Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-160-972/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-01-06
Bylos Nr.
1-160-972/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63750-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
D. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-160-972/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63750-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.
TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės S. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. 2015-11-18 apie 19:20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu(duomenys neskelbtini) , dėl to, kad negalią turintis sūnus S. B. (S. B.) garsiai leido muziką, tyčia du kartus sudavė jam kėde, pataikydamas į kairės rankos alkūnę, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės rankos alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje su išilginės juostos formos paviršiniu odos nubrozdinimu kraujosruvos užpakaliniame krašte, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2015-11-18 apie 14 val. grįžo iš sodo į namus. Namuose buvo žmona. Grįžęs išgėrė butelį alaus ir atsigulė. Apie 16 val. iš specialiosios mokyklos grįžo sūnus S.. Jis pasigyrė, kad ruošiasi mokykloje dainuoti karaoke ir garsiai pasileido muziką. Jis sūnaus paklausė, kuriai dienai jis turi išmokti dainą. Sūnus jam atsakė, kad trečiadieniui, todėl pasakęs, kad dar yra laiko, liepė išjungti muziką ir pirma išmokti žodžius. Tuo metu sūnui kažką pasakė žmona, ką pasakė, negirdėjo. S. vėl garsiai paleido muziką. Tarp jo ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. S. ėjo link jo ir mosikavo ranka. Jo kambaryje stovėjo minkštu viršumi kėdė, kurią paėmęs trenkė sūnui. Kur pataikė, tiksliai nepamena, nes kilo sumaištis – žmona kažką pradėjo šaukti, šaukė ir S.. Neneigia, kad galėjo kėde sūnui pataikyti į ranką. Žmonos ir sūnaus iš namų nevarė, jie patys nusprendė išeiti (b. l. 58-59).

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad būdamas namuose įsijungė magnetolą ir mokėsi dainą. Tėvas D. B. liepė patildyti magnetolą. Prisuko garsą, bet tėvui vis tiek nepatiko. Tada tėvas atėjo pas jį į kambarį ir paėmęs kambaryje buvusią taburetę, jos nepaleisdamas iš rankos, sudavė jam du kartus. Abu kartus pataikė į tą pačią kairę ranką ir į tą pačią vietą, t. y. į alkūnę. Tėvas norėjo ir daugiau smūgių suduoti, tačiau mama tėvui iš rankų išplėšė taburetę. Sutrenktą vietą skaudėjo, liko ant rankos kraujosruva, ranka ištino. Jis ir mama bijojo tėvo, todėl apsirengė ir išėjo pas kaimynę A. J.. Paskui pas kaimynę atvažiavo brolis I.. Jaučiasi tėvo nuskriaustas ir įsižeidęs (b. l. 16-17).

Liudytoja J. B. parodė, kad su vyru D. B. bei psichinę negalią turinčiu sūnumi S. B., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu sutuoktinis girtauja ir terorizuoja ją bei sūnų, įvairiai žemina, gąsdina išvaryti iš namų. 2015-11-18 apie 19 val. vyras grįžo namo išgėręs ir toliau girtavo namuose. Jis, kaip įprastai, dėl jos ir sūnaus negalios žemino juos, tyčiojosi. Apie 19:20 val. ji su S. sėdėjo kambaryje. Sūnus įsijungęs magnetolą, dainavo naujai išmoktą dainelę. Kaip suprato, vyras išgirdęs jo dainavimą, susinervinęs įėjo į sūnaus kambarį ir liepė pritildyti muziką. S. pritildė muziką, tačiau vyro tai netenkino. Vyras įbėgo į kambarį rankoje laikydamas virtuvinę kėdę ir ja trenkė S., pataikydamas į kairę ranką ties alkūne. Kai vyras kėde užsimojo sūnui trenkti antrą kartą, ji sugriebė už kėdės, kartu su S. bendromis jėgomis atėmė iš vyro kėdę. Vyras neapsiramino, juos keikė necenzūriniais žodžiais, varė iš namų šaukdamas „von“. Bijodami smurtaujančio D. B., ji kartu su sūnumi apsirengė ir išėjo iš namų. Susitiko kaimynę iš 34 buto, papasakojo jai, kas nutiko. Vėliau paskambino sūnui Igoriui, kuris atvažiavo pas kaimynę ir iškvietė policijos pareigūnus. 2015-11-18 įvykusio konflikto metu vyras jai fizinio skausmo nesukėlė, jis smurtavo tik prieš S.. S., nors ir turi negalią, tačiau ją nuo vyro gina. Dėl sutrenktos rankos S. medikų nekvietė, nors skundėsi, kad skauda ranką. Sūnus dėl tokio tėvo elgesio labai susinervino, akivaizdžiai pablogėjo jo elgesys, pasidarė nervingas, neramus, ilgai tą vakarą negalėjo užmigti, negalėjo suprasti, kodėl tėvas metė jam su kėde, nors jis ir pakluso tėvo reikalavimui, patildė muziką. Vyro bijo, nenori, kad jis grįžtų į namus (b. l. 21-22).

