Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. firmos „Ryto žvaigždė“ apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-247-780/2010 pagal V. P. ieškinį atsakovui K. M. firmai „Ryto žvaigždė“, trečiajam asmeniui V. D. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas pripažino, kad paskleistų duomenų lingvistinis aiškinimo būdas yra nesąžiningas ir neteisingas, nes neatspindi to, ką paskleista informacija buvo norėta pasakyti iš tiesų. Konstatavo, kad atsakovas ir tretysis asmuo neįrodė, jog teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, yra teisingi ir atitinka tikrovėje įvykusius faktus. Laikė, kad visi nurodyti faktai skaitytojui yra pateikiami kaip egzistavę jau pačios medžioklės metu, o ne atsiradę po jos. Sprendė, kad ginčijamoje straipsnio pastraipoje paskelbta informacija vienareikšmiškai suprantama taip, kad antrasis kartas, kai V. P. vairavo neblaivus, buvo 2009 metais, o tai neatitinka tikrovės, kadangi pirmąjį kartą neblaivus prie vairo jis buvo sulaikytas 2007 m. liepos 27 d., o antrąjį – 2008 m. balandžio 4 d. Konstatavo, kad tikrovės neatitinka trečiajame ginčijamos pastraipos sakinyje paskelbta informacija, kad antrą kartą sulaikius V. P. neblaivų už vairo, jo vairuotame automobilyje buvo rasta pilna legaliai laikomų ginklų, nes administracinė byla dėl šio pažeidimo patvirtina, jog tąkart V. P. vežėsi tik vieną ginklą. Padarė išvadą, kad ketvirtajame prašomos paneigti pastraipos sakinyje pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog po antrosios nuobaudos paskyrimo už vairavimą neblaiviam V. P. buvo tik paskirta bauda už ginklo saugojimo, laikymo ir nešiojimo tvarkos pažeidimą, tačiau leidimas laikyti ginklą nebuvo anuliuotas, kaip nurodoma straipsnyje. Pažymėjo, kad žurnalistė, nors iš policijos tiksliai žinojo visus informacijai pateikti reikalingus faktus, tačiau savo straipsnyje jų išsamiai, aiškiai ir tiksliai nenurodė. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovas aprašomos medžioklės metu turėjo leidimą ginklui laikyti ir nepadarė pažeidimo, apie kurį buvo parašyta spaudoje, pripažino, kad straipsnyje paskleisti teiginiai, kuriuos prašo paneigti ieškovas, žemina jo garbę ir orumą, ieškovas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, paneiginėjant paskleistą informaciją viešai spaudoje, privačiuose pokalbiuose su žmonėmis, dėl geros medžiotojo reputacijos sumažėjimo, dėl vengimo bendrauti su pažįstamais patyrė neturtinę žalą. Atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą atsiprašyti, nes CK 2.24 straipsnis nenumato asmens teisės teismo tvarka reikalauti atsiprašymo. Atsižvelgęs į tai, kad rajoninio laikraščio, kuriame išspausdintos ginčijamos žinios, numerio tiražas nėra didelis, tikrovės neatitinkančios žinios nėra kaip nors ypatingai išskirtos iš viso teksto šriftu ar kitokiomis priemonėmis, ieškovas nėra viešasis asmuo, paskleistos žinios nepakenkė jo darbui, nesumažino galimybės medžioti, sprendė, kad pakankama piniginė satisfakcija, kuri teisingai kompensuos nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą yra 2000 Lt.

Teiginiai „medžioklei vadovavęs V. P. oficialiai neturi leidimo laikyti ginklą. Jį Lazdijų rajono policija atėmė pernai – po to, kai antrą kartą per vienerių metų laikotarpį neblaivus prie vairo įkliuvo policijos pareigūnams“ atitinka tikrovę. V. P. praeityje vadovavo medžioklei. Ieškovas 2007 m. liepos 27 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas 2009 m. gruodžio 28 d., todėl 2010 m. sausio 8 d., t.y. ginčijamų teiginių paskleidimo dieną, ieškovas neturėjo leidimo laikyti ginklą.

