Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Kano apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 22 d. 11.20 val. iki 2022 m. balandžio 22 d. 19.25 val. – vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti T. P., D. U., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. nuteista už tai, kad ji neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, tai yra:

- 2022 m. balandžio 22 d. laikotarpyje nuo 7.00 val. iki 8.00 val., (duomenys neskelbtini) netoli „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinių vartų (pagrindinio įėjimo), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 200 eurų įsigijo ne mažiau kaip 12,815 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 2022 m. balandžio 22 d. apie 11.10 val., būdama degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išlipdama iš automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp vairuotojo sėdynės ir tarp priekinių sėdynių esančios daiktadėžės, ant žemės paliko du bespalvius, skaidrius, plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio bendra masė yra 0,178 g,

- tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2022 m. balandžio 22 d. apie 11.15 val., būdama degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsėdusi į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, į automobilio salone esantį puodelių laikiklį įdėjo du bespalvius, skaidrius, plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 0,154 g. ir tokiais veiksmais, neatlygintinai perdavė T. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, psichotropinę medžiagą - amfetaminą, kurio bendra masė yra 0,154 g,

- tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2022 m. balandžio 22 d. apie 11.16 val., būdama degalinės „Viada“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išlipdama iš automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant žemės išmetė vieną bespalvį, uždaromą, plastikinį maišelį su viduje esančia psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 0,096 g,

- tęsdama savo nusikalstamą veiką, neteisėtai, turėdama tikslą platinti, savo namuose (virtuvėje, vonioje, įvairiose kambariuose), esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, tai yra, 2022 m. balandžio 22 d., laikotarpyje nuo 14.10 val. iki 17.08 val., kratos metu buvo surasta ir paimta bespalvis, uždaromas, plastikinis maišelis su viduje esančia psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 0,076 g., bespalvis, uždaromas, plastikinis maišelis su viduje esančia psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 0,503 g., bespalvė, vakuuminio pakavimo pakuotė su viduje esančia psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė 9,862 g., žalios spalvos plastikinis indelis su viduje esančia psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 0,008 g., bespalvis, uždaromas, plastikinis maišelis su viduje esančia psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 0,942 g., bespalvis, uždaromas, plastikinis maišelis su viduje esančia psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 0,990 g., bespalvis, uždaromas, plastikinis maišelis su viduje esančia psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 0,006 g.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. nustatyta, jog A. A. turėjo tikslą ir kitokį psichotropinės medžiagos platinimą, t. y. neteisėtą, neatlygintiną psichotropinės medžiagos perdavimą kitiems asmenims. Skirdamas nuteistajai bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi), veika padaryta jai esant neteistai. Nuosprendžio priėmimo metu, teista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgta ir į tai, kad A. A. atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Teismas konstatavo, kad nepaisant to, kad A. A. augina nepilnametį vaiką, yra abejinga visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklės ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatytų, daryti teisės pažeidimus. Be to, teismas konstatavo, kad A. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

3. Nuteistoji A. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendį ir prašo jai skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba sumažinti paskirtą bausmę.

3.1. Skunde nurodoma, kad nors buvo pripažinta apeliantės lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau apylinkės teismas skirdamas galutinę bausmę nevertino lengvinančios aplinkybės, kuria būtų atsižvelgta į bausmės paskyrimą. Tai, kad nuteistosios atgaila yra nuoširdi, rodo tai, kad ji nebedaro nusikalstamų veikų ir pradėjo dirbti.

3.2. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. A. bausmę, neatsižvelgė į jos šeimyninę padėtį, t. y., kad viena augina nepilnametį sūnų, o jos sutuoktinis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl negalėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Vaiko biologinis tėvas nesirūpina vaiku, su juo jokių ryšių nepalaiko, todėl nėra nei įstatyminių atstovų, nei realių giminaičių, kurie galėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Paskirta reali laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai įtakotų apeliantės sūnaus likimą.

3.3. Apeliantė nurodo, jog šiuo metu ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog ji niekur nedirba ir iš narkotinių medžiagų platinimo uždarbiauja pragyvenimui.

3.4. Toliau skunde nurodoma, kad baudžiamoji byla išnagrinėta A. A. neturint gynėjo, todėl manytina, kad nebuvo tinkamai pasirūpinta nuteistosios gynyba, kai asmeniui gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliantės manymu, šiuo atveju galėjo būti paskirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios nutarties nepriėmė. Nagrinėjimo metu, apeliantė nedirbo, todėl samdyti advokato neišgalėjo. Dėl ko, nuteistoji negalėjo tinkamai apginti save ir atstovauti savęs baudžiamojoje byloje.

