, rūpestingumo reikalavimai, nes netinkamas priskirtų funkcijų atlikimas gali turėti rimtas, neigiamas pasekmes pacientų sveikatai ir gyvybei.
24. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčijo aplinkybės, kad ji, kaip bendrosios praktikos slaugytoja, neturėjo teisės koreguoti gydytojo paskirto vaisto dozavimo pacientams, nes tokią teisę turi tik gydytojas, ji, pagal pareigybės aprašymą, su kuriuo buvo supažindinta pasirašytinai, privalėjo užtikrinti, kad gyventojas, nagrinėjamu atveju E. M., laiku ir tinkamai suvartotų gydytojo paskirtus vaistus (7.14 punktas), taip pat turėjo pareigą pildyti visą Skyriuje būtiną dokumentaciją, tame tarpe ir gydytojo paskyrimo lapus (7.18 punktas), be to, pagal Lietuvos medicinos normą MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591, ieškovė privalėjo gebėti išdalyti, sugirdyti pacientams kietus ir (ar) skystus vaistus, stebėti jų poveikį, šalutines organizmo reakcijas (15.3.66 punktas) bei dokumentuoti vaistų suvartojimą (15.3.67 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė, nors ir teigusi, kad būdama ilgametė, net 23 metų stažą turinti darbuotoja visada dirbo gerai, pripažino, kad darydama 2018 m. lapkričio mėn. paskyrimus Globos namų gyventojai E. M. netiksliai perkėlė vaisto „Trifas“ 10 mg vartojimą – nors gydytojas E. M. buvo paskyręs vaistą „Trifas“ 10 mg kas 2–3 dienas (dėl to ginčo byloje nėra), E. M. gydytojo paskyrimų 2018 m. lapkričio mėn. lape ieškovė nurodė, kad šiai pacientei vaistą „Trifas“ 10 mg gydytojas yra paskyręs vartoti kasdien. Teismas atkreipė dėmesį, kad E. M. gydytojo paskyrimų 2018 m. lapkričio mėn. lape taip pat nurodyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. imtinai, t. y. iki kuomet pacientės dukra pastebėjo neatitikimą, šis vaistas minėtai pacientei pagal ieškovės klaidingai surašytus (perkeltus) gydytojo paskyrimus buvo išduodamas ir pacientei girdomas kasdien, tą patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose darbdaviui dėl su vaisto „Trifas“ 10 mg susijusių aplinkybių ieškovė nurodė ne tik kad netiksliai perkėlė vaisto paskyrimą, bet ir tai, kad šį vaistą Globos namų gyventojai girdydavo priklausomai nuo jos kojų būklės – tokiu būdu ieškovė iš esmės darbdaviui pripažino, kad vykdydama savo – bendrosios praktikos slaugytojos – pareigas gydytojų paskyrimų pacientei ji ne visuomet paisydavo, nors tą daryti privalėjo, sprendimą girdyti vaistą pacientei ar ne ji priimdavo pati, taip viršydama savo, kaip slaugytojos, kompetenciją. Teismas nurodė, kad ieškovė paaiškinime darbdaviui teigė, jog pacientės dukra V. K. jos prašydavo vaistą „Trifas“ 10 mg pacientei skirti dažniau, tačiau V. K. šias aplinkybes neigė tiek darbdaviui pateiktame pranešime, tiek ir teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, be to, savo melagingus teiginius rašytiniame pasiaiškinime pati ieškovė pripažino teismo posėdžio metu, kas patvirtina darbdavio teiginius, jog darbuotoja jam pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės pozicija dėl su vaisto „Trifas“ 10 mg susijusiomis aplinkybėmis yra nenuosekli, todėl ieškovės argumentus vertino kritiškai. Teismo vertinimu, ieškovė, Globos namuose dirbusi slaugytoja itin ilgą laiką, net 23 metus, suvokė tokios savo klaidos realias pasekmes – kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojos slaugytojos E. N., V. K., vaistai pacientams išduodami ir jiems sugirdomi pagal jų paskyrimų lapuose nurodytus gydytojų paskyrimus, tuo tarpu kiekvieną kartą prieš sugirdant vaistus kiti paciento medicininiai dokumentai nėra peržiūrimi, nes, akivaizdu, tinkamai perkėlus gydytojų paskyrimus mėnesio pradžioje tam nėra būtinybės.
25. Įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškovės pareigų apimtį, teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad ieškovė, kaip bendrosios praktikos slaugytoja, kuriai buvo pavesta teikti slaugos paslaugas E. M. (dėl to ginčo byloje nėra), atlikdama klaidingus įrašus medicinos dokumentuose (paskyrimų lapuose) neužtikrino tinkamo gydytojo paskirtų medikamentų vartojimo – ieškovė iš medicininių pacientės dokumentų klaidingai perkėlė gydytojo paskirto vaisto „Trifas“ 10 mg dozavimą į pacientės 2018 m. lapkričio mėn. gydytojo paskyrimų lapą Globos namuose, ko pasėkoje šiai pacientei nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. vaistas buvo girdomas dažniau nei gydytojo buvo skirta, tokiu būdu sukeliant potencialią grėsmę pacientės sveikatai ir gyvybei. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad vaistą dažniau nei kad gydytojo buvo nurodyta pacientei galimai sugirdydavo ne tik ieškovė, bet ir kitos slaugytojos, suklaidintos ieškovės klaidingai pateiktos informacijos pacientės 2018 m. lapkričio mėn. gydytojo paskyrimų lape, ar kad šis vaistas pagal 2018 m. lapkričio mėn. paskyrimų lape ieškovės klaidingai nurodytą informaciją pacientei buvo išduodamas dažniau nei kad pagal gydytojo paskyrimus turėjo būti išduodamas, ieškovės padaryto darbo pareigų pažeidimo niekaip nepaneigia ir atsakomybės dėl šio darbo pareigų pažeidimo nesušvelnina, tuo tarpu kitų slaugytojų atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė.
26. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pripažino ieškovę pažeidus pareigybės aprašymo 7.14, 7.18 punktus, Globos namų darbo tvarkos taisyklių 72.3 punktą, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš esmės ieškovė teisme nepaneigė ir bendradarbių nurodytų aplinkybių dėl savo elgesio darbe jų atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovės, teisme prisipažinusios melagingai surašius savo rašytinį pasiaiškinimą siekiu apsiginti, teisme duotus paaiškinimus teismas vertino kaip dar vieną siekį išvengti atsakomybės ir bylos aplinkybes kreipti sau tinkama linkme. Teismas pabrėžė tai, kad ieškovė buvo ilgą laiką dirbanti Globos namų darbuotoja, ir kaip nurodo pati ieškovė, išmanė savo darbą, jo specifiką, todėl teismas sutiko su atsakovu, jog ji turėjo būti pavyzdžiu naujai atėjusiems darbuotojams, gebėti juos paskatinti, padrąsinti, motyvuoti, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė naujų bendradarbių V. K. ir E. N. atžvilgiu elgėsi priešingai, toks bendravimo būdas visiškai nesuderinamas su slaugytojos pareigoms keliamais profesinės etikos reikalavimais bei nustatyta pareiga su bendradarbiais elgtis santūriai, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, toks bendravimo pobūdis, be kita ko, kenkia Globos namų mikroklimatui, kas savo ruožtu turi įtakos ir darbo kokybei bei našumui. Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl ieškovės netinkamo elgesio darbe buvo gauti ne tik bendradarbių skundai, bet ir pacientų/jų artimųjų skundai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės bendravimas su pacientais ir/ar jų artimaisiais taip pat buvo netinkamas, ieškovė savo pareigos mandagiai ir pagarbiai bendrauti su gyventojais ir jų artimaisiais, lankytojais nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės elgesys pacientų, jų artimųjų ir bendradarbių atžvilgiu buvo netinkamas, todėl atsakovas pagrįstai pripažino ieškovę pažeidus pareigybės aprašymo 7.27, 7.34 punktus, Globos namų darbo tvarkos taisyklių 73.14 punktą, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Teismas nurodė, jog tai, kad ieškovei nebuvo žinomi ankstesni skundai ar kad dėl jos netinkamo elgesio nebuvo išsakomos pastabos aukščiau teismo padarytos išvados dėl netinkamo, įžeidaus pobūdžio bendravimo tiek su bendradarbiais, tiek su pacientais ir jų artimaisiais nekeičia – pabrėžė, kad gavęs skundus darbdavys ar atitinkamas pareigas užimantis darbdavio atstovas turi diskrecijos teisę spręsti, ar informuoti darbuotoją apie kiekvieną gautą skundą ar ne, tuo tarpu darbuotojas turi pareigą visada, nepriklausomai nuo skundų buvimo, tinkamai ir rūpestingai atlikti jam pavestas pareigas.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nustatyti visi darbo pareigų pažeidimai, dėl kurių atsakovas priėmė sprendimą atleisti ieškovę iš darbo, ieškovė savo pareigas atliko netinkamai, nevykdė teisėtų darbdavio reikalavimų ir įstatymuose jai nustatytų imperatyvių pareigų, dėl ko buvo pakenkta Globos namų prestižui, reputacijai, pažeisti ne tik atsakovo, kitų atsakovo darbuotojų, bet ir Globos namų gyventojų teisėti interesai ir lūkesčiai, o tuo tarpu aplinkybių, kad ieškovė iš darbo buvo atleista dėl jos aktyvios veiklos kovojant už savo ir kitų darbuotojų darbo sąlygas nenustatyta, Globos namų, kaip darbdavio, netinkamų pareigų atlikimo užtikrinant vaistų skyrimą pacientams įstaigoje nenustatyta.
29. Ieškovės argumentus, kad darbdavys negalėjo aukščiau teismo nustatytų darbo pareigų pažeidimų vertinti šiurkščiais, teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, jog būtent darbdaviui suteikiama teisė vertinti, ar nustatyti darbo pareigų pažeidimai yra šiurkštūs, ir tokią teisę darbdavys turi nepriklausomai nuo to, ar jis priėmė lokalų teisės aktą, nustatantį, kokie pažeidimai laikomi šiurkščiais, ar ne, atitinkamai ir atsakomybė dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu taip pat tenka darbdaviui.
30. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl tokį ieškovės reikalavimą atmetė, o atmetus šį reikalavimą taip pat atmetė ieškovės išvestinius reikalavimus grąžinti ją į darbą bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Be to, pirmosios instancijos teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nėra teisinio pagrindo konstatuoti byloje neteisėtų darbdavio veiksmų ir ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
31. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį bei priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu prašė ieškovės iniciatyva apklausti liudytojomis I. K. bei L. V., kurios kartu dirbo vienoje pamainoje su ieškove bei kitomis dvejomis liudytojomis - V. K. bei E. N.. Ieškovės teigimu, pastarajai buvo labai svarbu apklausti minėtas liudininkes, kurios betarpiškai girdėjo ir matė ieškovės elgesį, tam, kad galėtų apsiginti nuo V. K. bei E. N. melagingų ar tikrovės neatitinkančių skundų bei liudijimo teisme dėl menamo jų garbės ir orumo įžeidimų, menamų patyčių ir pan., nes šiomis faktinėmis aplinkybėmis buvo grindžiama, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, bei remdamasi Civilinio proceso kodekso 314 straipsnio bei 192 straipsnio 8 dalies nuostatomis, ieškovė į bylą pateikė keturis notariškai patvirtintus liudijimus, kurie, anot ieškovės, viena vertus, dėl melagingų ar tikrovės neatitinkančių V. K. bei E. N. tarnybinių pareiškimų, ir, antra vertus, dėl atsakovo įstaigos direktoriaus vadovavimo metodų, žlugdant įstaigos profesinę sąjungą bei iniciatyvas ginti darbuotojų teises ir teisėtus interesus. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas atsakovo naudai, atsisakydamas apklausti minėtas liudininkes, pažeidė lygybės prieš įstatymą, šalių dispozityvumo bei rungimosi principus, taip pažeisdamas žmogaus teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.
33. Teigia, kad tiek I. K., tiek ir L. V. nurodė, kad jokių patyčių jos nepastebėjo, kad ieškovė niekada nesityčiojo iš nei vienos kolegės. Ieškovės teigimu, I. K. netgi nurodė, kad ieškovė su E. elgėsi labai taktiškai, globėjiškai, guodė, drąsino, nes ieškovė norėjo, kad E. liktų dirbt kolektyve; tai matė ir girdėjo L. V., V. K. ir naktinės slaugytojos. Nurodo, jog L. V. paaiškino, kad E. N. tarnybiniame pranešime parašytas posakis „tu tinki į jų komandą“ yra melagingas, bei patikino, kad iš ieškovės per tiek metų, kiek su ja dirbo, ji nebuvo girdėjusi, kad ji nors vienai kolegei pasakytų kokį nors necenzūrinį žodį. Ieškovė pažymi, kad abi liudytojos nurodė žinančios, jog tiek V. K., tiek ir E. N., med. poste esant ir L. V., prisipažino, kaip administracija privertė jas parašyti tarnybinius pranešimus prieš ieškovę; abi liudytojos patvirtino, jog nėra girdėjusios, kad kas nors, įskaitant ir E. M., skųstųsi G. P. dėl ieškovės netinkamo elgesio. Atkreipia dėmesį, jog ir G. P., būdama ieškovės tiesiogine vadove, apklausiama teismo posėdžio metu, patvirtino, kad nėra ieškovei, dirbusiai daugiau nei 23 metus Globos namuose, davusi pastabų dėl menamų skundų, netinkamo ar grubaus elgesio, patyčių ir t. t. Atsižvelgiant į tai, ieškovės vertinimu, G. P., būdama tiesiogine vadove, pati pripažino, kad ieškovei, jei iš tiesų kažkokie skundai buvo, niekada nebuvo sudarytos galimybės apsiginti, išsakyti savo poziciją nuo galimai nepagrįstų skundų, jei tokie skundai apskritai buvo, todėl vienašališki G. P. teiginiai apie ieškovės atžvilgiu reikštus skundus negali būti vertinami kaip įrodymai byloje, nes jų patikrinti nėra galimybės.
34. Pažymi, kad ieškovės vadovas, jei iš tiesų buvo kokių nors skundų nuo kitų slaugytojų ar įstaigos gyventojų ar jų giminaičių, neturėdamas jokios diskrecijos, privalėjo tuoj pat apie tai informuoti pačią ieškovę, atlikti pasitarimus šiuo klausimu, įspėti, pamokyti ar imtis kitų priemonių, o ne būti neveikliu, nieko nedaryti.
35. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, nėra teisinio pagrindo bei objektyvių, nešališkai surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte.
36. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, jog skundžiamame sprendime teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodytos bylos ratio decidendi nevisiškai sutampa su nagrinėjamos bylos teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis (t. y. Lietuvos A. T. 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).
