Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-07-08 nuosprendžio, kuriuo išteisinti: A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; I. C. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; P. T. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas ir pagal BK 159 str. - jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., I. C. ir P. T. pagal BK 22 str. 1 d., 178 str.2 d. buvo kaltinami tuo, kad jie 2007 m. laikotarpyje nuo sausio 3 d. iki sausio 7 d. 23 val. 30 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su M. M., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išlauždami trejas duris ir išlauždami lango rėmą, pro duris įsibrovė į S. K. namą ir kėsinosi iš namo slaptai pagrobti 80 m kabelio 640 Lt bendros vertės, bidoną 80 Lt vertės, 3 radiatorius 300 Lt bendros vertės, 7 kanalizacines movas 175 Lt bendros vertės, vonios gyvatuką 250 Lt vertės, išsiplėtimo bakelį 100 Lt vertės, dviejų katilų dureles 600 Lt bendros vertės, abiejų katilų termostatus 180 Lt bendros vertės, abiejų katilų groteles 160 Lt bendros vertės, abiejų katilų vidaus įrengimų įvairias dalis 2000 Lt bendros vertės, iš viso kėsinosi slaptai pagrobti svetimo turto 4485 Lt bendros vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi P. T. ir I. C. sulaikė nukentėjusysis S. K..

I. C. ir P. T. pagal LR BK 187 str. 1 d. buvo kaltinami tuo, kad tuo pačiu laikotarpiu ir ten pat sugadino svetimą, S. K. priklausantį turtą: sulaužė trejas duris 920 Lt bendros vertės, išlaužė lango rėmą 150 Lt vertės, nulaužė tris kranus - maišytuvus 540 Lt bendros vertės, sulaužė svarstykles 150 Lt vertės, išardė dyzelinio kuro katilą 300 Lt vertės, sulaužė 6 durų spynas 420 Lt bendros vertės, išardė du kietojo kuro katilus 5000 Lt bendros vertės - išlaužė abiejų katilų dureles 600 Lt bendros vertės, nulaužė abiejų katilų termostatus 180 Lt bendros vertės, sulaužė abiejų katilų groteles 160 Lt bendros vertės, išdraskė abiejų katilų vidaus įrengimų įvairias dalis 2000 Lt bendros vertės, taip pat nulaužė išsiplėtimo bakelį 100 Lt vertės, nulaužė radiatorių 100 Lt vertės, taip padarydami nukentėjusiajam S. K. 5620 Lt turtinę žalą.

Taip pat P. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kartu su M. M. įtikinėdamas ir kviesdamas kartu eiti vogti nepilnamečius I. C., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir kartu su jais sugadindamas svetimą turtą 5620 Lt bendros vertės ir kėsindamasis slaptai pagrobti svetimo turto 4485 Lt vertės, į nusikalstamas veikas – turto sugadinimą ir pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įtraukė vaikus, tikrai žinodamas, kad jie yra nepilnamečiai.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-07-08 nuosprendžio dalį, kurioje A. P., I. C. ir P. T. išteisinti pagal BK 22 str. l d. ir 178 str. 2 d., 187 str. l d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. A. P. pripažinti kaltu BK 22 str. l d. ir 178 str. 2 d. ir nubausti jį 1 metams laisvės atėmimo; remiantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su neatlikta 10 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę - 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. I. C. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. l d. ir 178 str. 2 d. ir nubausti jį 1 metams laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal BK 187str. l d. ir nubausti jį 1 metams laisvės atėmimo; remiantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; remiantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Biržų rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę - 4 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Taip pat P. T. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. l d. ir 178 str. 2 d. ir nubausti jį 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23 iki 6 valandos būti savo namuose; pagal BK 187 str. l d. ir nubausti jį 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23 iki 6 valandos būti savo namuose; remiantis BK 63str. 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23 iki 6 valandos būti savo namuose.

Apeliantas prašo nukentėjusiojo S. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 9350 litų sumai tenkinti visiškai ir priteisti jį solidariai iš A. P., I. C. ir P. T., o I. C. ir A. P. neturint pajamų ar uždarbio - iš jų įstatyminių atstovų. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino A. P., I. C. ir P. T..

Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino teisme, teigdamas, kad praėjus daugiau kaip ketveriems metams po šio įvykio jis neprisimena kai kurių detalių, todėl prašė remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroro teigimu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. K. pažymėjo, kad pirmąkart atvykus į namą ir radus jį išlaužtomis durimis 2007-01-07, jis pamatė, kad iš viso išlaužtos trejos namo durys, nukirstas kabelis (pavogta 80 m kabelio, bidonas), nulaužti 3 kranų maišytuvai, sugadintas lango rėmas, išardytos svarstyklės ir „Minsko“ gamybos kuro katilas, sulaužytos 6 durų spynos, nulaužtas vonios gyvatukas ir du radiatoriai, o visi metaliniai daiktai sukrauti į krūvą. Apeliantas akcentuoja, kad nukentėjusiojo, kuris tuo metu buvo lauke prie namo, stebimi I. C. ir P. T., apie pusvalandį S. K. name gadino ir niokojo turtą dėl ko pastarasis neišlaikęs nuėjo ir šiuos asmenis sulaikė. Prokuroro teigimu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymus duotus teismo posėdyje vertino kaip teisingus, išsamius ir rėmėsi tik jais, nepasisakydamas, kodėl atmeta ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtinančius, kad jis matė, kad per tą pusvalandį kol I. C. su P. T. buvo jo name, buvo nulaužtas dar vienas radiatorius, išdraskyti kiti du kietojo kuro katilai, nulaužtas užpylimo bakelis, metalinės dalys nutemptos ir sudėtos į rūsį, kas patvirtina išteisintųjų siekį pagrobti šiuos daiktus. Mano, kad nuosprendžio argumentas, kad nors nukentėjęs ir girdėjo išteisintųjų keliamą triukšmą jo name, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo nurodyti, koks jo name buvęs turtas buvo sugadintas būtent šių dviejų asmenų, kas apelianto nuomone akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems nukentėjusiojo parodymams bei paties teismo daromoms išvadoms. Nurodo, kad I. C. su P. T. atliktus turto sugadinimo veiksmus, patvirtina kito išteistojo A. P. parodymai, kurie iš tiesų buvo pakankamai nuoseklūs, ir kuriuose jis paneigė, kad sugadino šiuos daiktus. Prokuroras akcentuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepasisakė ir dėl I. C. pirminių parodymų, kuriuos jis pats išdėstė savo paaiškinime teigdamas, kad iš pažįstamų sužinojęs apie vagystes, norėjo juos aplenkti ir paimti metalą, kas akivaizdžiai patvirtina, kad I. C. ruošėsi pagrobti svetimą turtą, bei žinojo ir apie kitų asmenų ketinimus. Vien tai, kad šis išteisintasis savo parodymus nuolat keitė rodo jo siekį išvengti atsakomybės bei jos padėti išvengti - A. P. ir P. T.. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. P. savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką - svetimo turto vagystę. Teigia, kad tokios išvados prieštarauja byloje surinktiems bei teismo posėdžių metu patvirtintiems duomenims, kadangi tiek iš paties A. P., tiek iš kito kaltinamojo M. M. byloje esančių parodymų matyti, kad jie sugadino S. K. turtą ketindami jį pavogti, ir planavo išsikviesti automobilį tiek tą pačią, tiek kitą dieną tačiau to nepadarė tik todėl, kad per trumpą laiko tarpą nusikaltimo vietoje nukentėjusysis sulaikė kitus įtariamuosius, ir nusikaltimo pabaigti A. P. su M. M. nebeturėjo galimybės.

Apelianto teigimu nukentėjusiojo S. K. parodymai, kuriais jis pagrindžia sugadinto ir paruošto pagrobti turto radimo aplinkybes, kito turto sugadinimo bei kėsinimosi pagrobti aplinkybes po I. C. ir P. T. sulaikymo; įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolai, patvirtinantys sugadinto turto buvimo vietą, sugadinimo pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes; A. P. parodymai, kuriais jis patvirtina sugadinęs konkretų turtą kartu su M. M., jį sukrovęs rūsyje bei ruošęsis pavogti; I. C. pirminiai parodymai, kuriais jis nurodė kėsinęsis pagrobti turtą kartu su P. T., patvirtina, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas padarė A. P., I. C. ir P. T., kuris pagal BK 159 str. išteisintas pagrįstai. Kaltinamieji savo kaltę neigia, žalos neatlygino. A. P. ir I. C. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnamečiai, tačiau jau ne kartą teisti, atlieka laisvės atėmimo bausmes, tai įrodo jų elgesio savikritikos nebuvimą bei charakterizuoja neigiamai. Todėl ir bausmės dydis bei rūšis turėtų atitikti bausmės tikslus, ja siekiamus rezultatus, t.y. kalti asmenys turi būti nubausti tinkamai ir adekvačiai jų padarytoms nusikalstamoms.

