Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-896-264/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
2A-896-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Virginija Lozoraitytė, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“
Atsakovas
S. G.
Advokatai
Inga Karulaitytė
Kategorijos
  • 27.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-896-264-2013Procesinio sprendimo kategorija: 27.12; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantui (atsakovui) S. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13313-451/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“ ieškinį atsakovui S. G., išvadą teikianti institucija – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, dėl prieigos prie atsakovo administruojamoje svetainėje saugomos draudžiamos skleisti, platinti, skelbti informacijos uždraudimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

1. Uždrausti visas galimas prieigas per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos:

1) „Didele tikimybe, jog tai, kas yra sutariama žodžiu pokalbio metu, nebus įforminama darbo sutartyje. Tai liečia tiek atlygi, tiek darbo pobūdi bei kitus niuansus. Tikrai nėra sąžininga imone. Kaip jie patys sako: „tokia pas mus tvarka.“;

2) „Yra ragus istate uz 800 litu“;

Šalies argumentai

3) „miku klanas, buvo 3, liko 2 , darbas tupiems lituviams „„neuzsiraukit chebra su stogu s rūmuose ....t...“;

4) „neuzsiraukit aferistai net atsiskaitymu nemoka“;

Šalies argumentai

5) „atkele dienpigiu mokėjimą bet ir po mėnesio nesulaukiu atrodo teks eiti lauk is tos saraskino kontoros visai nesiskaito su vairais moka centus ir tu pačiu reikia maldauti“;

6) „NERIMTA vedautos ADMIMSTARCIJA- ŠARAŠKINO KONTORA“;

7) „vedauta dar anksčiau esu girdėjęs kad tai keiksmažodis“;

Šalies argumentai

8) „Ši įmonė pūva nuo „galvos“: p. Erlandas „labai kompetentingas“, reto „sąžiningumo“ asmenybė, tikras „verslo žmogaus etalonas“. Laikantis tokios įmonės politikos greitu laiku tikrai nebeliks nei vieno Jonavos gyventojo nedirbusio šioje įmonėje vadybininku. Labai didelė žmonių kaita. Vien įsidarbinant ir utaisykles ir kt.) į akis negali nekristi didelis pasirašiusiųjų "asortimentas". Nieko, kas yra sutariama darbo pokalbio metu su p. Erlandu metu, tikėtis neverta. Ir viskas „dėl gerbiamjo E. M. trumpos atminties“. Kaip p. Ugnė pasakytų: „pas mus tokia tvarka“;

9) „jau 12 metu jie bankrotuoja. mikenas verkia kad pastoviai nėra pinigu bet is jo pirkiniu to nepasakysi, visa vedauta negaus puse metu atlyginimo bet mikenas savęs nenuskriaus, šitas verslininkas piršto nepajudins be naudos sau o jei kažkokiu mistiniu būdu jis tau padarys paslauga tai labai ilgai prisimins ir primins tau apie tai. taip jis atsiims desimteriopai.galit ir toliau linkėti kad šita saraske užsilenktu bet greičiau neris per jonava i kita puse pradės teketi nei šita kontora užsilenks.zodziu, sūnys loja-karavanas eina ir gana sėkmingai“;

10) „Išnaudotojai apgavikai, žodžių trūksta. Kad jie bankrutuotų greičiau. AFERISTAl.Dirbk.it už ačiū, nors ir to nepasakys...“;

Šalies argumentai

11) „siūlau bekt kuo toliau, cia dar baisiau negu modus. Turiu pažįstamu kas dirba Moduse ir pats dirbau .vedautoj. Be abejones tai Vedauta paskutine imone kur galima dirbt,nebent is nevilties kad badu nenumirt. Visiškas nesiskaitymas su vairais. Išmesk tas mintis is galvos ir galvok api ka nors kita. Žada žinoma sąlygas idialias o kai ateina laikas mokėt pinigėliu nėra. Visas normalus personalas išbėgiojo o kas neišėjo ta isede. Liko niekam tikus vadybininke INDRE ir tipo vadove UGNE. Mirk is juoko is tokiu vadovių. Snargles ir tiek. Vaiku darželis“;

12) „Jai XXI amžiuj dar kažkur egzistuoja vergove tai vedautoj. O vergvaldis E M priedo yra ir paranojikas. Ne tik kad seka visus bet reikalauja totalinio skundimo. įsitikinės kad visi jam dirbantys yra lodoriai ir zulikai. Žmogus apie kitus sprendžia pagal savo paties sugedimo laipsni. Nes tie patys darbuotojai iseje kitur yra vertinami o vedautoj buvo sunio vietoj, gaudavo apgriauzta kaulą ir buvo ujami“;

13) „atsakymas7-to komentaro autoriui: vokeliuose mokėjo ir labai ilgai, bet vokelio turinys beveik niekada neatitikdavo susitarimo. Jei kas domėjosi kiek jau pasikeitė buhalteriu, taps aišku kodėl ir ant ko pakabinta visa atsakomybe uz juodus finansus. E. M. nekaltas - aplinka kalta :)“;