3.5. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tai, kad pasak prokuroro A. A. atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, teismas negalėjo taikyti švelnesnės bausmės, vadovaujantis BK 62 ir 54 straipsnių nuostatomis. Skunde nurodoma teismų praktika, kurioje išaiškintas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas ir nurodoma, kad teismų praktikoje viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas, asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, taikytų procesinių prievartų priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. pagrįstai paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau paskirtas bausmės dydis (dveji metai) šioje situacijoje nėra teisingas, todėl, vadovaujantis teisingumo principu ir bausmės paskirtimi, siekiant užtikrinti visų bausmės tikslų, o ne tik vieno iš jų – nubaudimo, realizavimą, nuteistajai prašoma skirti mažesnę nei sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3.7. Apeliacinės instancijos teismui manant, kad negalima skirti švelnesnės bausmės, tuomet prašoma skirti mažesnę bausmę. Pirmosios instancijos teisme, prokuroras prašė teismo A. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau apylinkės teismas netaikė šio straipsnio nuostatų, dėl ko prašoma ištaisyti šią procesinę klaidą ir nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį.

4. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistoji A. A. palaikė skundą, prašė jį tenkinti ir paskirti jai švelnesnę bausmę. Nuteistosios gynėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistoji A. A. iš esmės neginčija kaltės ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. A. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo, todėl nuteistosios kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jai paskirtos bausmės, teigiant, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.

6. Visų pirma, apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta A. A. neturint gynėjo, dėl ko manoma, kad nebuvo tinkamai pasirūpinta nuteistosios gynyba, kai asmeniui gresia reali laisvės atėmimo bausmė.

7. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teisės į gynybą užtikrinimas baudžiamajame procese yra viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Teisė į gynybą, be kita ko, įgyvendinama sudarant sąlygas įtariamajam ar kaltinamajam gintis pačiam arba užtikrinant teisę turėti gynėją (BPK 10, 44 straipsnio 8 dalis, 50 straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji gynėjo nepageidavo (4 t., b. l. 33–34, 40–41, 60–61). Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje būtinų sąlygų skirti gynėją A. A. nenustatė. Minėta nutartimi, apeliantei kaip ir kitiems kaltinamiesiems buvo išaiškinama, kad ji turi teisę šioje byloje pasirinkti ir į paskirtą teisiamąjį posėdį pasikviesti sau tinkamą gynėją (BPK 50 straipsnio 1, 2 dalys). Iš bylos duomenų matyti, jog A. A. elektroniniu paštu, kuris nurodytas proceso dalyvių asmens duomenyse, buvo išsiųstas pranešimas dėl pasirinkto gynėjo dalyvavimo teismo posėdyje (5 t., b. l. 174). Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2023 m. balandžio 7 d., A. A. teismas išaiškino jos kaip kaltinamosios teises ir pareigas, tarp jų ir teisę turėti gynėją. Kaltinamoji A. A. teismo posėdžio metu patvirtino supratusi savo teises ir pareigas. Jokių prašymų A. A. (taip pat ir prašymo turėti gynėją) nepareiškė. Esant šioms aplinkybėms bei nesant duomenų, kad gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnis), nėra pagrindo konstatuoti nuteistosios teisės į gynybą pažeidimo. Nors skunde akcentuojama ir tai, kad nuteistoji neturėjo lėšų pasisamdyti gynėją, tačiau BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per paskirtą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Taigi, apeliantė, neturėdama pakankamai lėšų pasisamdyti gynėją, turėjo teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašyti teismo atidėti bylos nagrinėjimą iki kol ji susiras gynėją, tačiau kaip jau minėta, nuteistoji šia savo teise nesinaudojo.

8. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme nuteistajai A. A.. Šiame kontekste visų pirma pažymima, kad skirdamas bausmes, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

9. Skundžiamu nuosprendžiu A. A. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. A. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad A. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Veika padaryta A. A. esant neteistai, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo ji buvo nuteista 40 parų arešto bausme. Atsižvelgė į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, ištekėjusi, turi nepilnametį vaiką, ne kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, A. A. atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, jog nėra pagrindo A. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų. Be to, sprendė, jog BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju taip pat negalimas.