Išteisintojo P. T. gynėjas, advokatas Ž. Rutkauskas atsikirtime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Pažymi, kad P. T. duodamas nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme niekada neprisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo įtartas, o vėliau ir kaltinamas. Nurodo, kad S. K. name aptariamą vakarą atsidūrė atsitiktinai, kai susitikęs su I. C. iš smalsumo sugalvojo užeiti į statomą namą, kurio durys buvo užremtos tik plyta. Gynėjas akcentuoja, kad P. T. S. K. name nieko nelaužė ir nekrovė, jokių priemonių metalui išvežti neturėjo, ką patvirtina ir A. P., kuris nurodė, kad į nukentėjusiojo namą per rūsio langelį kartu su M. M. įlindo dar prieš Naujuosius metus ir ten nulaužę tris radiatorius, du iš jų nunešė į rūsį, o vieną paliko 1 aukšte, rūsyje į krūvą dar sudėjo 7 kanalizacijos movas, gyvatuką ir dar kitokio smulkaus metalo, t.y. vamzdžių gabaliukų. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs ir M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą bylą. Gynėjo nuomone, A. P. ir M. M., kurie į namą nurodo patekę per rūsio langą, visus aptariamus daiktus buvo sunešę į rūsį iki jo ginamojo su P. T. patekimo į S. K. namo. P. T. A. P. iki šio įvykio nepažinojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie kartu įvykdė inkriminuotas veikas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo išsakytos prielaidos, kad jis girdėjo kaip namuose buvę P. T. ir I. C. laužė ir gadino daiktus, negali būti vertinami kaip jų kaltę pagrindžiantys įrodymai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta tik 2007-01-08 d. po pietų, kai tuo tarpu nukentėjusysis išlaužtas namo duris pastebėjo 2007-01-07, gerai neapžiūrėjęs ir negalintis teisme patvirtinti kokie tiksliai daiktai buvo sugadinti ir kokie dingo. Be to, A. P. ir I. C. parodymų patikrinimo vietoje protokolai patvirtina, kad net 2007-01-09 ir 2007-01-11 S. K. namo rūsio langas ir durys tebebuvo atdari, todėl į namą tebebuvo galima patekti be jokių kliūčių. Teigia, kad vien tai, kad A. P. neprisipažino sugadinęs kuro katilų, užpylimo bakelio, neduoda pagrindo teigti, kad tai padarė P. T., nes nėra jokių objektyvių šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat nėra jokių duomenų, kad P. T. kartu su I. C. būtų kėsinęsi ką nors iš S. K. priklausančio namo pagrobti, nes tiek iš nukentėjusiojo parodymų, tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolų, tiek iš abiejų išteisintųjų parodymų matyti, kad jie tą vakarą neturėjo jokių priemonių metalui išvežti, o kaip pagrįstai nurodo nuosprendyje pirmos instancijos teismas, akivaizdu, jog vien trijų špižinių radiatorių išvežimui būtų buvę reikalinga kokia nors priemonė. Gynėjo teigimu skirtingai nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti I. C. pirminių paaiškinimų, nes jie buvo gauti iš ką tik sulaikyto nepilnamečio, nedalyvaujant gynėjui, kas grubiai pažeidė nepilnamečio teises ir paaiškinime išdėstytos aplinkybės nepasitvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu. Mano, kad Biržų rajono apylinkės teismas pagrįstai išteisino P. T., neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų numatytų LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. padaryme ir pagal LR BK 159 str., kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kadangi prokuroras nuosprendžio dalies dėl P. T. išteisinimo pagal BK 159 str. pagrįstumo neskundžia, kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to nepagrįstai A. P., I. C. ir P. T. išteisino. Šį savo teiginį prokuroras motyvuoja tuo, kad teismas neva neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje truko apie ketverius metus ir nepagrįstai nevertino nukentėjusiojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose jis atskleidė visas esmines šio įvykio detales, taip pat neįvertino aplinkybės, kad pirminiuose savo parodymuose išteisintasis I. C. iš esmės pripažino ketinimus pagrobti S. K. namuose buvusį turtą. Anot prokuroro, teismas taip pat nepagrįstai išteisintojo A. P. veiksmus pripažino kaip savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką – svetimo turto vagystę, neatsižvelgdamas į tai, kad jis neteko tokios galimybės dėl to, jog kiti nusikalstamos veikos padaryme dalyvavę asmenys buvo sulaikyti įvykio vietoje.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą ir išanalizavusi bylos medžiagą apeliacinio skundo rėmuose konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir pagrįstai išteisino A. P. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. konstatavęs, kad jis nepadarė šios nusikalstamos veikos, o I. C. ir P. T. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. išteisino, nesant įrodymų, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