14) „100 pr gali patvirtinti tamstos žodžius...kasininkių per kelis metus pasikeitė net kelios...kodėl??? ateina laikas nurašyti tokius dalykus kai kasos išlaidu orderiukus ir paaiškėja kad orderiu nėra uz kokius 100000lt...ka daro??? atleidžia kasininke ir toliau ta pati suda daro...“;

15) „is normaliu firmų darbuotojai nebėga ir cia ne vien apie vairus...kiek vedautoj jau pasikeitė buhalteriu, kasininkių, vadybos ir net ugnytes nebėr...vedauta net pačius lojaliausius iseda. As pats dirbu normalioj firmoj penkti metai ir esu patenkitas, yra ir dvigubai ilgiau dirbančiu, kai tuo tarpu vedautoj kas keli mėnesiai keičiasi žmones. E. m. gerai pataupo mokėdamas grasius uz bandoma laikotarpi, o ir komentare apie vokeliu turini yra teisingai pasakyta.“;

16) „kas tiesa tai tiesa E.MIKENO ir RČepukaičio klanas baigia sužlugdyti įmonę. Pabėgo visi normalūs žmonės su kuriais buvo galima dirbti. Greitu laiku jums atsiruks ižgamos jus. Tepadeda jums LINAVA.......“.

Šalies argumentai

2. Priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. gegužės mėn. pabaigos atsakovo tinklalapyje buvo įdėti komentarai apie ieškovę neatitinka tikrovės ir žemina bendrovės dalykinę reputaciją. Ieškovė 2011 m. sausio 11 d., balandžio 29 d., gegužės 3 ir 6 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama pašalinti informaciją. 2011 m. gegužės 2 d. atsakovas pašalino dalį žinučių. Dėl dalies nepašalintų žinučių ieškovė pakartotiniais pranešimais kreipėsi į interneto svetainės www.skundai.lt valdytoją, reikalaudama panaikinti galimybę pasiekti pranešime nurodytas žinutes. Atsakovas to nepadarė. Ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą, Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos (Tvarkos) 5 punktą, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 patvirtintą Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašą (Aprašą). Atsakovo tinklalapyje paskleista informacija apie ieškovės neva vykdomą neteisėtą veiklą, negarbingą elgesį su darbuotojais, darbuotojų daromas nusikalstamas veikas, priskirtina draudžiamai skleisti, skelbti ir platinti informacijai dėl jos neatitikties tikrovei bei šmeižiančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Tokios informacijos skleidimu ieškovei daroma žala. Neturtinės žalos atlyginimo pareigą, pažeidus juridinio asmens dalykinę reputaciją, numato CK 2.24 straipsnio 1 dalis. Informacijos paskleidimas, platinimas ir skelbimas apsunkino ieškovės bendravimą su verslo partneriais, klientais ir tiekėjais, turėjo didelę įtaką ieškovės, kaip patikimo darbdavio, gero vardo sumenkinimui, pakenkė jos konkurencingumui tarp kitų vežimo, ekspedijavimo paslaugas teikiančių bendrovių, taip pat pažeidė bendrovėje dirbančių darbuotojų garbę ir orumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: uždraudė visas galimas prieigas per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos ieškinyje nurodytos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 3210,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant šią bylą reikia vadovautis įstatymais, reglamentuojančiais elektroninę erdvę ES ir nacionaliniu lygmeniu; tai įtvirtinta 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (toliau – Elektroninės komercijos direktyva), CK, Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Tvarkoje, Apraše. Teismas konstatavo, kad atsakovas atitinka informacinės visuomenės paslaugų teikėjo sąvoką, todėl yra tinkamas atsakovas byloje.

Teismas nustatė, kad ieškovo prašymai atitiko Aprašo 4 punkte nustatytus reikalavimus (tokią nuomonę išreiškė ir išvadą teikianti institucija), t. y. juose buvo nurodytas pranešimą pateikusio juridinio asmens pavadinimas; duomenys apie jo atstovę; kontaktiniai duomenys, kad paslaugos teikėjas galėtų susisiekti su pranešimą pateikusiu asmeniu; buvo išvardyta informacija, kurią, pranešimą pateikusio asmens manymu, draudžiama skelbti, platinti ar skleisti; nurodytas tikslus jos saugojimo adresas; pateikti faktiniais duomenimis pagrįsti argumentai, kodėl manoma, kad pagal šio Aprašo 4.2 punktą nurodyta informacija priskirtina informacijai, kurią draudžiama skelbti, platinti ar skleisti pagal Visuomenės informavimo įstatymą (žodžių sąvokos pagal Lietuvių kalbos aiškinimą, Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, taip pat žodžių junginių sąvokos ir jų suvokimas visuomenėje); patvirtinta, kad pateiktame pranešime nurodyta informacija teisinga. Dėl to atsakovas turėjo imtis Aprašo 8 punkte (jei gali susisiekti su paslaugos gavėju, kurio prašymu saugo minėtame pranešime nurodytą numanomai neteisėtą informaciją) ar 15 punkte (jei neturi informacijos, kuria naudodamasis galėtų susisiekti su paslaugos gavėju) nurodytų veiksmų, tačiau jų nesiėmė, t. y. nesilaikė trijų dienų termino nustatyti, ar saugo pranešime nurodytą informaciją, ar pranešimas atitinka Aprašo reikalavimus, ar nurodyta informacija ir argumentai yra pagrįsti, bei vienos dienos termino panaikinti galimybę pasiekti neteisėtą informaciją arba informuoti ieškovą, nurodant, kodėl nusprendė, kad pateiktame pranešime nurodyta informacija ir argumentai nepagrįsti. Be to, atsakovas nepagrįstai 2011 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku ieškovui nurodė, kad jo pranešimas neatitinka Aprašo reikalavimų, nes neva nepateikti faktiniai duomenys.