10. Iš apeliacinio skundo turinio suprantama, kad nuteistoji prašo taikyti BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajai švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme. Visų pirma, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis gali būti paskirta kita nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kai įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos, pirmiausia teismui nustačius, jog nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį.

11. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-648/2023).

12. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo A. A. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi visų pirma aktualu tai, kad ne pati nuteistoji pranešė apie padarytą nusikaltimą, kaip to reikalauja BK 62 straipsnio 1 dalis. Be to, teisėjų kolegija neįžvelgia galimybės nagrinėjamu atveju taikyti ir BK 62 straipsnio dalies nuostatų. Nors apeliantė ir nurodė, jog ji turi nepilnametį vaiką, kuriuo pasirūpinti gali tik ji, tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7-287/2009, Nr. 2K-415/2012, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta tik viena apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, juolab įvertinus ir tai, kad net ir esant sąlygų visumai, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

13. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. A. atžvilgiu svarbu įvertinti tai, kad nuteistoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnio 1 dalis), priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad A. A. 2022 m. balandžio 22 d. nuo 7.00 val. iki 8.00 val. (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini), įsigijo už 200 Eur psichotropinės medžiagos – amfetamino, ne mažiau kaip 12,815 g, ją laikė savo namuose ir dalį perdavė kitiems asmenims. Du plastikinius maišelius su amfetaminu, kurio bendra masė 0,178 g paliko automobilyje Toyota Prius, tarp vairuotojo sėdynės ir priekinių sėdynių esančios daiktadėžės ant žemės; du plastikinius maišelius su amfetaminu, kurio bendra masė 0,154 g paliko automobilyje Volkswagen Passat, įdėdama juos į atvirą automobilio salono priekinį puodelių laikiklį; vieną paketėlį su 0,096 g išmetė šalia automobilio Volkswagen Passat. Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Šias aplinkybes patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog nuteistoji su T. P. susitiko tikslu perduoti jam psichotropines medžiagas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. A. su klientais, tame tarpe ir su T. P., apie psichotropines medžiagas kalba konspiruotai, t. y. psichotropines medžiagas įvardijant rankomis, kava, buteliais, milteliais, skola. A. A. nurodo, kad atideda vieną, dvi, penkias ir pan. rankas, butelius, įvardijant, kad kaip visada, nurodant, kad į skolą dabar negali duoti ir kitos aplinkybės. O ir iš pokalbių su T. P. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aiškiai matyti šio susitikimo tikslas – psichotropinių medžiagų perdavimas. Taigi, A. A. kryptingai ir suplanuotai atliko veiksmus, t. y. visų pirma įgijo psichotropines medžiagas – amfetaminą, laikė narkotines medžiagas ir jas perdavė kitiems asmenims, kas būtent ir rodo, jog A. A. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, ji veikė tikslingai, dėl ko jos elgesio negalima vertinti kaip mažiau pavojingo.

14. Sprendžiant ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, svarbu įvertinti nuteistosios asmenybę, kuri leistų pagrįstai spręsti, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikaltimą, nebūtų teisingas. Nors šią nusikalstamą veiką A. A. padarė būdama neteista, tačiau svarbu pažymėti, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, už tai, kad neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi 8,534 g narkotinės medžiagos – amfetamino, iki kol 2022 m. balandžio 16 d. policijos pareigūnai šias medžiagas rado pas A. A. namuose. Po šio nusikaltimo padarymo, t. y. po kelių dienų, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, A. A. padarė sunkesnį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, taip pat susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu. Taigi, ši aplinkybė tik dar labiau sustiprina teisėjų kolegijos manymą, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis A. A. elgesys. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistosios skunde nurodomos aplinkybės, jog apeliantės atgaila yra nuoširdi, o tai patvirtina tai, kad ji nebedaro naujų nusikaltimų. Nors daugiau nuteistosios atžvilgiu nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje A. A. pareikšti kaltinimai dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, t. y. dėl BK 260 straipsnio 3 dalies padarymo. Ir nors ši aplinkybė negali būti besąlyginis pagrindas netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi aptartoje baudžiamojoje byloje nėra priimtas joks įsiteisėjęs sprendimas, visgi, teisėjų kolegija šiuos duomenis vertina visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje, kas suponuoja pagrįstą manymą, kad švelnesnės bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju, nepasiektų bausmei keliamų tikslų.

15. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistoji pateikė laikinąją darbo sutartį, iš kurios matyti, jog A. A. pradėjo dirbti 2024 m. sausio 23 d.. Sutartis galioja iki 2024 m. vasario 29 d. Iš esmės ši aplinkybė vertinama teigiamai, tačiau vėlgi pastebėtina, jog tai yra trumpalaikė darbo sutartis, trunkanti kiek ilgiau nei vieną mėnesį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. A. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. nevykdė jokios oficialios darbinės veiklos. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, registruota Užimtumo tarnyboje taip pat nebuvo. Taigi, esant šiems duomenims, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad A. A. disponuodama narkotinėmis medžiagomis, t. y. jas platindama siekė pasipelnyti bei tai buvo jos pragyvenimo šaltinis. Tai, jog A. A. turi nepilnametį vaiką, nelaikytina išimtine aplinkybe, kuri lemtų švelnesnės bausmės skyrimą už visuomenei pakankamai pavojingos nusikalstamos veikos padarymą. Skunde nurodoma, jog paskirtas realus laisvės atėmimas neigiamai paveiks ir jos nepilnamečio vaiko tolimesnio gyvenimo sąlygas, kadangi nėra asmenų, kurie be jos, galėtų juo pasirūpinti. Nurodoma, kad apeliantės sutuoktinis yra įkalinimo įstaigoje, o su biologiniu vaiko tėvu nepalaiko jokių ryšių. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visos šios aplinkybės buvo žinomos dar prieš nuteistajai darant nusikalstamą veiką, tačiau jokios įtakos tai nuteistajai nepadarė. Priešingai, nuteistoji nepaisė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, psichotropines medžiagas ne tik perdavė kitiems asmenims, tačiau jas laikė ir savo gyvenamojoje vietoje, kurioje gyvena ir jos nepilnametis vaikas. Be to, ši apeliantės nurodyta aplinkybė buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, skiriant A. A. minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Ir nors skunde nurodoma, jog apeliantei atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, nebus kam pasirūpinti jos nepilnamečiu vaiku, tačiau pirmosios instancijos teisme apklausta A. A. parodė, kad tuo metu kai atlikinėjo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – areštą, jos nepilnametis vaikas gyveno pas pirmo vyro mamą. Taigi, šie duomenys leidžia manyti, jog visgi nepilnamečiu vaiku galėtų pasirūpinti jo močiutė.

16. Atmestinas ir skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas A. A. bausmę nevertino nustatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. A. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatytas minimalus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo terminas. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistajam skiriama bausmė sumažinama trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitino proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kaip baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ir nors nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant pilną įrodymų tyrimą, dėl ko nuteistosios atžvilgiu nebuvo teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą minimalia laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

17. Nepagrįstas skundo argumentas ir tai, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl pernelyg ilgo proceso. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2022 m. balandžio 22 d. Byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2022 m. spalio 4 d. Taigi, ikiteisminis tyrimas truko kiek ilgiau nei pusę metų. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas trijų asmenų atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos tiek įtariamųjų, tiek liudytojų apklausos, atliekamos specialisto išvados, spręsti, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai nėra jokio pagrindo. Kaip ir nenustatyta, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme būtų užsitęsęs pernelyg ilgai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko apie vienerius metus, tačiau pastebėtina, kad pirmieji keli suplanuoti teismo posėdžiai neįvykdavo dėl pačių kaltinamųjų nedalyvavimo. Kaip matyti, teismas buvo aktyvus ir ėmėsi priemonių paskirdamas atvesdinimus. Taigi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, viso baudžiamojo proceso trukmei turėjo įtakos tiek pačių kaltinamų asmenų skaičius, bylos medžiagos ir įrodymų tyrimo apimtis, tiek proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdžius, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šio baudžiamojo proceso trukmė buvo pernelyg ilga.

18. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma ištaisyti klaidą ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi to pirmosios instancijos teisme prašė kaltinimą palaikantis prokuroras. Visų pirma, atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad teismas skirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Be to, BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, A. A. pripažinta kalta padariusi sunkų nusikaltimą, dėl ko negali būti taikomos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, ir iš dalies atidėti bausmės vykdymo, taip pat nėra teisinio pagrindo. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju nuteistosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra įtvirtinta BK XXXVII skyriuje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra galimybės.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teigiamai nuteistąją apibūdinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad turi nepilnametį vaiką, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį A. A. paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui bei asmenybės pavojingumui. Dėl ko, nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 20 d. nuosprendį nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.