A. P., I. C. ir P. T. buvo kaltinami, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino pagrobti svetimą S. K. priklausantį turtą. Tačiau byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kad I. C., P. T. ir A. P. būtų kontaktavę tarpusavyje ir taręsi dėl bendros nusikalstamos veikos - S. K. turto gadinimo ar vagystės, todėl nėra jokio pagrindo I. C. su P. T. bei A. P. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atliktų veiksmų visumos vertinti kaip padarytų vienoje bendrininkų grupėje.

Kaip minėta, apeliantas teigia, kad vertinant išteisintųjų veiką teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo išsamiais ir detaliais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas devynis kartus, tačiau jo parodymus vertinti kaip išsamius ir detalius bei nekeliančius abejonių tiek, kad jais būtų galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

2007-01-08 pareiškime ir liudytojo apklausos protokole S. K. teigė, kad pastebėjęs išlaužtas duris iš garažo į namą, o taip pat išnešimui be trijų radiatorių paruoštas 7 kanalizacijos movas ir varinį pirties gyvatuką, nutarė pasaloje patykoti asmenų, kurie yra pasiruošę šį turtą pagrobti. 2007-01-07 apie 23 val. 15 min. jis matė, kaip į jo namą užėjo du asmenys, kuriems jis ėjo iš paskos ir juos netrukus sulaikė (1 t., b.l. 47, 76-77). Sekančios apklausos metu (2007-01-11) nukentėjusysis tik patikslino, koks turtas iš namo buvo pavogtas ir koks sugadintas (1 t., 79). Apklausos 2007-08-10 metu, t.y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po įvykio, nukentėjusysis jau parodė, kad P. T. ir I. C. iki jų sulaikymo name išbuvo apie 15-20 minučių ir jis girdėjo, kaip jie mėto metalinius daiktus (1 t., b.l. 80). 2008-01-10 apklausos metu S. K. parodė, kad įvykio metu, P. T. ir I. C. būnant name, jis girdėjo kaip vienas iš jų nulaužė trečią radiatorių, o kitas - išlaužė rūsio duris (1 t., b.l. 83-84). 2011-02-02 apklausos metu nukentėjusysis akcentavo, kad girdėjo, kaip jo name buvę asmenys laužė kranus ar radiatorius ir gadino kitą turtą (1 t., b.l. 89). 2011-03-08 apklausos metu S. K. jau teigė, kad dieną (prieš sulaikant P. T. ir I. C.) atėjęs į namą, pastebėjo išlaužtas lauko duris, o taip pat duris iš garažo į namą, bei duris į vieną iš kambarių, pasigedo 80 m. kabelio ir bidono bei pamatė, kad nulaužti trys vandens maišytuvai, sulaužytos svarstyklės, sugadinta krosnis „Minsk“, nulaužtas vonioje buvęs gyvatukas, be aukščiau minėtų daiktų į krūvą suverstos 7 kanalizacijos movos, du radiatoriai, 6 durų spynos. Po to P. T. ir I. C. per pusvalandį, kurį jie praleido name, nulaužė dar vieną radiatorių, ir sugadino du kietojo kuro katilus „Vienybė“ ir „KČM -24E“, sulaužė užpylimo bakelį buvusį palėpėje (1 t., b.l. 90-92). Paskutinės ikiteisminio tyrimo apklausos metu 2011-05-04 S. K. teigė, kad pasaloje pralaukė apie 40 minučių, o tik rytojaus dieną po minėtų asmenų sulaikymo pastebėjo, kad nulaužtas vienas radiatorius, sugadinti du kieto kuro katilai ir iš palėpės dingo vandens bakelis (4 t., b.l. 75).