Šalies argumentai

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neatliko Aprašo 16 punkte nustatytų veiksmų –kilus abejonių dėl pateikto prašymo pagrįstumo, kreiptis į kompetentingą instituciją dėl prašyme nurodytos informacijos ir faktų pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagal Aprašo 22.2 punktą laikomas sužinojęs apie neteisėtą informaciją ir jam taikytina atsakomybė už šios informacijos saugojimą, nes jis nepriėmė sprendimo dėl gauto pranešimo, ir pats vertino gautą informaciją iš ieškovo; be to, iš atsakovo atsakymų ieškovui turinio matyti, jog atsakovas su ieškovu bendravo nepagarbiai, nesiekė bendradarbiauti, nustatant, ar nurodyta informacija yra skelbtina, nesusisiekė su asmenimis, parašiusiais komentarus. Teismas pripažino, kad atsakovas kaip informacinės visuomenės paslaugų teikėjas pažeidė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnį, Aprašo 8, 16 punktus, todėl privalo pašalinti iš svetainės www.skundai.lt ieškovo nurodytą informaciją. Atmesdamas ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes: kad interneto svetainė (laikytina visuomenės informavimo priemone) žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė darbuotojai, ar duomenys skleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis paskleidusį asmenį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis ieškinį tenkinti iš dalies ir uždrausti visas galimas prieigas per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui; kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas S. G. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 2-10) prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti (visa apimtimi), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnį. Šio straipsnio pažeidimas yra galimas tik konstatavus neteisėtą paslaugos gavėjo (trečiojo asmens – publikacijos autoriaus) veiklą arba nustačius, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama neteisėtu būdu. Sprendime konstatuota, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad publikacijos yra žeminančios garbę ir orumą, neatitinkančios tikrovės, atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

2. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas pažeidė Aprašo nuostatas. Šio Aprašo nuostatomis numatytų pareigų neatlikimo fakto konstatavimui būtina nustatyti neteisėtą paslaugos gavėjų (trečiųjų asmenų – publikacijų autorių) veiklą. Ieškovės lūkesčiai dėl publikacijų apie ją pašalinimo, teismo sprendimas dėl visų galimų prieigų prie publikacijų apie ieškovę uždraudimo neturi faktinio ir teisinio pagrindo, nes publikacijų autorių veiksmuose, skelbiant publikacijas apie ieškovę, nebuvo nustatyta neteisėtos veiklos požymių.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl publikacijų pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ar kitų faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl publikacijų pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų žeminančio pobūdžio ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad publikacijos laikytinos draudžiamomis skelbti pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnį. Dėl to ieškovės pateikti pranešimai neatitiko Aprašo 4.3 papunkčio reikalavimų. Vadovaudamasis šio Aprašo 17 punktu, atsakovas nepanaikino galimybės pasiekti publikacijas ir informavo ieškovę, kad jos pranešimai neatitinka minėto aprašo reikalavimų.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pareiškimai atitiko Aprašo 4 punkte nustatytus reikalavimus. Ieškovė pateikė ne kompetentingų įstaigų išvadas dėl publikacijų neatitikimo tikrovei, o savo pačios įsitikinimais pagrįstas išvadas. Nevertintos pačios publikacijos, ieškovės pateikti argumentai, juos pagrindžiantys faktiniai duomenys ir jų tinkamumas, argumentų santykis su publikacijų turiniu, publikacijų atsiradimo aplinkybės, jų autorių aprašomų įvykių faktinės aplinkybės, jų sąsajos su publikacijomis ir ieškovės argumentais, neatribotos publikacijose išsakytos publikacijų autorių nuomonės nuo informacijos. Tai negalėjo būti vertinama, nes ieškovė neprašė publikacijų pripažinti neatitinkančiomis tikrovės, be to, vertinimas, nedalyvaujant publikacijų autoriams, yra neįmanomas. Ieškovė prie kiekvienos publikacijos nurodė savo argumentus (teiginius, nuomonę), dėl kurių publikacijos laikytinos neskelbtinomis, tačiau nepateikė faktinių duomenų, pagrindžiančių savo argumentus. Faktiniais duomenimis turėtų būti laikomas kompetentingos institucijos tinkamai ir objektyviai atliktas įsiteisėjęs konstatuojamojo pobūdžio aktualių aplinkybių įvertinimas. Ieškovė teikė tik jo paties požiūrį atspindinčius vertinimus ir šiais vertinimais pagrįstus argumentus, o paslaugos teikėjas neturi pakankamai informacijos ir kompetencijos priimti tinkamą sprendimą. Pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), atsakovui priskirtos Aprašu ieškovei nustatytos pareigos surinkti objektyvius duomenis, įrodymus apie neteisėtą paslaugų gavėjų veiklą, tuo pažeidžiant atsakovo, kaip neutralaus asmens ieškovės ginče su publikacijų autoriais, teises ir teisėtus interesus.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė Aprašo 16 punktą. Atsakovas nepasinaudojo minėto aprašo 16 punkte numatyta galimybe kreiptis į kompetentingą instituciją, nes jam nekilo abejonių, kad ieškovės argumentai nepagrįsti faktiniais duomenimis, kaip tai numato aprašo 4.3 papunktis.

6. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose, neatribodamas nuomonės nuo informacijos (žinių), nevertindamas publikacijų publikavimo kontekstas, nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą uždrausti visas prieigas prie publikacijų apie ieškovę vadovaujantis Aprašu, nes šis Aprašas taikytinas informacijai (žinioms), bet ne nuomonei.

7. Teismas netinkamai vertino Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos pateiktą išvadą. Ši institucija dėl ieškovės pranešimų atitikimo Aprašui teigė, jog nevertina, ar ieškinyje nurodyta informacija atitinka apraše apibrėžtą neteisėtos informacijos sąvoką ir teikdama šią išvadą tik daro prielaidą, kad ieškinyje nurodyta informacija atitinka neteisėtos informacijos sąvoką. Byloje nėra duomenų, kad tinklalapyje www.skundai.lt būtų publikuota neskelbtina informacija ar duomenys, todėl padaryta prielaida yra nepagrįsta, išvadą duodančios institucijos teiginiai dėl atsakomybės atsakovui taikymo yra niekiniai, viršijantys jos kompetenciją.

8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas su ieškove bendravo nepagarbiai, nesiekė bendradarbiauti nustatant, ar nurodyta informacija yra skelbtina, nesusisiekė su komentarus parašiusiais asmenimis. Atsakovas, kaip paslaugų teikėjas, tinkamai atliko savo pareigas, nurodė ieškovei tvarką ir būdus trečiųjų asmenų publikacijomis pažeistoms teisėms ir interesams apginti, surinktinus ir pateiktinus duomenis, institucijas, į kurias reikia kreiptis dėl išvadų, sprendimų gavimo ir pan. Neatsižvelgta į atsakovo pastabas, kad jis gauna kelias dešimtis darbdavių pranešimų per mėnesį dėl trečiųjų asmenų paskleistų publikacijų apie jų, kaip darbuotojų, pažeidžiamas teises, darbdavių netinkamą veiklą ir pan., ieškovei, kaip darbdaviui, yra lengviau išsiaiškinti santykius su publikacijų autoriais (dažniausiai savo buvusiais ar esamais darbuotojais), susisiekti su jais ir išspręsti kilusius nesutarimus.

9. Teismo sprendimas dėl visų galimų prieigų prie publikacijų apie ieškovę uždraudimo, nenustačius, ar publikacijos yra žeminančios garbę ir orumą, neatitinkančios tikrovės, pažeistos publikacijų autorių konstitucinės teisės, jų teisėti interesai, nesudarius jiems galimybių apginti savo išsakytas nuomones ir įrodyti jų pagrįstumą. Toks sprendimas suponuoja situaciją, kad kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimas atsakovui pašalinti jiems nepageidaujamas publikacijas visuomet pasibaigtų publikacijų šalinimu. Tai sąlygotų, jog internete niekada nebūtų neigiamų, tačiau galimai socialiai vertingų atsiliepimų, pažeistų publikacijų autorių teises laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

10. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ieškovė neįrodė, jog publikacijos yra apie ją. Nei vienoje ieškinyje paminėtoje publikacijoje nebuvo paminėta ieškovė UAB „Vedautos autotransportas“, ieškinyje paminėtų publikacijų šešiose publikacijose (Nr. 6, 7, 9, 11, 12, 15) įvairiais linksniais publikacijų autoriai vartoja įmonės pavadinimą „Vedauta“, t. y. IĮ „Vedauta“.

