Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Arūno Rudzinsko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinė bylą pagal pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Akcinės bendrovės Turto bankas prašymą dėl įkeitimo sutarties pakeitimo hipotekos registre bei G. Š. prašymo dėl įkeitimo tesiės pasibaigimo ir duomenų išbraukimo iš Hipotekos registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1994 m. gruodžio 15 d. paskolos įkeitimo sutartimi Lietuvos Valstybinis komercinis banko Marijampolės skyrius Dariaus Asijevičiaus firmai šešiems mėnesiams prekių pirkimui suteikė 30 000 USD paskolą. Paskolos užtikrinimui įkeisti G. Š. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir R. Š. priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

1998 m. kovo 30 d. sutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 354 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko įsipareigojimų ir turto perdavimo“, Lietuvos valstybinis komercinis bankas perdavė, o AB Turto bankas perėmė neveiksnius aktyvūs.

2005 m. gegužės 28 d. AB Turto bankas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydama pakeisti duomenis hipotekos registre apie 1994m. gruodžio 15 d. paskolos įkeitimo sutartį, nurodant, kad kreditorius pagal minėtą sutartį yra AB Turto bankas. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

G. Š., kreipėsi į minėto teismo hipotekos skyrių, prašydama priimti nutartį išregistruoti jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio R. Juknevičiaus g. 1-52, Marijampolėje, hipoteka. Nurodo, kad hipotekos terminas yra pasibaigęs, o kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo dalyko dėl ieškinio senaties termino praleidimo(CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 4. 224 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl G. Š. prašymo atmetimo nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo, todėl įkeitimo teisė negali būti išregistruota iki ginčas nebus išspręstas iš esmės. Kilus ginčui dėl skolos išieškojimo, jo išsprendimui būtina kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Sutartis, kurios pagrindu AB Turto bankas pareiškė reikalavimą pakeisti hipotekos kreditorių yra sudaryta 1998 m. kovo 30 d. Tuo metu galiojančio Civilinio kodekso 209 straipsnis nustatė, kad sutartis dėl įkeitimu užtikrinto reikalavimo perleidimo turi būti notariškai patvirtinta. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pagal priedą Nr. 1 prie minėtos sutarties AB Turto bankui perduota tik reikalavimo teisė į skolininką, bet ne į įkaito turėtoją, todėl AB Turto bankas negali būti hipotekos kreditoriumi, todėl hipotekos kreditoriaus pakeitimas yra neteisėtas. Hipotekos kreditorius Lietuvos valstybinis komercinis bankas yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro ir įkeitimo teisės niekam neperleidęs. CK 252 straipsniu nustatyta, kad prievolė pasibaigia likvidavus juridinį asmenį.

Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje, dalyje „Juridiniai faktai“ nurodytas terminas „iki 1995 m. birželio 15 d.“, yra ne hipotekos pabaigos terminas, o paskolos, kurią užtikrina hipoteka, grąžinimo terminas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė hipotekos pasibaigimo pagrindų(CK 4. 197 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Hipoteka-esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui(CK 4.170 straipsnio 1 dalis).

G. Š. įkeisdama jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą- butą, esantį R.Juknevičiaus g.1-52, Marijampolėje, užtikrino D. Asijavičiaus firmos įsipareigojimą grąžinti iki 1995 m. gruodžio 15 d. Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui 30 000 Lt kreditą ir palūkanas. E. Š. prašo išregistruoti jai priklausančio nekilnojamojo turto hipoteką, kadangi hipotekos terminas yra pasibaigęs, o kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo dalyko dėl ieškininio senaties termino praleidimo(CK 1.125 straipsnio 1 dalis, CK 4.224 straipsnio 1 dalies 5 punktas).1994 m. gruodžio 15 d. paskolos-įkeitimo sutarties 7.1 punktu nustatyta, kad ši paskolos įkeitimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir ją patvirtinus notarui momento ir galioja iki visiško kredito grąžinimo ir palūkanų bei kitų mokėjimų(baudų, delspinigių)sumokėjimo pagal kredito sutarties, sudarytos tarp kredito gavėjo ir kreditoriaus sąlygas. Ir CK 4.197 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad hipoteka yra baigta, jeigu įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, todėl hipoteka nėra baigta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 26 d. nutarimo Nr.354 pagrindu, kitas Valstybinio komercinio banko turtas-neveiksnūs aktyvai(paskolos, kitos skolos bankui, už skolas perimtas skolininkų turtas, kiti nebeveiksnūs aktyvai, taip pat reikalavimo teisės, susijusios su šio turto perdavimu)grynąja balansine verte perduodami Akcinei bendrovei Turto bankas. Tai reiškia, kad AB Turto bankui perėjo reikalavimo teisė įvykdyti D. Asijavičiaus firmos įsipareigojimą grąžinti paskolą, todėl 2008 m. birželio 2 d.nutartimi kreditoriai 1994 m. gruodžio 15 d. paskolos-įkeitimo sutartyje pakeisti pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas 2008m. birželio 2 d. nutartyje nurodė, kad kilus ginčui dėl skolos išieškojimo, jo išsprendimui būtina kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, dėl ko atmetė G. Š. prašymą išregistruoti nekilnojamojo turto (jai nuosavybės teise priklausančio buto) hipoteką. Teismas vadovavosi Hipotekos registro steigimo įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymu(1998-03-19, Nr. VIII-668). G. Š. šio teiginio, kad ginčas išregistruoti hipoteką turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo argumento pagrįstumo nepasisako.

Įvertinusi atskirajame skunde išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.