Taigi, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visetas, taip pat jo parodymai teisiamajame posėdyje atsižvelgus į tai, kad kiekvienoje papildomoje apklausoje S. K. skirtingai nurodė laiką, kiek P. T. ir I. C. iki sulaikymo praleido S. K. name, taip pat nurodė skirtingą turtą, kuris buvo sugadintas šių asmenų, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad P. T. ir I. C. tikrai sugadino ar sunaikino kokį nors (juo labiau - konkretų) nukentėjusiojo turtą, ką patys išteisintieji viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu kategoriškai neigė. Byloje taip pat dėl akivaizdžiai netinkamo ikiteisminio tyrimo šioje byloje organizavimo savalaikiai nebuvo atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai - į 2007-01-07 nukentėjusiojo S. K. pranešimą apie turto jo statomame name vagystę ir sugadinimą aplamai nebuvo sureaguota, byloje nėra net duomenų, jog toks pranešimas būtų ikiteisminio tyrimo įstaigoje užregistruotas, savalaikiai nepradėtas ikiteisminis tyrimas, nepadaryta įvykio vietos apžiūra, todėl šiuo metu šioje byloje nėra jokios galimybės objektyviai nustatyti P. T. ir I. C. įvykdytų veiksmų apimties. P. T. ir I. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuosekliai neigė, kad jie ardė ar gadino S. K. priklausančiame name buvusį turtą. Šiuos jų parodymus iš esmės patvirtino ir A. P., viso proceso metu davęs parodymus, jog name buvusius radiatorius nuo sienų nuplėšė jis su M. M., iš kurių du, su dar 7 kanalizacijos movomis, nunešė į pirmą aukštą, o kitą radiatorių paliko antrame aukšte. Šie A. P. parodymai paneigia nukentėjusiojo teiginius, kad P. T. su I. C. trečią radiatorių nuplėšė tą naktį, kai jie buvo sulaikyti. Apeliacinio skundo teiginys, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog I. C. su P. T. sugadino S. K. turtą - du kuro katilus, nulaužė dar vieną radiatorių, nulaužė užpylimo bakelį, visiškai nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad A. P., duodamas parodymus apie jo ir M. M. sugadintą turtą, minėtų daiktų neįvardijo neduoda pagrindo daryti išvadą, kad šį turtą sugadino būtent I. C. su P. T.. Juo labiau, kad byloje yra duomenų, jog S. K. namo durys ir langai buvo išplėšti žymiai anksčiau ir patekti į jį pakankamai ilgą laiką galėjo ir kiti, šioje byloje neminimi, asmenys.

Dėl šių aplinkybių, nesant byloje jokių neginčijamų P. T. ir I. C. kaltės dėl S. K. turto sugadinimo ar sunaikinimo įrodymų, apylinkės teismas juos pagal BK 187 str. 1 d. išteisino visiškai pagrįstai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į I. C. pirminiame paaiškinime išdėstytą prisipažinimą įvykdžius jam inkriminuojamas veikas.