11. Teismas, nesiaiškindamas ar publikacijose paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose. Tinklalapio www.skundai.lt paskirtis yra suteikti galimybę publikuoti nuomonę, t. y. asmenine patirtimi pagrįstus vertinimus, komentarus, kritiką ir kitokius subjektyvius požiūrio išreiškimus, kuriems netaikomas tiesos ir tikrumo kriterijus, todėl teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą publikacijos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, visą publikacijos turinį, tikslą, kryptingumą, pavartotas meninės išraiškos formas, sakinio konstrukciją ir kt. Taip pat nukrypstant nuo teismų praktikos, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kokios žinios apie asmenį neatitinka tikrovės, ignoruota aplinkybė, kad ieškovė tiesiogiai nebuvo paminėta publikacijose. Reikšmingų aplinkybių visuma turi būti vertinama dalyvaujant ir publikacijų autoriams.

12. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1, kuriame teismas, formuodamas teismų praktiką, citavo jau nebegaliojančio CK nuostatas, tačiau jo suformuluotos taisyklės yra reikšmingos ir galioja iki šiol. Šiame nutarime teigiama, kad CK tvarka nenagrinėtinas reikalavimas dėl paskleistų žinių, kurių skleidėjas nežinomas (anonimas). Toks ieškininis pareiškimas, kaip neatitinkantis CPK reikalavimų, grąžintinas ieškovui CPK nustatyta tvarka. Šioje byloje publikacijų autoriai nebuvo nustatinėjami, todėl ši byla negalėjo būti konstruktyviai nagrinėjama, nes nenustačius publikacijų autorių, negalima vertinti visų konkrečios publikacijos atsiradimo aplinkybių. Priimtas teismo sprendimas turėtų būti laikomas visuomenės teisės žinoti pažeidimu.

13. Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 4 185 Lt (8 070,5 Lt/2) sumą advokato pagalbai apmokėti. Ši suma viršijai rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį daugiau nei 2 kartus. Išlaidos advokatei sumokėtos tik už ieškinio bei dubliko surašymą. Ieškovė už atstovavimą teismo posėdžiuose bei kitas teisines paslaugas neprašė išlaidų atlyginimo. Bylos apimtis yra nedidelė, vyko tik 2 teismo posėdžiai, byla nesudėtinga, nereikalaujanti daug advokato darbo laiko ir pastangų, teisme šalys buvo atstovaujamos advokatų padėjėjų.