Bylos duomenimis nepagrįsta išvada, kad kiekvienam skaitytojui straipsnyje pateikti duomenys asocijavosi su praeityje buvusiais įvykiais. Nebuvo tirta, kas buvo straipsnio skaitytojai ir kokias asociacijas jiems kėlė straipsnio teiginiai. Net ištyrus skaitytojų įspūdžius ir nustačius, kad skaitytojams straipsnyje pateikiami įvykiai asocijuojasi būtent su aprašoma medžiokle ir tos medžioklės metu buvusiais, o ne po to sekusiais įvykiais, tai vis tiek nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad sukeltos asociacijos neatitinka tikrovės. 2008 m. balandžio 4 d. ieškovą antrą kartą sulaikius neblaivų vairuojantį automobilį, Lazdijų rajono policijos komisariatui atsirado pareiga panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kiekvienas asmuo, žinantis teisinį reglamentavimą, turėjo pagrindą manyti, kad 2009 m. vykusios medžioklės metu ieškovas jau negalėjo turėti leidimo, nes dar 2008 m. balandžio 4 d. prarado nepriekaištingą reputaciją Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme. Tai, kad pareigūnai sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus priėmė vėliau nei privalėjo, neturi įtakos ieškovo asmens ir jo veiksmų teisiniam ir moraliniam vertinimui.

Nepagrįsta išvada, kad visi faktai, kurie buvo nurodyti pastraipoje pavadinimu „Kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių“, įskaitant ir pirmąjį ieškovo prašomą paneigti sakinį, yra pateikiami kaip egzistavę jau pačios medžioklės metu, o ne atsiradę po jos. Neatsižvelgta į gramatinių formų, panaudotų konstruojant pirmąjį ieškovo prašomą paneigti sakinį ir panaudotų konstruojant kitus sakinius, skirtumus. Sakinyje „V. P. oficialiai neturi leidimo laikyti ginklą“ panaudota esamojo laiko veiksmažodžio „neturi“ forma, kuri nenaudojama reikšti praeityje buvusiems įvykiams.

Nepagrįsta išvada, kad sakinys „Jį Lazdijų rajono policija atėmė pernai – po to, kai antrą kartą per vienerių metų laikotarpį neblaivus prie vairo įkliuvo policijos pareigūnams“ skaitytojai yra informuojami apie tai, kad leidimas buvo atimtas dar iki medžioklės. Sakinyje nėra minima medžioklė. Sakinyje panaudoti žodžiai „po to“ nereiškia tikslaus įvykio laiko nurodymo. Šie žodžiai tik pažymi, kad leidimo atėmimas vyko vėliau nei ieškovas neblaivus prie vairo įkliuvo policijos pareigūnams. Dėl tų pačių motyvų nepagrįsta išvada, jog paskelbta informacija vienareikšmiškai suprantama taip, kad antrasis kartas, kai V. P. vairavo neblaivus, buvo 2009 metais.

Nepagrįstai išeita iš ieškinio ribų. Ieškinyje nebuvo nurodyta, kad paskelbtą informaciją ieškovas laiko neatitinkančia tikrovės dėl to, jog buvo paskleista žinia, kad ieškovas dalyvavo medžioklėje po to, kai buvo panaikintas leidimas laikyti (nešioti) ginklą.

Nepagrįsta išvada, kad žinios „Tąkart V. P. vairuojamame automobilyje buvo pilna jo legaliai laikomų ginklų“ paskelbimas žemina ieškovo garbę ir orumą. Šios žinios paskelbimas neturėjo įtakos ieškovo asmens vertinimui. Nors spręsta, kad ginklų skaičius turi reikšmės vertinant asmens padaryto pažeidimo pavojingumą, tačiau administracinės atsakomybės sunkumo, o tuo pačiu ir administracinio teisės pažeidimo pavojingumo įstatymas nesieja su ginklų skaičiumi. Ieškovas per vienerius metus yra padaręs 5 administracinius teisės pažeidimus, todėl jis negali pretenduoti į savo garbės ir orumo gynimą tokia pat apimtimi, kuria būtų ginama moralaus ir besilaikančio socialinių normų asmens garbė ir orumas.

Nepagrįsta išvada, kad sakinyje „Dėl ginklų laikymo ir transportavimo taisyklių pažeidimo tuomet vyriškiui buvo anuliuotas leidimas laikyti ginklą“ pateikta informacija neatitinka tikrovės. Ieškovas 2007 m. liepos 27 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šios aplinkybės sudarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pagrindą panaikinti ieškovui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks leidimas buvo panaikintas 2009 m. gruodžio 28 d. Faktas, kad valstybės institucija, turėjusi priimti sprendimą dėl leidimo panaikinimo, tai padarė tik praėjus 20 mėnesių nuo pagrindo tokiam sprendimui priimti atsiradimo, negali būti panaudotas prieš atsakovą, sprendžiant klausimą, ar atsakovo paskelbtas teiginys atitinka tikrovę.

