Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovui K. J., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas K. J. teismo posėdžio metu parodė, kad sutiktų su 150 Eur suma vaiko išlaikymui, kadangi ji yra reali. Šiuo metu uždirba iki 400 Eur. Gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini). Į darbą kiekvieną dieną važinėja 100 km atstumą. Važiuoja savo transporto priemone, darbdavys kuro išlaidų nekompensuoja. Žada pereiti į kitą darbą. Nekilnojamo turto neturi. Būsto išlaikymas nekainuoja, kadangi gyvena su tėvais. Jo tėvai nedirba. Iki šiol dukters nerėmė, nes nebuvo įsitikinęs, kad mergaitė yra jo dukra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis).

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei S. K. gimė dukra L. K. 2016-09-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. J. yra vaiko L. K. tėvas su 99,99999999999998 procentų tikimybe. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vertintina, kad L. K. tėvystė yra įrodyta ir nustatytina, kad atsakovas K. J. yra L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra L. K. gyvena su motina – ieškove S. K., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Tokių duomenų taip pat nepateikė ir išvadą byloje teikianti institucija (b. l. 11-12). Tokiu atveju šalių nepilnametės dukters L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Byloje nustatyta, kad šalys turi mažametę dukrą L. K., gimusią (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) mėnesių (b. l. 5).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo vaiko gimimo iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Ieškovė teismui nurodė, kad dukters poreikiams patenkinti išleidžia kiek daugiau nei 100 Eur, tačiau jos pačios per mėnesį gaunamos pajamos ir tesiekia tokią pinigų sumą – apie 118 Eur (90 Eur dydžio socialinė pašalpa ir 28 Eur išmoka už vaiką). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 150 Eur išlaikymo sumą. Atsakovas vaiko poreikių neginčijo, iš esmės sutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Nors ieškovė įrodymų pagrindžiančių vaiko poreikius nepateikė, tačiau kadangi vaikui neabejotinai reikalingas maitinimas, apranga, sveikatinimas, lavinimas, teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra būtini. Ieškovė nurodo, kad dukros maitinimui išlaidžia 60 Eur. Atsižvelgiant į vaiko amžių, teismui yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko L. K. sveikatos sutrikimus ar kitus jos specialius poreikius. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Mažamečiai vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus, o vaikui susirgus – vaistus. Taip pat vaikams yra būtinos higienos priemonės (sauskelnės, muilas ir kt.). Laikytina, jog sveikatos prekėms tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 15 Eur, o higienos priemonėms būtina suma yra 30 Eur per mėnesį. Ieškovė teigia, kad vaiko drabužiams ir avalynei išleidžia 20-50 Eur. Nors ieškovė įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad vaiko rūbams per mėnesį išleidžia 20-50 Eur, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad jis greitai auga, mažamečiui vaikui daugiau reikalinga nupirkti šiltų rūbų, todėl tokios nurodomos išlaidos laikytinos adekvačiomis ir teisingomis ir laiko, kad minimalius poreikius vaiko aprangai užtikrinti būtina 45 Eur per mėnesį suma. Taip pat laiko, kad prie neišvengiamai patiriamų išlaidų priskirtinos išlaidos skalbimui, patalynei, rankšluosčiams bei nustato, kad minimali reikalinga ir protinga tam išleidžiama suma yra 9 Eur. Mergaitei tik 10 mėnesių, todėl pilnavertiškai vystantis jai reikalingi žaislai, kitokios lavinimo priemonės. Nors ieškovė nenurodė šio poreikio (galimai ir dėl to, kad neturi galimybių vaikui jų nupirkti), tačiau teismas visapusiškai užtikrindamas vaiko interesus laiko, kad vaiko vystymosi poreikiams būtini žaislai, kitokios lavinimo priemonės ir tokio amžiaus vaikui šioms priemonėms nupirkti reikalinga ir protinga suma yra 20 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad būsto išlaikymas jai nekainuoja, nes gyvena pas savo tėvus, socialiniame trijų kambarių būste, kuriame su dukra naudojasi vienu kambariu, tačiau akivaizdu, kad vaikui yra būtinos išlaidos ne tik maistui, rūbams, apavui, tačiau kasdieninei vaiko priežiūrai būtinas vanduo (šiltas ir šaltas), elektra, dujos ar kietasis kuras maisto gamybai, taip pat ir būsto šildymas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, tačiau laikytina, kad 9 Eur suma per mėnesį užtikrintų mažamečio vaiko poreikius būstui, šilumai, vandeniui, elektrai. Konstatuotina, kad tokio amžiaus vaikui išlaikyti reikalinga ir protinga, būtinus vaiko poreikius užtikrinanti bendra suma yra 188 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė vaikui išmoka 28 Eur sumą, šią sumą minusuoja iš nustatytos vaiko poreikių sumos ir sprendžia tarp šalių paskirstyti likusią 160 Eur mažamečiui vaikui išlaikyti reikalingą sumą.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nei viena iš šalių savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, o ieškovės – viena, šalys gyvena kitiems asmenims priklausančiuose būstuose. Ieškovė nedirba, gauna apie 118 Eur dydžio mėnesines pajamas. Nors atsakovas nurodo, kad kasdiena dirbti važinėja į (duomenys neskelbtini), gauna apie 400 Eur dydžio siekiantį darbo užmokestį ((duomenys neskelbtini)), kad planuoja keisti darbo vietą, tačiau bylos duomenimis jau nuo 2016-10-17 atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) rajone, užsiimančia logistika, tarptautiniais pervežimais ir kt. Ir nors pažymoje apie asmens įdarbinimus nėra nurodyta kokio dydžio atlyginimą atsakovas gaus, tačiau laikytina, kad jis nebus mažesnis nei minimalaus dydžio arba net didesnis, nes įmonė, kurioje įsidarbinęs atsakovas, viešai prieinamoje savo internetinėje svetainėje skelbia apie tai, kad yra viena iš sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių, kad pripažinta viena iš patikimiausių ir ekonomiškai stabiliausių įmonių Lietuvoje. Kitų išlaikytinių šalys neturi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad su ieškove gyvena dukra ir jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl atsakovo galimybė dirbti bei teikti dukrai išlaikymą yra didesnė. Teismas sprendžia, kad atsakovas prie dukters išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, tai yra 140 Eur suma, o ieškovė – 20 Eur suma.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, – visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Bylos duomenimis atsakovas savo dukrai materialinio išlaikymo neteikia, todėl iš jo mažametei dukrai priteistinas materialinis išlaikymas, nuo 2016-04-04 iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 140 Eur (CK 3.194 straipsnio 1 ir 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, galima kreiptis į teismą prašant atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai, kurie turi būti esminiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai patenkinami ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją bylinėjimo išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 4 Eur (4,40 Eur – 90 proc.) dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 82 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – 37 Eur už reikalavimus nustatyti tėvystę ir vaikui gyvenamąją vietą (41 Eur – 90 proc.); 45 Eur už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą (12 mėn. x 140 Eur x 1 vaikas = 1 680 Eur; 1 680 Eur – 3 proc. = 50 Eur; 50 Eur – 90 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-02-11 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu ieškovei S. K. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-06-14 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. K. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 127,38 Eur advokato užmokestis (b. l. 20).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 90 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 114 Eur už ieškovei įsiteiktą teisinę advokato pagalbą (127,38 Eur – 90 proc.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra K. J., (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti šalių nepilnamečio dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2016-04-04 iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą keturiasdešimt eurų (140 Eur).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturis eurus (4 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, aštuoniasdešimt du eurus (82 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą keturiolika eurų (114 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl tėvystės nustatymo įregistravimo.