I. C. savo paaiškinime (t.3, b.l. 2), kuris buvo surašytas 2007-01-07, t.y. iškart po sulaikymo teigė, kad į S. K. namą su P. T. ėjo jau antrą kartą, prieš tai matęs namo rūsyje sudėtą metalo krūvą. Šio apsilankymo statomame name tikslu įvardijo aplenkti kitus, tuos metalinius daiktus sudėjusius asmenis, ir pasiimti metalą, tačiau buvo sučiuptas namo šeimininko. Įtariamojo apklausos 2007-01-09 metu (t.3 b.l. 8) I. C. tenurodė, kad tik įėjus į namą juos sučiupo namo savininkas, o jo teiginys, kad jeigu būtų išnešę tris radiatorius, 7 kanalizacijos movas ir gyvatuką šiuos daiktus būtų pridavę į metalo supirktuvę. Duodamas parodymus 2008-03-18 (t.3 b.l. 18-23) I. C. patvirtino, kad ėjo į namą pasižiūrėti ar yra daiktai, kuriuos buvo matę prieš tai suneštus į namo rūsį, bet netrukus atėjo namo šeimininkas ir juos sulaikė. Tokios pozicijos išteisintasis laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu kai parodė, kad neneigia, jog buvo S. K. name, tačiau nepripažino, kad ką nors laužė ar gadino bei pažymėjo, kad pagrobti turto tą patį vakarą jie neketino, prie namo atėjo pėsčiomis, todėl išnešti sunkių metalinių daiktų neturėjo jokių galimybių. Taigi, I. C. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu (tame tarpe ir užfiksuoti jo paaiškinime), tiek teisme yra pakankamai nuoseklūs, tačiau iš jų negalima daryti išvados, jog I. C. ir P. T. į S. K. statomą namą įėjo turėdami tikslą, t.y. susiformavusią tyčią, iš ten tuoj pat pagrobti svetimą turtą. Pažymėtina, kad P. T. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad name jie jokio turto negadino ir neketino nieko vogti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad, jei S. K. nebūtų sulaikyti, I. C. ir P. T. būtų įvykdę svetimo turto vagystę ir to nepadarė tik dėl to, kad buvo sulaikyti.

Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad P. T. ir I. C., net jei ir nebūtų buvę sulaikyti, bent turėjo fizinę galimybę, atsižvelgiant į jiems inkriminuotų neva ketintų pasisavinti daiktų savybes - dydį, svorį, jų kiekį ir pan., neturint jokios transporto priemonės tuoj pat juos užvaldyti.

BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Tai reiškia, kad asmuo atsako už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką tik tada, jei, pirmiausia, tokią veiką jis jau buvo pradėjęs daryti ir, be to, veiką baigti sutrukdė visiškai kaltininko nekontroliuojamos aplinkybės, kurių nesant, nusikalstama veika būtų buvusi besąlygiškai baigta.

Aukščiau jau aptarta, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad P. T. ir I. C., jei nebūtų užklupti nukentėjusiojo S. K., neabejotinai būtų pagrobę jo turtą, todėl ir pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. I. C. ir P. T. išteisinti visiškai pagrįstai.

Byloje yra duomenys apie tai, kad A. P. kartu su asmeniu, kuris teismui teisti šioje byloje atiduotas nebuvo, prieš tai, kai S. K. statomame name buvo sulaikyti I. C. su P. T., taip pat buvo šiame name ir ten sužalojo tam tikrą S. K. turtą tam, kad jį vėliau pagrobtų. A. P. jau atlikti veiksmai S. K. statomame name atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., tačiau dėl amžiaus veikos padarymo metu jis negali būti šio nusikaltimo subjektas (BK 13 str.) ir jis šioje byloje šio nusikaltimo padarymo nebuvo kaltinamas. Šiuo atveju galima teigti, kad A. P. buvo atlikęs veiksmus, po kurių, be jokios abejonės, būtų buvę žymiai paprasčiau, lengviau ir greičiau atlikti S. K. turto vagystę. Šiais veiksmais A. P. nusikaltimo - vagystės daryti nebuvo pradėjęs. Sutinkamai su BK 21 str.1 d. nuostata, tokie A. P. veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip rengimasis įvykdyti vagystę, tačiau baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik rengimasis įvykdyti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d. yra apysunkis (BK 11 str.). Noras, ketinimai kada nors ateityje padaryti kokią nors nusikalstamą veiką baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad A. P. S. K. turto vagystės nepadarė tik todėl, kad buvo sulaikyti I. C. ir P. T. nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl jis vertintinas tik kaip prokuroro daroma prielaida, o prielaidomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima.

Dėl to, kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo - pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą - požymių, t.y. A. P. pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. taip pat išteisintas visiškai pagrįstai.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos 2011-05-16 nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. apeliacinį skundą atmesti.