Neatsižvelgta į aplinkybes, liudijančias ieškovą praradus nepriekaištingą reputaciją, ignoruotos teismų jurisprudencijoje įtvirtintos nuostatos, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo. Tokiu būdu pažeisti teisės į garbės ir orumo gynimą bei teisės skleisti informaciją pusiausvyros ir proporcingumo principai.

Pažeistas proporcingumo principas, nes atsakovas įpareigotas paskelbti paneigimą pirmame laikraščio puslapyje, nors ginčijama informacija apie ieškovą buvo paskelbta antrame laikraščio puslapyje.

Neįvertintas publikacijos socialinis reikšmingumas. Publikacijos tikslas buvo ne pažeminti ieškovą, o informuoti visuomenę apie medžioklės metu padarytą žalą gyvūnijai, apie Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnų nepateisinamą delsimą įgyvendinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šaunamuosius ginklus turinčių asmenų, kurie būdami neblaivūs yra kelis kartus padarę administracinius teisės pažeidimus, atžvilgiu.

Sprendimas ta apimtimi, kuria šio sprendimo motyvuojamoje dalyje yra išreikštas reikalavimas straipsnyje skelbti tikslias datas, atspindėti įvykius chronologine tvarka, nėra subordinuotas konstituciniam kūrybos laisvės imperatyvui.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neteisingo atsakovo nurodomo paskleistų duomenų aiškinimo būdo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad publikacijoje minima medžioklė vyko 2009 metų gruodžio 26 d. 2006 m. sausio 23 d. išduotas iki 2011 m. sausio 23 d. galiojantis leidimas ieškovui laikyti ir nešiotis ginklus panaikintas 2009 m. gruodžio 28 d. Neblaivus vairuojantis transporto priemonę ieškovas buvo sulaikytas 2007 m. liepos 27 d. ( nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį) ir 2008 m. balandžio 4 d. ( nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 4 dalį), pastarąjį kartą ieškovo vairuotame automobilyje rastas vienas ginklas. Pagal 2008 m. balandžio 4 d. ieškovui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą nr. 244 jis buvo nubaustas 110 Lt pinigine bauda už šaunamojo ginklo laikymo ar gabenimo taisyklių pažeidimą pagal ATPK 196 straipsnį ( b.l. 71-87).

Nors publikacijos Lazdijų rajono savaitraštyje „Lazdijų žvaigždė“ paviešinimo metu 2010 m. sausio 8 d. ieškovas jau nebeturėjo leidimo laikyti ir nešiotis ginklą, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog viso publikacijos teksto kontekste ši žinia neatitiko tikrovės bei žemino ieškovo garbę ir orumą.

Nustatant, ar spaudos leidinyje išdėstyti teiginiai atitinka tikrovę ir gali būti pripažintini žeminančiais asmens, prašančio šiuos teiginius paneigti CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka, garbę ir orumą, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“ byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-51/2009 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams UAB „REJSPA“ ir Lietuvos lenkų sąjungai dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo).