37. Atkreipia dėmesį, kad iš pačios vyriausiosios slaugytos liudijimų teisme seka, jog įstaigoje turėjo būti nustatyta vaistų skyrimo tvarka, tačiau visos slaugytojos, tuo metu dirbusios su ieškove, be išimties paliudijo, kad joms apie tokią vaistų skyrimo tvarką nėra žinoma, kad įrašai vaistų skyrimo formoje „GYDYTOJO PASKYRIMAI“ atliekami nežinia kokiu normatyviniu pagrindu, kad anksčiau tokius įrašus atlikdavo gydytojas. Pažymi, kad susipažinus su forma „GYDYTOJO PASKYRIMAI“ matyti, kad joje nustatytos grafos, kurias užpildyti ir pasirašyti turi gydytojas, o ne slaugytojos.
Šalies argumentai
38. Ieškovė paaiškina, kad vaistus skirti įstaigoje negali vienas ir tas pats asmuo, į vaistų skyrimo grandinę yra įtraukta visa eilė asmenų, nes vaistai Globos įstaigoje tam tikra tvarka turi būti įsigyjami, saugomi (nustatytoje temperatūroje ir t. t.), suruošiami nustatytomis dozėmis išduoti slaugytojoms, slaugytojų paimami ir pagal gydytojų paskyrimus duodami suvartoti globotiniams. Nurodo, kad turint omenyje, kad vienai slaugytojai per pamainą tenka prižiūrėti apie 50 gyventojų, t. y. darbo metu jai tenka globotinius stebėti, reaguoti į jų poreikius ir nusiskundimus, aprūpinti maistu, juos, esant reikalui, transportuoti, duoti suvartojimui vaistus, ne gana to, dalinantis vienu kompiuteriu ir, be kita ko, nesant nustatytai tvarkai, atlikti gydytojų paskirtų vaistų įrašus ir t. t., yra natūralu, kad šiame procese gali „įsivelti“ tam tikros žmogiškos netyčinės klaidos, pavyzdžiui, neįrašant vaisto skyrimo dažnumo į nežinia kokiu pagrindu įstaigoje naudojamą formą „GYDYTOJO PASKYRIMAI“, kaip kad buvo šios bylos atveju. Pažymi, kad, kaip paliudijo net ir atsakovo kviestos liudytojos, panašaus pobūdžio klaidų, pavyzdžiui E. N., yra pasitaikę ir anksčiau, o ieškovės kviestos liudytojos netgi parodė, kad tokios klaidos yra įprastos ir dažnos šioje įstaigoje ir paaiškino, kad komandinio darbo eigoje, pavyzdžiui, vaistus ruošiančiam išduoti personalui pastebėjus klaidas, tos klaidos būdavo ištaisomos. Atkreipia dėmesį, jog vertinant pareigybių aprašymo 7.36 punkto nuostatas, ir pats atsakovas supranta ir pripažįsta, kad slaugos srityje pasitaiko klaidos.
39. Pažymi, jog vaistų skyrime ieškovė padarė vieną-vienintelę klaidą, t. y. vykdydama neaprašytą ir įstaigoje nereglamentuotą vadovės paliepimą, kompiuteriu pildydama formą „GYDYTOJO PASKYRIMAI“, neprirašė vaistų skyrimo dozavimo „kas 2-3 dienas”. Atkreipia dėmesį, jog šios klaidos nepastebėjo kita slaugytoja, kuri kasdieną suruošdavo vaistą, o ieškovė, kaip jai suruošdavo minėta slaugytoja, teikdavo globotinei M. šį - kas dieną suruoštą - vaistą suvartoti, todėl ieškovė papildomai jokių tyčinių ar netyčinių klaidų, vykdant savo pareigas dėl vaistų teikimo vartojimui, neatliko. Ieškovės vertinimu, šiame kontekste atsakovo užsakytų audito išvadų tendencingumas yra akivaizdus, o tai, kad ieškovė savo paaiškinime dėl patirto streso ir, nujaučiant kad jos atžvilgiu galimai prasidės atleidimo iš darbo „kampanija“, ginant save, nurodė kitas aplinkybes, neturi nieko bendro su realiais darbo pareigų, skiriant vaistus, pažeidimais.
40. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokio normatyvinio dokumento, kokiu pagrindu ieškovė apskirtai turėjo pareigą pildyti už gydytoją „GYDYTOJO PASKYRIMŲ“ formą, kokia numatyta atsakomybė už netyčines klaidas, atsakovas nepateikė jokių normų, kurios įstaigoje reglamentuotų vaistų užsakymo, saugojimo, išdavimo bei davimo vartojimui procesą bei tvarką, be to, atsakovas negalėjo pateikti jokių duomenų apie tai, kad įstaigoje yra apskritai kokia nors vaistų išdavimo bei davimo vartojimui kontrolės sistema. Atkreipia dėmesį, jog, savo ruožtu, pareigybių aprašyme, su kuriuo ieškovė buvo supažindinta, nėra nustatyta tokios pareigos, jog ieškovė, kaip ir kitos slaugytojos turėtų pildyti „GYDYTOJO PASKYRIMAI“ formą. Anot ieškovės, esant tokiai Globos namuose „netvarkai“, kuomet vaistų skyrimo procesas nėra aiškiai reglamentuotas ir nekontroliuojamas, nėra slaugytojui nustatytos aiškios pareigos vaistų skyrimo procese, negalima ieškovės atžvilgiu taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto. Pažymi, jog ieškovės pozicija yra ta, kad net ir konstatavus, kad ieškovė, savo netyčine klaida (pamiršus įrašyti vaisto trifas dozavimą) pažeidė bendras jai kaip slaugytojai taikytinas pareigas, šis pažeidimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
41. Nurodo, jog ieškovės atliktas įrašas „GYDYTOJO PASKYRIMŲ“ formoje neigiamų padarinių sveikatai ar įstaigos reputacijai nesukėlė. Teigia, jog byloje nėra ir nustatyta, kad ieškovė klaidą būtų atlikusi sąmoningai, tyčia ar dėl kokių nors materialinių paskatų, turėjusi kokius nors piktybiškus tikslus ar pan. Pažymi, kad ir kitos liudytojos patvirtino, kad tokio pobūdžio klaidos įstaigoje pasitaiko nuolatos, apie klaidas netgi rašoma pareigų aprašyme.
