Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2024 m. vasarį, apie 17 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, neteisėtai įgijo rasdamas, paimdamas ir į namus, esančius (duomenys neskelbtini), parsinešdamas nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos teleskopinį blakštą, uždraustą civilinėje apyvartoje, kurį 2024 m. vasario 18 d., apie 18.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,63 promilės neblaivumas, neteisėtai nešiojo su savimi laiptinėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), juo daužydamas buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir demonstruodamas A. Š. (A. Š.). Taip E. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis E. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasarį, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie šiukšlių konteinerio rado ir paėmė metalinę lazdą, panašią į dviračio pompą. Namuose apžiūrėjęs suprato, kad tai teleskopinė lazda ir padėjo ją į spintą. 2024 m. vasario 18 d. vartojo alkoholinius gėrimus, apie 18 val. išgirdo stuksenimą per radiatorių, todėl nusprendė išsiaiškinti su kaimynu, gyvenančiu bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynas praeityje jam grasino, todėl paėmė teleskopinę lazdą, kad galėtų apsiginti. Paskambino į duris ir pradėjo aiškintis, tačiau kaimynas jį sumušė ir atėmė teleskopinę lazdą. Dėl tokio savo elgesio gailisi.

Apklausiamas liudytojas A. Š. parodė, kad 2024 m. vasario 18 d., apie 17 val., kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo daužyti jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Atidarius duris kaimynas dešine ranka čiupo jam už sprando, išsitraukė teleskopinę lazdą ir užsimojo trenkti. Gindamasis trenkė kaimynui į veidą, kaimynas jį paleido ir parklupo ant žemės. Spirdamas kaimynui į ranką išmušė teleskopinę lazdą ir nusinešė ją namo.

Apklausiama liudytoja A. Š. parodė, kad 2024 m. vasario 18 d., apie 17 val., kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo daužyti jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. A. Š. atidarius duris, kaimynas čiupo jį už sprando ir išsitraukė teleskopinę lazdą. A. Š. gindamasis trenkė kaimynui į veidą. Ji nuėjo į svetainę ir iškvietė policiją. Grįžusi pamatė, kad kaimynas klūpėjo ant žemės, A. Š. laikė jo ranką, o kita ranka atėmė teleskopinę lazdą.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad A. Š. 2024 m. vasario 18 d. 18.45 val. skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu nurodė, jog kaimynas iš buto, esančio Vilniuje (duomenys neskelbtini), daužė duris ir užpuolė ją su sutuoktiniu.

Iš policijos pareigūno T. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams T. T. ir E. M. (E. M.) pagal gautą iškvietimą atvykus į įvykio vietą E. N. teigė, kad jį sumušė A. Š., o pastarasis nurodė, jog E. N. teleskopine lazda daužė jo buto duris, griebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti, todėl gindamasis sudavė E. N. kelis smūgius į veidą.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Š. pateikė teleskopinę lazdą, kurią atėmė iš E. N.

Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos teleskopinis blakštas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas.

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2024 m. vasario 18 d. 20.21 val. E. N. nustatytas 2,63 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu civilinėje apyvartoje draudžiami, be kita ko, blakštai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. N. kaltė neteisėtai įgijus, randant, paimant ir į namus parsinešant, bei nešiojus, laiptinėje daužant buto duris ir demonstruojant A. Š., nešaunamąjį ginklą – teleskopinį blakštą, t. y. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Iš kaltinamojo E. N. parodymų matyti, kad jis įgijo teleskopinę lazdą, šią rasdamas prie šiukšlių konteinerio, paimdamas ir parsinešdamas į namus. Be to, E. N. parodymai pagrindžia, kad jis nešiojo teleskopinę lazdą, laiptinėje šia daužydamas buto duris ir demonstruodamas kaimynui. Be E. N. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą pagrindžia liudytojų A. Š. ir A. Š. parodymai, kurių sugretinimas rodo, kad E. N. užpuolė A. Š. panaudodamas teleskopinę lazdą, taip pat specialisto išvada, pagal kurią teleskopinis blakštas (lazda) priskiriamas nešaunamiesiems ginklams, uždraustiems civilinėje apyvartoje ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įgijimo ir nešiojimo neteisėtumą patvirtina tai, kad E. N. civilinėje apyvartoje uždraustą blakštą pasirinko pasilikti sau, vietoje to, jog apie radinį praneštų ir (ar) jį perduotų policijai ar kitai atsakingai institucijai. E. N. suvokė, kad įgijo ir nešiojo teleskopinį blakštą, iš to, jog šis yra civilinėje apyvartoje uždraustas nešaunamasis ginklas (įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 2 straipsnio 2 dalis)), suprato, kad tai daro neteisėtai ir norėjo taip veikti.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. N. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis E. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, prašė nustatyti vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas ir negalią.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1–3 dalimis. E. N. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu ginklais, kurio pavojingumo laipsnis visumoje yra didesnis negu rūšinis, nes teleskopinis blakštas buvo ne šiaip nešiojamas, o mėginamas panaudoti pagal kovinę paskirtį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas turėti ginklą ir „išsiaiškinti santykius“ su kaimynu, baudžiamuoju nusižengimu žala nepadaryta. E. N. nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip pats apklausiamas parodė, dėl (duomenys neskelbtini) traumos 2023 m. rugsėjo 15 d. jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dydžio darbingumo lygis, praeityje teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – keturiasdešimties parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir automobilio konfiskavimą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas. Tai rodo, kad E. N. turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, dėl kurių jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. E. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o E. N. atsakomybę sunkina tai, jog dalį veikos – neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo tam įtakos, nes apsvaigęs E. N. dėl stuksenimo per radiatorius neteko savitvardos, lengvai pasidavė neigiamam potraukiui „išsiaiškinti santykius“ su kaimynu, nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų, su savimi pasiimdamas ir mėgindamas panaudoti pagal kovinę paskirtį teleskopinį blakštą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. N. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į E. N. prašymą, taip pat į skirtinos baudos dydį, jam nustatytinas keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Nors E. N. prašė nustatyti vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau, teismo vertinimu, tokiu atveju bausmės vykdymo sąlygos taptų pernelyg švelnios, neatitiktų BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų ir sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. (duomenys neskelbtini) trauma ir ribotas darbingumo lygis nesutrukdė E. N. padaryti baudžiamąjį nusižengimą, todėl tai jam neturėtų trukdyti ir dirbti bei greičiau sumokėti paskirtą baudą.

E. N. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padariusiu baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 24 MGL dydžio (1 200 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 16 MGL dydžio (800 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, E. N. nustatyti keturių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sunaikinti teleskopinį blakštą, kurio apyvarta uždrausta, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (2024 m. kovo 21 d. nutarimas; vokas, kurio plombos Nr. A042428).

Išaiškinti E. N., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1464-1223/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.