Iš publikacijos, kurioje yra prašomas paneigti tekstas, akivaizdu, kad straipsnyje „Medžioklėje – vėl nauja patirtis“ bei jo pastraipoje „Kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių“ aprašoma 2009 m. gruodžio 26 d. vykusi ieškovo vadovaujama medžioklė. Straipsnio autorė tretysis asmuo V. D. pripažino, jog straipsniu ji siekė įvardinti būtent šios medžioklės metu padarytus teisės aktų pažeidimus ( paskutinė pastraipa atsiliepime į ieškinį b.l. 43, antroji pastraipa paaiškinime b.l. 125), todėl atmestinas apelianto argumentas dėl nepagrįstos teismo išvados, jog visi faktai, kurie buvo nurodyti pastraipoje pavadinimu „Kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių“, įskaitant ir pirmąjį ieškovo prašomą paneigti sakinį, yra pateikiami kaip egzistavę jau pačios medžioklės metu, o ne atsiradę po jos. Tai, kad sakinyje „V. P. oficialiai neturi leidimo laikyti ginklą“ panaudota esamojo laiko veiksmažodžio „neturi“ forma, kuri nenaudojama reikšti praeityje buvusiems įvykiams, straipsnio kontekste nepanaikina juo paskleistos žinios, jog leidimo laikyti ginklą V. P. neturėjo medžioklės metu. Tai matyti iš konkrečios kalėdinės medžioklės dalyvių sudėties aprašymo pastraipoje “Kompanijoje kartu – ne tik bendraminčiai“, sakinio pastraipoje „Kuo tolyn į mišką - tuo daugiau medžių“ apie tai, jog „ ...minėtoje kalėdinėje medžioklėje jos vadovas V. P. prieš beveik dvidešimt vyrų puikavosi su šautuvu ant peties“, šioje pastraipoje cituoto medžioklės dalyvio A. V. pasisakymo, kad jam „...nekilo abejonių, jog medžioklei vadovavęs asmuo gali neturėti leidimo ginklui. Jeigu būčiau žinojęs tokį faktą ar tai, jog jie dels pranešti apie medžioklės pažeidimą, aš gyvenime nebūčiau priėmęs tokių kvietimų į medžiokles...“. Pastarųjų citatų pagrindu atmestini ir apeliacinio skundo motyvai apie skaitytojų asociacijos su praeityje buvusiais įvykiais nebuvimą ir jos netyrimą – aplinkybę, kad 2009 m. gruodžio 26 d. vykusios medžioklės metu jos vadovas V. P. neturėjo leidimo laikyti ir nešiotis ginklą straipsnio autorė pateikia kaip faktą. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad, rašydama publikaciją, ji nežinojo apie tinkamai ieškovo atžvilgiu nepritaikytus įstatymus dėl leidimo turėti ir nešiotis ginklą atėmimo, praradus nepriekaištingą reputaciją po sulaikymo 2008 m. balandžio 4 d. vairuojant neblaiviam, tačiau tikėjosi, jog Lazdijų policijos komisariatas buvo įvykdęs pareigą dėl leidimo ginklui panaikinimo, taip pat patvirtina minimos aplinkybės pateikimą kaip 2009 m. gruodžio 26 d. vykusios medžioklės metu egzistavusio fakto. Straipsnyje nerašoma apie tai, kad Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnai nepateisinamai delsia įgyvendinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šaunamuosius ginklus turinčių asmenų, kurie būdami neblaivūs yra kelis kartus padarę administracinius teisės pažeidimus, atžvilgiu ( apeliaciniu skundu teigiama priešingai), todėl atmestini skundo argumentai dėl publikacijos tikslu motyvuojamo ieškovo garbės ir orumo pažeidimo nebuvimo.

Apeliantas pagrįstai teigia, jog 2008 m. balandžio 4 d. ieškovą antrą kartą sulaikius neblaivų vairuojantį automobilį, Lazdijų rajono policijos komisariatui atsirado pareiga panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ( tai patvirtina ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo medžiaga nr. 52-6-IS-8), bei kad kiekvienas asmuo, žinantis teisinį reglamentavimą, turėjo pagrindą manyti, kad 2009 m. vykusios medžioklės metu ieškovas jau negalėjo turėti leidimo, praradęs nepriekaištingą reputaciją Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo požiūriu, tačiau nesutiktina su jo argumentu apie fakto, jog atsakingas pareigūnas ( leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas) neįvykdė pareigos panaikinti V. P. išduotą leidimą, įtakos nebuvimą teisiniam ieškovo veiksmų 2009 m. gruodžio 26 d. vykusios medžioklės metu vertinimui. Teisinis pagrindas laikyti ir nešiotis ginklą 2009 m. gruodžio 26 d. ieškovui galiojo, o moralinis straipsnyje aprašomo veiksmo ( vadovavimo medžioklei, esant nepanaikintam leidimui) vertinimo aspektas, esant įstatymų nustatyta tvarka neapribotai teisei, yra neatsiejamai susijęs su leidimo galiojimo faktu ( CK 1.2 straipsnio antroji dalis).

Analogiškai vertintinas ir antrasis ieškinio reikalavime nurodyto teksto sakinys. Nors formaliai jo turinys atitinka faktą, įvykusį po medžioklės ( leidimo panaikinimą pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 5 punktą šio įstatymo 18 str. 2 d. 11 punkte nurodomu pagrindu), straipsnio autorei paskelbus, jos leidimo laikyti ir nešiotis ginklą ieškovas neturėjo 2009 m. gruodžio 26 d. vykusios medžioklės metu, skaitytojui aišku, jog leidimas buvo atimtas dar iki medžioklės. Tai, kad leidimas, anot straipsnio autorės, buvo atimtas iki aprašomos medžioklės, patvirtina ir trečiojo sakinio pradžioje panaudotas žodis „tąkart“. Šis faktas tikrovės neatitinka.

