- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- A15.-2581-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02255-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugpjūčio 16 d. 11.13 val. Vilniuje, Rygos g. S. S., būdamas neblaivus (nustatytas 0,98 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilis registruotas jo vardu. Vairuotojo teisių neturėjo.
Bandė įgyti vairuotojo teises, neišlaikė teorijos egzamino ir praėjo noras. A. V. pardavė jam automobilį, yra pirkimo-pardavimo sutartis. Įsigijo automobilį prieš įvykį, vasaros pradžioje. Užregistravo automobilį savo vardu, namuose turi dokumentus iš VĮ „Regitra“. Automobilį galės atsiimti tik po teismo. Vartojo alkoholį vakare, per naktį. Pamiegojo, ryte nieko nevalgė. Gailisi dėl padaryto nusižengimo.
Motyvuojamoji dalis
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens.
Draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, įtvirtintas ir KET 14 punkte. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.
KET 226 punkte numatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
S. S. kaltę įrodo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: administracinio nusižengimo protokolo duomenys apie išdėstytas nusižengimo faktines aplinkybes. Be to, administracinio nusižengimo protokole, S. S. parodė, jog su padarytais nusižengimais sutinka (b. l. 1); vyr. patrulio I. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 11.13 val. pastebėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo. Patikrinus automobilį registre, paaiškėjo, kad automobilis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilis buvo sustabdytas patikrai. Automobilį vairavo S. S.. Priėjus prie automobilio ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei civilinės atsakomybės draudimo polisą, asmuo paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo niekada nebuvo įgijęs, automobilis nėra draustas. Nuo minėto automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Asmuo parodė, kad alkoholio nevartojo. Buvo patikrintas blaivumas – nustatytas 0,98 promilės (b. l. 21–22), Drager alkotesteriu 6810 S. S. nustatytas 0,98 promilių neblaivumas. Pridėtas patikros sertifikatas Nr. 1302733 (b. l. 23), „Regitros“ duomenimis automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. V. (b. l. 24).
Šių byloje esančių duomenų, kurias teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties elementai.
Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo penkiasdešimties iki vieno šimto eurų administracinė nuobauda.
Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad S. S. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. S. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 padarė pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (b. l. 4), kas laikytina S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). S. S. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas ne kartą, yra sumokėjęs jam paskirtas baudas (b. l. 3–20). Atsižvelgiant į šias aplinkybes už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. S. skirtina šešiasdešimties eurų bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą S. S. skirtina vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir S. S. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda.
Dėl skirtinos administracinio poveikio priemonės.
ANK 424 straipsnio 5 dalies pagrindu už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo priemonė. Vis dėlto, vien aplinkybės, kad automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kai galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimas.
Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos yra alternatyvios, o tai reiškia, kad teismas turi nustatydamas bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų, turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Nagrinėjamu atveju iš „Regitros“ duomenų automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. V. (b. l. 24). Nors teismo posėdžio metu S. S. parodė, kad automobilį įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir jos pagrindu registravo automobilį VĮ „Regitroje“ savo vardu, tačiau nepateikė teismui tai pagrindžiančių duomenų. Patikrinus Kelių eismo transporto registrą, nustatyta, kad automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. V.. ANK 29 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.
Vertinant S. S. paaiškinimus, jis automobilį valdė kaip nuosavą, jį įsigijo tačiau laiku neužregistravo. Tai nepatvirtina, kad asmuo, kuriuo vardu įregistruotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. A. V., žinojo apie tokias aplinkybes, kad automobiliu bus daromas administracinis nusižengimas. Vadinasi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra surinkta patikimų įrodymų, kad transporto priemonės savininku įrašytas A. V. yra atsakingas už jo nuosavybės vardu registruoto automobilio panaudojimą pažeidimų padarymo metu ir, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja.
Vertinant, kad automobilis priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, konkrečiu atveju taip pat teismui nesudaro pakankamo pagrindo taikyti vieną griežčiausių administracinių poveikių priemonių ir turtą konfiskuoti. Tokią išvadą teismas daro dėl neženklaus leistinos vairuotojams neblaivumo ribos viršijimo, į pačio nusižengimą padariusio asmens elgesį, t. y. prisipažino padaręs šią veiką, gailisi. Be to, pastarajam paskirta pakankamai didele administracinė nuobauda – bauda, kuri yra didesnė nei minimumas, kuri, teismo manymu, turės pakankamą poveikį, kad sulaikyti asmenį nuo administracinių nusižengimų padarymo ateityje. Todėl automobilis konkrečiu atveju nekonfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 38 straipsniais, 415 straipsnio 1 dalimi, 424 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Pripažinti S. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 eurų baudą.
Pripažinti S. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 1 200 eurų baudą.
Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir S. S. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 200 (vienas tūkstantis du šimtai) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20121257446.