Atsiliepimas

Ieškovės UAB „Vedautos autotransportas“ atstovė advokatė Inga Karulaitytė – Kvainauskienė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 30-40) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad nesant paslaugos gavėjo, t. y. žinučių autorių neteisėtos veiklos konstatavimo įsiteisėjusio teismo sprendimo forma, negali būti nustatyta ir atsakovo atsakomybė. Atsakovo atsakomybės atsiradimui neturi įtakos žinučių autorių atsakomybės konstatavimas, atsiradimo momentas ar apimtis, nes jie veikia kaip skirtingi subjektai, yra atsakingi už skirtingas veikas. Nei teismų praktikoje, nei įstatyme nėra nurodyta, kaip viena iš paslaugos teikėjo atsakomybės sąlygų, paslaugos gavėjo, kurio prašymu jis saugo jo informaciją, atsakomybės pripažinimas teismo tvarka. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad asmuo, manantis, kad paslaugos teikėjo saugoma informacija priskirtina draudžiamajai skelbti, skleisti ir platinti, privalo savo pranešimą ir vertinimą pagrįsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Pranešimo apie neteisėtą informaciją teisės yra suteikiamos siekiant užtikrinti greitą neteisėtos informacijos pašalinimo iš interneto mechanizmą. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2011 m. liepos 11 d. atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovės pakartotinis pranešimas apie draudžiamą skelbti, platinti ir skleisti informaciją atitinka Aprašo 4 punkte nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, nėra galimybės nustatyti seniau nei prieš pusmetį patalpintos žinutės autoriaus, todėl jei reikėtų pateikiamos informacijos neteisėtumą įrodinėti teisminiu keliu, to atlikti nebūtų įmanoma. Be to, šiuolaikinės technologijos leidžia prisijungti prie interneto ne tik iš stacionarių kompiuterių ar kitų priemonių, kurių savininkus galima identifikuoti, tačiau naudojantis ir anonimiškais būdais. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad faktiniais duomenimis yra laikomos trečiųjų nepriklausomų asmenų ir (ar) įstaigų surašytos išvados ar kitokio pobūdžio dokumentai. Ieškovė pati nevertino posakių, buvo pateiktos oficialios žodžių ir žodžių junginių reikšmės. Dalis žinutėse vartojamų posakių yra akivaizdžiai žeidžiančio pobūdžio, todėl reikalavimas šiuos posakius pagrįsti kompetentingų institucijų išvadomis yra betikslis, nurodomas tik siekiant pratęsti tokio pobūdžio informacijos saugojimą interneto svetainėje. Įstatymų leidėjas nesuteikė paslaugos teikėjui neteisėtos informacijos vertinimo, sprendimų dėl tam tikros informacijos pagrįstumo priėmimo įgaliojimų. Jis atlieka tik tarpininko funkcijas dėl informacijos perdavimo, todėl jam nėra nustatytos informacijos stebėjimo, vertinimo pareigos. Dėl to paslaugos teikėjas, gavęs pranešimą apie neteisėtą informaciją, turi atlikti formalius veiksmus – arba susisiekti su paslaugos gavėju (Aprašo 8 punktas), arba pašalinti informaciją (Aprašo 15 punktas). Atsakovas nėra prilyginamas žinučių autoriams, jis neprivalo įrodinėti žinučių turinio teisėtumo, tačiau netinkamai įgyvendindamas apraše nustatytas pareigas, yra atsakingas už šių žinučių saugojimą. Nagrinėjamu atveju paslaugos teikėjas, gavęs nustatyto turinio pranešimą ir neturėdamas galimybių susisiekti su paslaugos gavėjais, turėjo panaikinti galimybę pasiekti pranešime nurodytą informaciją. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, todėl pažeidė Aprašo nuostatas. Tolimesnis informacijos viešinimas pažeidžia ieškovės teises, nes skelbiama necenzūrinių žodžių turinti ir akivaizdžiai neskelbtina informacija, įžeidinėjami ieškovės darbuotojai, pateikiama melaginga informacija apie ieškovės neva daromas neteisėtas veikas. Atsakovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neturi ryšio su nagrinėjama byla, jose sprendžiamas visuomenės informavimo priemonės atsakomybės nustatymo klausimas. Tretieji asmenys, pateikdami savo nuomonę ar informaciją per www.skundai.lt puslapį, norėjo išlikti anonimais, nepaliko jokių kontaktinių duomenų ir tokiais savo veiksmais atsiribojo nuo jų turimos teisės apginti savo nuomonę. Tais atvejais, kai viešai (ypač internete) yra paskelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, pavyzdžiui, apie neva ieškovės vykdomas neteisėtas veikas, kai tokių pažeidimų nėra konstatuota, kai viešinami keiksmažodžiai, įžeidinėjami žmonės (ieškovės darbuotojai), pažeidžiamos ne tik ieškovės, bet ir visuomenės teisės ir interesai – gauti teisingą informaciją apie darbdavį, apsaugoti visuomenę (įskaitant ir nepilnamečius) nuo neigiamos tokių išsireiškimų įtakos. Pagal žinučių publikavimo laiką (nuo 2008 m.) bei žinutėse minimus faktus, naudojamus gramatinius išsireiškimus, akivaizdu, kad jose kalbama apie UAB „Vedautos autotransportas“. Žinučių publikavimo metu nebuvo ir dabar nėra įmonės panašiu pavadinimu. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Išimtiniais atvejais teismas gali nukrypti nuo rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamas ginčas yra labai sudėtingas, apimantis retą informacinės visuomenės paslaugų teikimo sritį, nagrinėjamu klausimu nėra susiformavusios teismų praktikos, todėl šiam ginčui pasiruošti reikėjo daugiau laiko ir specialių žinių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė du reikalavimus: 1) įpareigoti apeliantą pašalinti iš jo valdomo tinklalapio informaciją apie ieškovą kaip tikrovės neatitinkančią ir pažeidžiančią jo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją; 2) atlyginti neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad atsakovas gavęs ieškovės prašymą paneigti Aprašo 4. 2 p. atitinkančią informaciją, nesiėmė Aprašo 8, 15 punkte nurodytų veiksmų, kad pagal Aprašo 22.2 punktą laikomas sužinojęs apie neteisėtą informaciją ir jam taikytina atsakomybė už šios informacijos saugojimą, nepriėmė sprendimo dėl gauto pranešimo ir pats vertino gautą informaciją iš ieškovo, atsakovas su ieškovu bendravo nepagarbiai, nesiekė bendradarbiauti, nustatant, ar nurodyta informacija yra skelbtina, nesusisiekė su asmenimis, parašiusiais komentarus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas kaip informacinės visuomenės paslaugų teikėjas pažeidė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnį, ieškinio reikalavimą dėl ieškovo nurodytos informacijos uždraudimo platinti, skleisti svetainėje www.skundai.lt patenkino.

Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2013-02-27 nutartimi palikus galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu atmestas ieškovės reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies ir ieškovės apeliacinio skundo nepasisako.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas atsakovas byloje dėl neteisėtos informacijos pašalinimo yra informacinės visuomenės paslaugų, kuriomis naudojantis paskleista neteisėta informacija, teikėjas, nepriklausomai nuo to, ar šis teikėjas pagal savo veiklos pobūdį laikytinas tarpiniu teikėju (t. y. tokiu, kurio vaidmuo neutralus, o veiksmai yra tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio, ir todėl jis neturi žinių apie saugomus duomenis arba jų nekontroliuoja), ar, priešingai, atlieka aktyvų vaidmenį, leidžiantį jam turėti žinių apie šiuos duomenis ar juos kontroliuoti. Taip pat pažymėjo, kad šis informacinės visuomenės paslaugų teikėjo statusas (tarpinis teikėjas ar ne) yra reikšmingas sprendžiant dėl atsakomybės (civilinės, administracinės, baudžiamosios) jam taikymo, tačiau neturi reikšmės sprendžiant dėl reikalavimo pašalinti neteisėtą informaciją tenkinimo sąlygų. Taip pat neturi reikšmės, kas yra informacijos autorius ar šaltinis, ar jie nustatyti ir kokia jų nuomonė (pozicija) dėl reikalavimo pašalinti informaciją, nes tokiu atveju sprendžiama dėl neteisėtų veiksmų (neteisėtos informacijos viešo skelbimo) nutraukimo (LAT 2012-12-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-586/2012).

Teisėjų kolegijos nuomone, pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnį, CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovas S. G. kaip interneto svetainės http://www.skundai.lt administratorius (valdytojas) yra tinkamas subjektas reikalavimui dėl informacijos pašalinimo iš interneto svetainės pareikšti.

Įpareigojimas pašalinti informacinės visuomenės paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą informaciją negali būti tapatinamas su teisinės atsakomybės (civilinės, administracinės, baudžiamosios) už neteisėtos informacijos saugojimą ir skleidimą taikymu tokiam paslaugų teikėjui. Pažymėtina, kad reikalavimas pašalinti neteisėtą informaciją iš tinklalapio yra savarankiškas reikalavimo priteisti neturtinę žalą (t. y. taikyti deliktinę civilinę atsakomybę) atžvilgiu, jam patenkinti nustatytina mažiau aplinkybių, jo tenkinimas nepriklauso nuo civilinės atsakomybės informacinės visuomenės paslaugų teikėjui (ne) taikymo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti informacinės visuomenės paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą informaciją tenkinti byloje turi būti nustatytos tokios aplinkybės: informacijos neteisėtumas (neskelbtinumas), informacijos perdavimo ir (ar) saugojimo faktas ir atsakovo buvimo atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėju faktas.

Žemesnės instancijos teismas

Neskelbtina informacija apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-752 redakcija), kurios taikymas aktualus nagrinėjamos bylos kontekste, nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Į šias Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas pateikiamos nuorodos tiek Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 5 punkte, kuriame nustatyta, kad viešo naudojimo kompiuterių tinkluose draudžiama paviešinti ir (ar) platinti neskelbtiną informaciją, tiek Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 2 punkte, kuriame pirmiau nurodyta neskelbtina informacija pripažįstama neteisėta.

Tuo atveju, kai reikalavimas pašalinti iš tinklalapio (panaikinti galimybę pasiekti) neteisėtą (neskelbtiną) informaciją pareiškiamas teisme, vertintinas ginčijamos informacijos turinys, tokios informacijos atitiktis neskelbtinos informacijos apibrėžčiai.

Ieškovas savo reikalavimą uždrausti visas galimas prieigas prie apelianto valdomo tinklalapio grindė tuo, kad ji neatitinka tikrovės ir žemina bendrovės dalykinę reputaciją (t. y. yra šmeižianti). Tai reiškia, kad byloje turėjo būti nustatyta, kad prašomi pašalinti teiginiai yra, pirma, faktinio pobūdžio, o ne vertinamieji, antra, jie gebėjo sukelti žymios žalos asmens garbei ir reputacijai.

Ar paskleista informacija žemina asmens garbę ir orumą, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas. Sprendžiant klausimą, ar paskleista informacija pripažintina žeminančia asmens garbę ir orumą, informacija vertintina ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; teisiniam informacijos kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009).

Pažymėtina, kad asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. K.–L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-828/2001). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Lietuvos Respublikos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2008).

Kai nurodytos asmens neturtinės vertybės pažeistos nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; paskleisti nesąžiningai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010).

Teisėjų kolegija, vertindama 2009-2010 m. interneto svetainėje http://www.skundai.lt pasirodžiusių publikacijų turinį, skundžiamoje sprendimo dalyje dėl 1 – 16 punktų žinučių, daro išvadą, kad jose pateikti asmenine patirtimi grindžiami įmonės kaip darbdavio vertinimai, komentarai, samprotavimai ir išvados apie įmonės darbo metodus, teiginiai išdėstomi su nuorodomis, kad tai autorių samprotavimai („vedauta - tai keiksmažodis“, šaraškino kontora, kad šaraškė užsilenktų, aferistai, apgavikai, Vedauta paskutinė įmonė, kur galima dirbti, snarglės, vergovė tai Vedautoj, vergvaldis E.M. paranojikas), klausiamąja forma išreiškiant abejones („ ...ką daro??? atleidžia kasininkę ir toliau tą patį ...“). Įvertinusi šias publikacijas, kiekvieną jų kaip visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jose yra pateiktas asmenų subjektyvus požiūris, t. y. neigiama nuomonė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi publikacijose vartojamas formuluotes, pripažįsta, kad jos (pvz. „aferistai, apgavikai, šaraškino kontora, paranojikas, ir pan.) yra neetiškos, nuomonė išsakoma nepadoria forma. Publikacijose pateikiami autorių samprotavimai apie galimai ieškovės kaip įmonės numanomai neteisėtus darbo metodus, priskiriant jai darbo santykius reguliuojančių įstatymų pažeidinėjimą ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, kaip nesąžiningumas, tačiau jos nelaikytinos draudžiamomis skelbti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme.

Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Tačiau šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui.

Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių pasekmė yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai –finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kitos neigiamos pasekmės ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Ieškovė nesikreipė į policiją dėl dėl publikacijų autorių nustatymo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių bei neįrodinėjo, kad dėl neigiamos informacijos paskleidimo jai kilo rimtų neigiamų pasekmių. Lietuvos Aukščiausiajam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo dėl skundžiamu sprendimu patenkinto ieškinio reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, 2013-03-20 nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė jokių papildomų aplinkybių nenurodė, į apeliacinės instancijos teismo posėdį atstovė neatvyko, savo rašytiniuose paaiškinimuose jokių papildomų argumentų dėl ginčo nepateikė.

Bylos duomenys patvirtina, kad apie ieškovės veiklą kritiškai ir neigiamai buvo atsiliepta spaudoje (1 t. b. l.75). Todėl yra pagrindo manyti, kad ieškovės veikla visuomenėje vertinama prieštaringai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovės garbę ir orumą žeminančius ir tikrovę neatitinkančius faktus, taip pat nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl publikacijų ieškovės dalykinei reputacijai kilo rimtų faktinių neigiamų padarinių, o atsakovas buvo nesąžiningas, kaltas dėl tokių padarinių atsiradimo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog publikacijose išsakyta subjektyvi nuomonė gebėjo sukelti žymios žalos ieškovės reputacijai, todėl nenustačius Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnio pažeidimo, atsakovui nekyla atsakomybė pagal CK 2. 24 str. (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad skundžiamu sprendimu uždraustos publikacijos 6, 7, 9, 11, 13, 16, kuriose įvairiais linksniais minima Vedauta, o ne jose išreikšta nuomonė apie ieškovę. Kitose publikacijose taip pat nėra tiesiogiai paminėtas ieškovės pavadinimas ar kiti jos duomenys, publikacijos be pavadinimų. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu vertėsi krovinių pervežimu ir samdė vairuotojus, kad publikacijose minimi ieškovės darbuotojai (jų vardai, inicialai) joje faktiškai dirbo, buvo atleisti, todėl nėra galimybės spręsti, jog publikacijos yra būtent apie ieškovę kaip darbdavį, o ne kitą įmonę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skundžiamą ieškinio reikalavimą, šių aplinkybių netyrė ir neįvertino, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas darydamas išvadą dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, panaikindamas sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas ir dėl šios dalies priima naują sprendimą, atmetant ieškinį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 2 d. ir 5 d., 96, 98 str.).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Lt už atsiliepimo ir tripliko parengimą (1 t. b. l. 158-159), už atstovavimą – 650 Lt (1 t. b. l. 170-171, 178-179), apeliacinės instancijos teisme patyrė išlaidas: 139 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir apeliacinio skundo surašymą – 600 Lt (2 t. b. l. 10-12), kasacinės instancijos teisme - 145 Lt žyminio mokesčio (2 t. b. l. 89-90). Atsakovo patirtos advokato padėjėjo pagalbos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų priteistino užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio. Pirmosios instancijos teisme atsakovą atstovavęs advokato padėjėjas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val., todėl vadovaujantis Rekomendacijų 5 p. bei 8.18 p. už 1 atstovavimo teisme valandą skaičiuojama 96 Lt (4 val. – 384 Lt). Iš ieškovės atsakovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos: pirmosios instancijos teisme - 1084 Lt; apeliacinės instancijos – 739 Lt; kasacinės instancijos – 145 Lt, iš viso 1968 Lt atsakovui.

Iš ieškovės priteistinos pirmosios, apeliacinės ir kasacinio teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei – 143, 60 Lt (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti:

Panaikinti sprendimo dalį, kuria uždraustos visos galimos prieigos per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos ieškinyje nurodytos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Kita sprendimo dalis yra įsiteisėjusi.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“ (įmonės kodas 234758790, buveinės adresas – Jonava, Ukmergės gt. 19) 1968 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) atstovavimo išlaidų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme S. G. ( a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“ (įmonės kodas 234758790, buveinės adresas – Jonava, Ukmergės gt. 19) 143, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, valstybei, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, sąskaita Nr. LT247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija LozoraitytėAlbina Rimdeikaitė