Straipsnio autorei buvo žinoma, kad antrasis kartas, kai V. P. vairavo neblaivus, o mašinoje rastas vienas ginklas, buvo 2008 metų balandžio 4 d., todėl apeliantas neteisingai teigia apie nepagrįstą teismo išvadą dėl trečiajame sakinyje esančio tikrovės neatitinkančio teiginio apie pilną mašiną ginklų, V. P. sulaikius neblaivų vairuojant 2008 m. balandžio 4 d. Ketvirtasis ginčo publikacijos sakinys taip pat patvirtina, kad dėl ginklų laikymo ir transportavimo taisyklių pažeidimo leidimas laikyti ginklą ieškovui buvo anuliuotas „ tuomet“. Visos publikacijos kontekste aišku, kad pastarasis žodis reiškia leidimo atėmimą ne po medžioklės 2009 m. gruodžio 28 d., o po antrojo sulaikymo vairuojant neblaiviam iki medžioklės. Apylinkės teismas teisingai sprendė, kad publikacijoje nurodytas ginklų skaičius turi reikšmės, moraliniu aspektu vertinant asmens padaryto pažeidimo pavojingumą. Administracinės atsakomybės vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Tai, kad iki aprašomo įvykio ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ir ginklų laikymo taisyklių pažeidimą, neapriboja jo teisės ginti savo garbę ir orumą, ginčo publikacijoje nurodytoms žinioms neatitinkant tikrovės. Sutiktina su apelianto argumentu, jog šiuo aspektu ieškovo reputacija nėra nepriekaištinga ir tokiu atveju gynybos apimtis negali būti visiškai tolygi asmens, besilaikančio socialinių normų, garbės ir orumo gynimo apimčiai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo ženkliai sumažinta prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra proporcinga gintinai ieškovo reputacijai, kuriai žalą padarė tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.

Tai, kad paskelbtą informaciją ieškovas laiko neatitinkančia tikrovės dėl joje nurodyto dalyvavimo medžioklėje po to, kai buvo panaikintas leidimas laikyti (nešioti) ginklą, matyti iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio, ieškovo ir jo atstovo nurodytų faktinių aplinkybių, prašymo paneigti ieškovo brakonieriavimo ( nelegalios medžioklės) faktą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio ir atsikirtimų į jį pagrįstumą, teisingai pritaikė Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. suformuluotą vieną iš pagrindinių visuomenės informavimo principų, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikėsi analogiškų bylų nagrinėjimo teismų praktikos, pagal kurią visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais, konstatavo, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus; o pagal įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktus viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Publikacijos socialinis reikšmingumas ir kūrybos laisvė nesudaro pagrindo minimų reikalavimų nesilaikyti. Apeliantas neginčija teismo nustatyto fakto, jog trečiajam asmeniui buvo žinomos ginčo publikacijoje aprašomos medžioklės metu egzistavusios aplinkybės dėl ieškovo administracinių nuobaudų ir leidimo laikyti ir nešiotis ginklui turėjimo, todėl atmestini apelianto argumentai dėl aplinkybės, kuri pagal įstatymus turėjo egzistuoti aprašomos medžioklės metu, tačiau realiai neegzistavo, neteisėto panaudojimo prieš straipsnį rašiusią žurnalistę. Ieškovas nėra atsakingas dėl to, kad už leidimo ginklams laikyti išdavimą atsakinga institucija neįvykdė savo pareigos dėl leidimo anuliavimo, atsiradus įstatyme numatytoms sąlygoms. Dalyvaudamas medžioklėje legaliai, pats ieškovas įstatymų nepažeidė, todėl teismas pagrįstai pripažino įrodyta jo teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Dėl atsakovo kaltų veiksmų publikacijoje ieškovas apibūdinamas kaip brakonierius. Brakonieriavimas pagal galiojančius norminius teisės aktus yra nusikalstama veika, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog pastarosios tikrovės neatitinkančios žinios žemina ieškovo garbę ir orumą.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, CPK 263 straipsnio reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m.rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.