42. Ieškovė nurodo, jog prie apeliacinio skundo taip pat prideda ir buvusių įstaigos darbuotojų, J. B. bei I. P., kurios, priešingai nei daugelis kitų dabar įstaigoje dirbančių darbuotojų, nebebijo duoti parodymus, notarinius liudijimus, kurie pagrindžia, kad įstaigoje buvo sąmoningai išardyta profesinė sąjunga, tokiu būdu siekiant, kad slaugytojos ir kiti darbuotojai tarpusavyje nebūtų organizuoti kaip vieninga jėga, kovojanti už savo profesines ir darbo teises. Anot ieškovės, šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir atskleis bendrą įstaigoje esančią būklę bei dabartinės vadovybės „vadovavimo metodus“.
Atsiliepimas
43. Atsakovas atsiliepime prašo teismo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą nepakeistą, atmesti ieškovės prašymą prie bylos medžiagos prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Atsakovas nurodo, kad iš esmės visi apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai bei argumentai yra grindžiami tik liudytojų parodymais, kurie buvo paimti pas notarą. Anot atsakovo, šie liudytojų parodymai buvo duoti nesilaikant Civilinio proceso kodekso reikalavimų, liudytojai nepasirašė Civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 4 dalyje nustatytos priesaikos teksto ir nepasirašė įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o notarė tik patvirtino jų tapatybę. Atsakovas pažymi, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių moterys negalėjo būti apklaustos kaip liudytojos tiesiogiai teismo posėdyje, todėl, atsakovo nuomone, ieškovės pateikti keturi notariniai liudijimai laikytini neatitinkančiais įrodinėjimo priemonių leistinumo požymio, duoti pažeidžiant Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog ir notariniuose liudijimuose gausu subjektyvių pasisakymų, užduodami tik ypatingai kryptingi klausimai, kurie yra susiję tik su ieškovės interesais.
45. Pažymi, kad nagrinėja atveju ieškovė buvo atleista pagrįstai, kadangi šiurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas bei ieškovei keliamus darbo reikalavimus, nusižengė darbo pareigoms, nustatytai darbo tvarkai ir netgi sukėlė grėsmę kito asmens, kuris yra priklausomas nuo ieškovės priežiūros, sveikatai ir gyvybei. Anot atsakovo, ieškovė gydytojų paskyrimų lape atliko įrašus, neatitinkančius faktinių aplinkybių ir klaidinančius kitus sveikatos priežiūros specialistus, tuo pažeisdama tiek medicinos normos, tiek ir pareigybės aprašymo nuostatas, įpareigojančias tinkamai pildyti medicinos dokumentus.
46. Pažymi, kad šiuo atveju buvo gauti ne tik tarnybiniai pranešimai dėl grėsmės globos namuose gyvenančio asmens sveikatai ir gyvybei sukėlimo, tačiau buvo gauti ir tarnybiniai pranešimai dėl ieškovės netinkamo ir ypatingai šiurkštaus elgesio kitų darbuotojų atžvilgiu.
47. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 8 straipsnio nuostatomis, bendrosios praktikos slaugytojos pareigos neapima gydymo skyrimo ar jo koregavimo, o tik paskirto gydymo vykdymą, todėl, akivaizdu, kad ieškovė ne tik, kad viršijo savo kompetenciją, tačiau ir sukėlė ne tik, kad ypatingai realią grėsmę globos namų gyventojos gyvybei ir sveikatai, tačiau galimai ir sukėlė išliekamus reiškinius dėl netinkamo vaistų vartojimo.
48. Pažymi, kad iš byloje esančių objektyvių duomenų galima padaryti išvadą, kad ieškovės padarytą darbo drausmės pažeidimą nulėmė jos pačios veiksmai ir netinkamas pareigų atlikimas, o ne atsakovo veiksmai, netinkamai organizuotas darbas ar kitos aplinkybės, kadangi pažeidimo atlikimo metu ieškovė vykdė savo tiesiogines funkcijas. Anot atsakovo, ieškovė, žinodama darbovietėje nustatytą darbo ir vaistų išdavimo tvarką bei gydytojo paskyrimą, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas.