Liudytojas I. B. (I. B.) parodė, kad tėvai J. ir D. B. bei pirmos grupės psichinę negalią turintis brolis S. B. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu tėvas nuolat girtauja ir terorizuoja motiną bei brolį, juos žemina, įvairiai grasina, varo iš namų. Jis pats su tėvu ne kartą kalbėjo apie jo nuolatinį alkoholio vartojimą ir jo netinkamą elgesį, tačiau tėvas išvadų nepadarė ir toliau periodiškai vienas namuose girtauja ir psichologiškai smurtauja prieš artimuosius. 2015-11-18 apie 20 val. jam paskambino motina ir pranešė, kad girtas tėvas vėl išvarė iš namų ir ji dabar su S. yra pas kaimynę 34 bute. Apie įvykį pranešė pagalbos centrui. Mama jam papasakojo, kad tėvas būdamas neblaivus du kartus trenkė broliui kėde, abu kartus pataikydamas į ranką. Brolis yra neveiksnus, turi fizinę ir psichinę negalią, tačiau oficialiai globėjo dar neturi, yra teismui pateikti dokumentai dėl globėjo paskyrimo (b. l. 14-15).

Iš 2015-11-18 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015-11-18 apie 20:12 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vartojamas smurtas artimoje aplinkoje, girtas tėvas išvarė iš namų motiną ir neįgalų sūnų. Atvykus į įvykio vietą, smurtą patyręs S. B. paaiškino, kad tėvas namuose išgėrinėjo, po to pradėjo kabinėtis prie mamos, keikė necenzūriniais žodžiais. Kai jis motiną užstojo, tėvas kėde trenkė jam į kairę ranką ir išvarė iš namų. Ant nukentėjusio asmens kairės rankos alkūnės matėsi nubrozdinimas, kraujosruva (b. l. 3-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2170/15(03) nurodyta, kad S. B. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės rankos alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje su išilginės juostos formos paviršiniu odos nubrozdinimu kraujosruvos užpakaliniame krašte. Sužalojimas padarytas nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu pailgu bukabriauniu daiktu. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 12).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad D. B. 2015-11-18 21:16 val. nustatytas 1,42 prom. neblaivumas (b. l. 30).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. B., 2015-11-18 smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sūnų S. B., sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis D. B. suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš fiziškai silpnesnį asmenį – neįgalų sūnų, savo šeimos narį, į kaltinamojo asmenybę – jis neteistas, pensininkas, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis) ir BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. B. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-11-18 20:30 val. iki 2015-11-20 17:00 val. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su fotonuotraukomis ir garso įrašu (b. l. 7), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams bei įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusio S. B. ir nesiartinti prie jo arčiau nei 50 m atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. B. nustatyti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams bei įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusio S. B. ir nesiartinti prie jo arčiau nei 50 m atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-18 20:30 val. iki 2015-11-20 17:00 val. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su fotonuotraukomis ir garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti D. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Teišerskienė