- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-108-361/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, išnagrinėjo Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2007 m. spalio 25 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2007 m. spalio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. B. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundžia Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2007 m. spalio 25 d. nutartį, kuria nepatvirtintas Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2007 m. spalio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
Šalies argumentai
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2007-10-25 nutartį panaikinti ir patvirtinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-08 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.94-1-00658-07 ir atleisti A. B., padariusią BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skunde nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta. LR BK 37 str. teigiama, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei dėl padarytos žalos dydžio, nusiklatimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.
Prokuroras skunde pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-21 nutarimo Nr. 29 “Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis” 15 p., antroje pastraipoje nurodyta, kad “tam tikrais atvejais atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitus šio nutarimo 4 punkte išvardintus požymius, teismas veiką, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali pripažinti mažareikšme.” Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė priimdama nutarimą pripažinti veiką mažareikšme vertino tiek veikos objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius. Vertinant tai, kad nusikalstama veika nukreipta prieš mažametį, jo sveikatą, kad pažemintas silpnesnėje padėtyje esančio asmens orumas, negalima atmesti kitų svarbių byloje nustatytų dalykų, kurie atitinka minėto Senato nutarimo išaiškinimo turinį. Nustatyta, kad A. B. sūnui sudavė, kad šis daugiau nebeimtų pinigų, t.y. jos neteisėtos veikos tikslas buvo auklėti sūnų, neteisėtos veikos motyvas – netinkamas nukentėjusiojo poelgis.
Toliau prokuroras skunde akcentuoja, jog teismas atkreipė dėmesį į prokurorės teiginį, kad A. B. mušė sūnų taip norėdama jį sudrausminti dėl netinkamo elgesio ir pažymėjo, kad “pagal baudžiamąjį įstatymą sprendžiant ar kaltininko veika yra mažareikšmė esminę reikšmę turi ne nukentėjusiojo veiksmų (net ir neteisėtų) pobūdis, jų sukelti padariniai, bet ir kaltininko veika, šios veikos padarymo būdas, jos padariniai ir svarbiausia, kėsinimosi objekto (kuriuo nagrinėjamoje byloje yra mažamečio asmens sveikata) vertybė <....>. Į netinkamą nukentėjusiojo M. B. elgesį, pripažįstant šią aplinkybę lengvinančia atsakomybę, gali būti atsižvelgiama tik skiriant A. B. bausmę.” Šis teismo argumentas yra neteisėtas, nes, pripažįstant, kad esminę reikšmę turi kaltininko veika, jos padarymo būdas ir t.t., vertintina ir nusikalstamos veikos motyvai bei tikslai.
Šalies argumentai
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skunde taip pat nurodo, kad A. B. yra nukentėjusiojo mama, taigi jų tarpusavio santykiai yra labai glaudūs, artimi, nusikalstama veika padaryta suduodant du ar tris smūgius odiniu diržu į kairę šlaunį, iš kurių pagal specialisto išvadą nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas galimai vieno kontaktinio smūgio pasekoje, suduota ne į gyvybiškai pavojingą kūno vietą, iš viso suduoti du ar tris smūgiai, tai yra M. B. veiksmai nebuvo intensyvūs ar ilgalaikiai. Teismo pastaba, kad “prokurorė nurodė, kad sužalojimai padaryti galimai vienu kontaktiniu smūgiu, o tai paneigia paties M. B. apklausos (b.l. 15-16,17), liudytojo D. P. (b.l. 32-33), įtariamosios A. B. (b.l. 37-38) parodymai, kurie patvirtino, kad įtariamoji sudavė sūnui du ar net tris smūgius diržu”, yra nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tikrai A. B. sudavė du ar tris kartus M. B. į kairę šlaunį, tačiau prokurorė teisingai nurodė, kad sužalojimai, pagal specialisto išvadą, M. B. padaryti galimai vienu kontaktiniu smūgiu, kitu smūgiu (-iais) buvo sukeltas fizinis skausmas, ir vertinant nusikalstamos veikos įvykdymo būdą, nusikalstamos veikos intensyvumą į šias aplinkybes buvo atsižvelgta.
Prokuroro skunde teigiama, kad vertinant A. B. įvykdytos veikos mažareikšmiškumą bei pavojingumą, ikiteisminio tyrimo teisėja atsižvelgė į tai, kad Šilutės rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba 2007-08-01 pažymoje Nr.VT2-883 policijai nurodė, kad A. B. tarnybai patvirtino mušusi M. B. stipriai jam suduodama, kad aiškinantis įvykio aplinkybes A. B. agresyviai elgėsi, grasino sūnui, kad ji netinkamai prižiūri, nuolat skriaudžia vaikus, todėl tarnyba priėmė sprendimą paimti vaikus iš šeimos. Tai duomenys charakterizuojantys A. B. dėl jos galimai vykdomo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, kuris spręstina kitomis teisinėmis priemonėmis, šiame ikiteisminiame tyrime vertintina ir tai, kad A. B. dėl nusikalstamos veikos įvykdymo kalta prisipažino, kad teismo nėra teista, taip pat nėra bausta administracine tvarka.
Prokuroro skunde toliau nurodyta, kad A. B. prisipažinimas kalta pagal baudžiamąjį įstatymą yra susijęs su sunkiomis pasekmėmis – kriminalinės bausmės paskyrimu ir jos vykdymu. Atsižvelgus į konkrečias įvykio aplinkybes toks sprendimas nebūtų teisingas tiek teisės, tiek sociologijos prasme. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas taikyti BK 37 str. nuostatas ir vadovaujantis BPK 442 str. 1 d. 2 p. panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo priimtą nutartį ir priimti naują sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas pripažįsta iš esmės pagrįstais Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro skundo argumentus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2007 m. spalio 25 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2007 m. spalio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 94-1-00658-07 ir atleisti A. B., padariusią BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skunde teisingai pažymėjo, kad A. B. yra nukentėjusiojo mama, taigi jų tarpusavio santykiai yra labai glaudūs, artimi, nusikalstama veika padaryta suduodant du ar tris smūgius odiniu diržu į kairę šlaunį, iš kurių pagal specialisto išvadą nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas galimai vienu kontaktiniu smūgiu, suduota ne į gyvybiškai pavojingą kūno vietą, iš viso suduoti du ar tris smūgiai, tai yra M. B. veiksmai nebuvo intensyvūs ar ilgalaikiai.
Prokuroras skunde pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu “Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis” nurodydamas, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitus šio nutarimo 4 punkte išvardytus požymius, teismas veiką, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali pripažinti mažareikšme. Iš surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. B. suduodama du ar tris smūgius odiniu diržu į kairę šlaunį mažamečiui savo sūnui M. B., taip siekė socialiai naudingų tikslų, t.y. jį paauklėti – neimti svetimų pinigų. Nukentėjusysis M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo slaptai paėmęs pinigų (b.l. 15-18).
A. B. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat LR BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiai A. B..
Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjai teisinės atsakomybės formų sistemoje. LR CK 3.180 str. 1 d. nustatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Situacijai šeimoje negerėjant, prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti ir artimieji giminaičiai, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija ar prokuroras (LR CK 3.182 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartį ir atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
Nutartis neskundžiama.