49. Nurodo, kad tuo tarpu sprendžiant dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – adekvatumo padarytam darbo drausmės pažeidimui, įvertintos ir šios aplinkybės: ieškovės atliekamos darbo funkcijas – ieškovė yra bendrosios praktikos slaugytoja, kuriai yra keliami aukšti profesinės veiklos ir etikos reikalavimai; padarytų darbo drausmės pažeidimų padarinius – gyventoja, kuriai buvo netinkamai duoti vaistai (vaistai buvo dozuojami per didelėmis dozėmis), yra garbaus amžiaus, o jai duodami vaistai buvo receptiniai ir galintys sukelti rimtas komplikacijas; taip pat ieškovės elgesį su kolektyvu ir kolektyvo nusiskundimus jos elgesiu. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, sudaro pagrindą vertinti, jog buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.
50. Pažymi, kad gyventojų ir darbuotojų tarpusavio pasitikėjimas atsakovui labai svarbus, o dėl ieškovės klaidos šis pasitikėjimas įstaiga labai sumažėjo. Anot atsakovo, ieškovė parodė labai neigiamą pavyzdį ir išgąsdino dvi naujas darbuotojas.
51. Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymu bei Asmens sveikatos priežiūros skyriaus vyresniojo bendrosios praktikos slaugytojo pareigybės aprašymu, ieškovė, kuri buvo bendrosios praktikos slaugytoja, yra atsakinga už vaistinių preparatų dalinimą ir vaistinių preparatų žurnalų pildymą, o vyresnieji slaugytojai tik išduoda vaistus pagal bendrųjų slaugytojų pateiktus prašymus ir nekontroliuoja vaistinių preparatų dozavimo ir davimo gyventojams, kadangi jie atsakingi tik už vaistinių preparatų išdavimą pagal bendrosios praktikos slaugytojų prašymą.
52. Teigia, jog ieškovė neįrodė pagrindo, kuriuo jai turi būti atlyginama neturtinė žala, kadangi ji neįrodė, kad tokia žala kilo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
54. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
55. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
56. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – notaro patvirtintus keturių liudytojų parodymus (I. K., J. B., L. V., I. P.).
57. Apeliaciniame skunde ieškovė paaiškino, kad liudytojų J. B. ir I. P. (buvusių įstaigos darbuotojų) notaro patvirtintus parodymus teismui teikia, siekdama atskleisti įstaigoje esančią būklę bei dabartinės vadovybės „vadovavimo metodus“. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė kviesti šių asmenų liudytojais, be to, aplinkybės dėl įstaigoje esančios būklės bei (ne)tinkamo vadovavimo įstaigai nėra laikytinos bylos aspektais, turinčiais reikšmės ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija liudytojų J. B. ir I. P. notaro patvirtintus parodymus atsisako priimti.
58. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl kitų notaro patvirtintų liudytojų - I. K. ir L. V. - parodymų (ne)priėmimo, pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos asmenis kviesti byloje liudytojais. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo jokių argumentų, kuriais remdamasi vertina pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą atsisakyti kviesti šiuos asmenis byloje liudyti. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė neprašo teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant byloje liudytojus I. K. bei L. V.. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, jog šiuos asmenis byloje buvo atsisakyta kviesti liudytojais pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo spręsti apie tai, jog teismas tokiu būdu pažeidė lygybės prieš įstatymą, šalių dispozityvumo bei rungimosi principus. Tuo tarpu, vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė atsisakyti kviesti liudytojais I. K. ir L. V., nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės Civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 8 dalies pagrindu teikti apeliacinės instancijos teismui notaro patvirtintus šių asmenų parodymus. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teisme priimti ir liudytojų I. K. bei L. V. notaro patvirtintus parodymus.
59. Be to, 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus – Senjorų socialinės globos namų direktoriaus (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės vertintini kaip ieškovės atsiliepimas į pateiktą byloje atsakovo atsiliepimą, o tuo tarpu apeliacinį procesą reglamentuojančios teisės normos tokios galimybės šiame proceso etape nenumato. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos rašytinius paaiškinimus. Be to, apeliacinės instancijos teisme taip pat atsisakytina priimti ir kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus - Senjorų socialinės globos namų direktoriaus (duomenys neskelbtini), kadangi šiais įrodymais yra grindžiamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.
Dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo
60. Bylos duomenimis, ieškovė iš darbo (kuriame dirbo bendrosios praktikos slaugytoja) buvo atleista pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, vertinant ieškinio reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pagrįstumą, svarbu byloje nustatyti, kokius konkrečius darbo pareigų pažeidimus ieškovė (ne)padarė, koks tokių pažeidimų pobūdis bei ar šie pažeidimai (jei tokie buvo) gali būti vertinami kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, lemiantys galimybę nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
61. Remiantis Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalimi, nustatyta, jog Darbo kodekse nepateikiamas baigtinis šiurkščių darbo pareigų sąrašas. Taigi, teisėjo kolegijos vertinimu, įvardinti pažeidimą kaip šiurkštų galima atsižvelgus į jo padarymo aplinkybių visumą, t. y. įvertinus kokio pobūdžio gėriai pažeidžiami, kiek aiškiai įvardintos darbuotojo pareigos, kokių kyla padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. Šiuo aspektu, pažymėtina, jog kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtent darbdaviui suteikiama teisė vertinti, ar nustatyti darbo pareigų pažeidimai yra šiurkštūs, ir tokią teisę darbdavys turi nepriklausomai nuo to, ar jis priėmė lokalų teisės aktą, nustatantį, kokie pažeidimai laikomi šiurkščiais, ar ne, atitinkamai ir atsakomybė dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu taip pat tenka darbdaviui.
62. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė, darydama 2018 m. lapkričio mėn. paskyrimus Globos namų gyventojai E. M. netiksliai perkėlė vaisto „Trifas“ 10 mg vartojimą – nors gydytojas E. M. buvo paskyręs vaistą „Trifas“ 10 mg kas 2–3 dienas, E. M. gydytojo paskyrimų 2018 m. lapkričio mėn. lape ieškovė nurodė, kad šiai pacientei vaistą „Trifas“ 10 mg gydytojas yra paskyręs vartoti kasdien. Be to, byloje ginčo nėra ir dėl to, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. šis vaistas buvo išduodamas ir girdomas pacientei kasdien. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė ne tik neužtikrino tinkamo (teisingo) vaisto vartojimo į atitinkamą formą perkėlimo, bet ir savo tokiais veiksmais sukėlė potencialią grėsmę Globos namų gyventojos E. M. sveikatai bei gyvybei, kadangi dėl ieškovės veiksmų šiai gyventojai tam tikrą laikotarpį buvo girdomas vaistas kitokiu būdu nei buvo paskyręs gydytojas.
63. Be to, nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės užimtos Globos namų Asmens sveikatos priežiūros skyriuje bendrosios praktikos slaugytojos pareigos vien dėl savo reikšmingumo įstaigoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus – tokiam darbuotojui, akivaizdu, keliami griežtesni atidumo, atsakomybės, rūpestingumo reikalavimai, nes netinkamas priskirtų funkcijų atlikimas gali turėti rimtas, neigiamas pasekmes pacientų sveikatai ir gyvybei.
64. Taigi, šiuo atveju ieškovės netinkamas pareigų atlikimas (kuris, pažymėtina, lėmė potencialios grėsmės žmogaus gyvybei bei sveikatai buvimą), atsižvelgus į ieškovės užimamų pareigų pobūdį bei šioms pareigoms keliamus reikalavimus, negali būti vertinamas kaip nereikšmingas.
65. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas padarydamas aukščiau nurodytą išvadą dėl ieškovės užimamų pareigų reikšmingumo, tokiam darbuotojui kaip ieškovei keliamų reikalavimų bei atitinkamai vadovų pareigos užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą, nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos A. T. 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004), kurioje, anot ieškovės, ratio decidendi nevisiškai sutampa su nagrinėjamos bylos teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, Lietuvos A. T. 2004 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004 turinį bei sprendimo turinio kontekstą, kuriame pirmosios instancijos teismas rėmėsi šia kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog ši kasacinio teismo nutartis pirmosios instancijos teismo buvo skundžiamame sprendime nurodyta tuo aspektu, kuriuo pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės užimamų pareigų reikšmingumą bei atitinkamai vadovų pareigos užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą svarbą dirbant sveikatos apsaugos srityje, tačiau nesiedamas šioje kasacinio teismo nutartyje esančių aplinkybių su kitomis byloje nagrinėtinomis konkrečiomis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės padarytu darbo pareigų pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas, vertindamas ieškovės užimamų pareigų reikšmingumą bei atitinkamai jai keliamus dėl to reikalavimus.
66. Apeliaciniame skunde ieškovės pabrėžiamos aplinkybės dėl labai didelio darbo krūvio, nepakankamų darbo priemonių (t. y. kompiuterių trūkumas), teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamos kaip pateisinančios ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą ar mažinančios šio pažeidimo reikšmingumą, kadangi ieškovė yra ilgametė darbuotoja sveikatos priežiūros srityje, kuri, akivaizdu, yra įpratusi prie esančių darbo sąlygų bei krūvio, dėl ko, laikytina, jog šios aplinkybės negalėjo šiuo atveju sąlygoti darbo pareigų pažeidimo padarymo galimybę.
67. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde darbo pareigų pažeidimo padarymą siekia pateisinti ir apeliuodama į tai, jog darbovietėje nebuvo nustatytos aiškios vaistų skyrimo tvarkos, egzistuoja ydinga vaistų skyrimo praktika, neegzistuoja vaistų skyrimo kontrolės sistema. Pažymėtina, kad bendrosios praktikos slaugytojos pareigybės aprašymo 7.18 punkte įtvirtinta, kad bendrosios praktikos slaugytojas turi pildyti visą Skyriuje būtiną dokumentaciją (budėjimų perdavimo, mėginių surinkimo, GMP iškvietimo, narkotinių medikamentų apskaitos, vaistinių preparatų apskaitos ir kitus dokumentus). Taigi, akivaizdu, jog būtinos dokumentacijos pildymas buvo viena iš ieškovei priskirtinų pareigų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismo posėdžio metu tiek liudytoja E. N., tiek ir V. K., kurios taip pat Globos namuose dirbo (dirba) slaugytojomis, paaiškino, kad į priskyrimo lapus perkeliami duomenys iš medicinos įstaigos nurodymų. Be to, ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo fakto, jog ji kaip bendrosios praktikos slaugytoja, vykdydama jai priskirtas funkcijas, perkeldavo duomenis iš medicinos įstaigos nurodymų. Taigi, akivaizdu, jog darbovietėje, priešingai negu nurodo ieškovė, bendrosios praktikos slaugytojams, įskaitant ir ieškovę, buvo nustatytos aiškios ir jiems žinomos pareigos vaistų išdavimo ir sugirdymo pacientams srityje, t. y. jog slaugytojos turėjo perkelti duomenis iš medicinos įstaigų nurodymų, atitinkamai išduoti bei pacientui sugirdyti vaistus pagal gydytojų paskyrimą. Be to, šios aplinkybės suponuoja ir išvadą, jog tokio pobūdžio pareigos vykdymo tvarka, vertinant tai, kad tokią pareigą ieškovė vykdė jau tam tikrą laiką, buvo ieškovei suprantama bei žinoma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės argumentas dėl aiškios vaistų skyrimo tvarkos nebuvimo yra nepagrįstas, o tuo tarpu ieškovės nurodomas faktas dėl ydingos vaistų skyrimo praktikos buvimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodytas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl vaistų skyrimo kontrolės sistemos nebuvimo šiuo atveju nėra laikytina aplinkybe, pateisinančia ieškovės atliktą darbo pareigų pažeidimą, kadangi šis pažeidimas buvo padarytas pačios ieškovės, pastarajai atliekant jai priskirtiną pareigą, kurios tinkamas vykdymas turi būti užtikrinamas, nepriklausomai nuo ieškovės nurodytos vaistų skyrimo kontrolės sistemos darbovietėje (ne)buvimo.
68. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog padarytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas, kuris taip pat sąlygojo ir potencialios grėsmės asmens sveikatai bei gyvybei atsiradimą, vertinant ieškovės užimamas pareigas (jų reikšmingumą, keliamus tokiam darbuotojui griežtesnius atidumo, atsakomybės bei rūpestingumo reikalavimus), pagrįstai atsakovo buvo pripažintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Tuo tarpu, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl to, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas netyčinis vienkartinis pažeidimas, aukščiau nurodytos išvados nepaneigia, kadangi vien jau padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdis bei dėl to atsiradusi potenciali grėsmė asmens sveikatai bei gyvybei sąlygoja pagrindo vertinti tokį pažeidimą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvimą.
69. Be to, remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas taip pat pripažino, jog ieškovės elgesys bendradarbių ir Globos namų gyventojų, jų artimųjų atžvilgiu buvo netinkamas ir tai taip pat vertino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad dėl ieškovės netinkamo elgesio darbe buvo gauti ne tik bendradarbių skundai, bet ir pacientų/jų artimųjų skundai, įvertinęs 2018 m. lapkričio 27 d. Globos namuose įvykusio Globos namų darbo tarybos posėdžio medžiagą, išanalizavęs bendrosios praktikos slaugytojos pareigybės aprašymo nuostatas bei Globos namų darbo tvarkos taisyklių nuostatas dėl ieškovės elgesio darbe, atsižvelgęs į ieškovės tiesioginės vadovės G. P. parodymus bei į aplinkybę dėl melagingai surašyto ieškovės pasiaiškinimo, konstatavo, kad ieškovės elgesys pacientų, jų artimųjų ir bendradarbių atžvilgiu buvo netinkamas, todėl atsakovas pagrįstai pripažino ieškovę pažeidus pareigybės aprašymo 7.27, 7.34 punktus, Globos namų darbo tvarkos taisyklių 73.14 punktą, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Apeliaciniame skunde ieškovė šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumą iš esmės grindžia notaro patvirtintų liudytojų - I. K. ir L. V. – parodymais, kurie apeliacinės instancijos teismo nėra priimti, dėl ko atitinkamai ir nėra vertinami. Tuo tarpu, apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovei nebuvo sudaromos galimybės apsiginti, jeigu ir buvo kokie skundai, teisėjų kolegijos vertinimu neeliminuoja bei nesumažino pažeidimo reikšmingumo, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog faktas dėl ieškovės netinkamo elgesio bendradarbių ir Globos namų gyventojų, jų artimųjų atžvilgiu buvo konstatuotas šiuo metu (prieš pat ieškovės atleidimą) buvusių aplinkybių kontekste, o ne dėl ankstesniais metais buvusio ieškovės elgesio. Jokių kitų argumentų dėl galimai klaidingos šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvados ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog ieškovės netinkamas darbovietėje bendravimo būdas nagrinėjamu atveju yra įrodytas, ieškovė apeliaciniame skunde šios išvados nepaneigė, dėl ko nagrinėjamu atveju pagrįstai ieškovės elgesys bendradarbių ir Globos namų gyventojų, jų artimųjų atžvilgiu atsakovo buvo vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
70. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą atsakovui iš apeliantės priteistinos 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui BĮ Senjorų socialinės globos namai, juridinio asmens kodas 302877129, iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.