- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- I1-7054-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01818-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2019-06-20 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN 1 sektoriaus patalpose. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, patalpa buvo perpildyta, todėl pareiškėjas negalėjo išsimiegoti. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, stresu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-11) nurodė, jog tam tikras nuteistųjų teisių suvaržymas yra neišvengiama bausmės atlikimo rėžimo pasekmė. Kadangi ne visos miegamosios vietos būna užimtos, nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinai blogesnės gyvenimo sąlygos, negu kitiems nuteistiesiems, o minimalaus ploto norma buvo užtikrinta. Be to, pareiškėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė nei į pataisos namų administraciją, nei į psichologą. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-05-29 iki 2019-06-20.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Dėl gyvenamojo ploto
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas perpildytose Pravieniškių PN 1 sektoriaus patalpose, kuriose nuolat trūko gyvenamojo ploto.
Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 12, 14), jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas 7 būrio bendrabučio tipo patalpose: nuo 2018-05-29 iki 2018-06-05 - 5 patalpoje, kurios plotas – 56,99 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų; nuo 2018-06-05 iki 2019-06-20 - 6 patalpoje, kurios plotas – 49,93 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Byloje nėra duomenų, kad minėtose 7 būrio 5 ir 6 patalpose buvo laikoma daugiau ar mažiau asmenų, nei buvo įrengta miegamųjų vietų, todėl teismas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą apskaičiuoja padalindamas bendrą gyvenamosios patalpos plotą iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Atlikus tokį apskaičiavimą, konstatuotina, kad ginčo patalpose pareiškėjui teko 3,1 kv. m ploto, kas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus.
Nors pareiškėjas teigia, kad patalpos buvo perpildytos, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti atsakovės atstovo oficialiai pateiktus rašytinius įrodymus. Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kurioje patalpoje ir su kiek konkrečiai asmenų gyveno, nenurodė jų vardų, nepateikė jokių išsamesnių faktinių aplinkybių, išskyrus abstraktų teiginį, kad jam trūko gyvenamojo ploto ir jis negalėjo išsimiegoti. Teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga ir konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko 3,1 kv. m ploto, kas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto normą. Todėl konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šioje dalyje nėra pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias kokias nors neigiamas pasekmes dėl aplinkybių, susijusių su jo kalinimo sąlygomis. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos namų psichologą su nusiskundimais dėl gyvenimo sąlygų (b. l. 13).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.