Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros (toliau – ir Alytaus RAAD Druskininkų agentūra) vedėjas 2008 m. gegužės 6 d. surašė R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. balandžio 28 d. 10 val. 30 min., vykdant planinį saugomų teritorijų patikrinimą, buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), Druskininkų savivaldybėje, R. B. jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype savavališkai pastatė ant betoninių polių gyvenamąjį namą (43,4 m²) 42 metrų atstumu nuo Klykuolio ežero, neturėdamas nustatyta tvarka suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 ir 127.9 punktus. R. B. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 1 dalį.

Alytaus RAAD Druskininkų agentūros vedėjas 2008 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. DA109AM017316 R. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 1 dalyje, skyrė 500 litų baudą.

II.

R. B. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Alytaus RAAD Druskininkų agentūros vedėjo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. DA109AM017316. Skunde nurodė, kad dalį (20/745) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su klėtele, esančius (duomenys neskelbtini), Druskininkų savivaldybėje, 2005 m. liepos 15 d. jam padovanojo žemės sklypo bendrasavininkė O. G. . Medinę ūkio paskirties klėtelę, kuri administracinio teisės pažeidimo protokole įvardijama kaip gyvenamasis namas, pastatė O. G. tėvas A. L. dar iki antrojo pasaulinio karo, kai ten nebuvo jokio vandens telkinio. Tame pačiame žemės sklype buvo pastatyti ir kiti statiniai, kurių teisinė registracija ištisus dešimtmečius nebuvo atliekama. Vandens telkinys, šiuo metu įvardijamas kaip Klykuolio ežeras, atsirado 1955 metais, kai Gardašių kaime, Lazdijų rajone, 4 km iki Baltosios Ančios upės žiočių buvo pastatyta ir paleista hidroelektrinė. 1958 m. vasario 12 d. įvykus avarijai, žemės užtvanka buvo išgriauta. 1959 metais buvo užbaigta hidroelektrinės rekonstrukcija ir suformuotas 250 ha ploto vandens tvenkinys. Todėl laikytina, kad klėtelė nebuvo statoma 42 metrų atstumu nuo Klykuolio ežero, nes tuo metu ežero dar nebuvo. Pastačius užtvanką ir prisipildžius tvenkiniui vandeniu, statinys atsidūrė per 42 metrus nuo slėnį užliejusio vandens ribos. Klėtelė nebuvo naujai pastatyta. Ji buvo tik pakelta ant betoninių polių, nes apatinis rąstų vainikas gulėjo ant akmenų, sulindusių į žemę, ir buvo supuvęs. R. B. taip pat nurodė, kad ūkio paskirties klėteles remontui 2005 metais nereikėjo leidimo, todėl jis projektinės dokumentacijos neužsakinėjo.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 11 d. nutarimu panaikino Alytaus RAAD Druskininkų agentūros vedėjo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. DA109AM017316 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nutarime nurodė, kad ATPK 51² straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, rekonstravimas, plėtimas, atidavimas ar priėmimas naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo 500 iki 1 000 litų. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerija (tačiau visais atvejais atstumai nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesni už nurodytuosius 127.9 punkte). Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatyti atstumai – 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo pažymėjimas patvirtina, kad R. B. 2005 m. liepos 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo iš O. G. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 20/745 dalį (b. l. 18-20). Alytaus RAAD Druskininkų agentūros atstovas teismo posėdžio metu neneigė, kad pastatas buvo pastatytas anksčiau. Liudytoja O. G. paaiškino, kad klėtelė, stovinti R. B. padovanotoje sklypo dalyje, buvo pastatyta jos senelio dar 1941-1942 metais. Pačios klėtelės teisinė registracija atlikta nebuvo, nes anksčiau to nebuvo reikalaujama (b. l. 35). Liudytoja J. B. teismui patvirtino, kad klėtelę prisimena nuo vaikystės laikų (b. l. 35). Liudytoja M. P. paaiškino, jog klėtelę pastatė jos senelis L. (b. l. 35). Liudytojų O. G. , J. B. ir M. P. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir patvirtina R. B. skunde nurodytas aplinkybes, jog skundžiamame nutarime minimas namas (klėtelė) buvo pastatytas iki pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą. Ta aplinkybė, jog pastatas buvo iš dalies suremontuotas, negali būti vertinama kaip naujo nekilnojamojo turto objekto statyba Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 punkto prasme. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada buvo atlikti veiksmai, dėl kurių padarymo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B. . Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad R. B. atliko tokius veiksmus. Nesant įrodymų, jog R. B. atliko veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 ir 127.9 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimas, nėra ATPK 51² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, Alytaus RAAD Druskininkų agentūros vedėjo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla R. B. atžvilgiu nutrauktina.

IV.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimą ir palikti Alytaus RAAD Druskininkų agentūros vedėjo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. DA109AM017316 nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskiriamas miškų ūkio paskirties žemei. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį naudojimo būdą bei pobūdį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Galiojantys teisės aktai nenustato kitokios miškų ūkio paskirties žemės naudojimo nei pripažinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu. Miškų ūkio paskirties žemėje negali būti vykdomos pagrindinių ir pagalbinių pastatų statybos. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.4 punktą, namų ūkio pastatas (klėtis, svirnas) – tai namo pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes (maitinimo, poilsio, higienos, sveikatos ir kt.) su sąlyga, kad tos reikmės tenkinamos name ar namų ūkio pastate (naudojant jame esančius daiktus ar atliekant tam tikrus veiksmus). Namų ūkio pastato (priklausomai nuo name esančių pagalbinių patalpų kiekio ir paskirties) patalpomis (viename ar keliuose priklausiniuose) gali būti: maisto atsargų, namų apyvokos daiktų (drabužių, indų, namo priežiūros įrangos ir pan., pirtis, prausykla, skalbykla, kieto kuro sandėlis (malkinė), vasaros virtuvė, lauko tualetas (kai name nėra nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos). Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinio pastato – gyvenamojo namo nėra. Todėl, apelianto nuomone, R. B. nepagrįstai teigia, kad minėtame žemės sklype esantis statinys yra klėtelė. Šis statinys pastatytas be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 71 straipsniu, vertintinas kaip nelegalus statinys. Apelianto nuomone, teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nevertino pastato paskirties. Apeliantas pažymi, jog teismo nutarime nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada buvo atlikti veiksmai, dėl kurių padarymo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau teismas net nemėgino išsiaiškinti šios aplinkybės. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pastatytas naujas pastatas ant betoninių polių, o ne suremontuotas senas.

Atsiliepimu į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą R. B. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimą nepakeistą, o departamento apeliacinį skundą atmesti. R. B. nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė teisės aktus. R. B. pažymi, kad klėtelė buvo pastatyta gerokai anksčiau, nei jis įgijo nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, kuriame ji stovi. Klėtelė yra vienintelis išlikęs statinys iš toje vietoje buvusios L. statytos sodybos, prie kurios apie 1959 metus atsirado dirbtinai suformuotas dabartinis Klykuolio ežeras. Klėtelė nėra gyvenamasis namas. Ji nėra pritaikyta gyvenimui, į ją nėra įvesta jokių inžinerinių tinklų. Klėtelė naudojama tik miško priežiūrai skirtiems reikmenims laikyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 51² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, rekonstravimas, plėtimas, atidavimas ar priėmimas naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų – užtraukia baudą piliečiams nuo 500 iki 1 000 litų ir pareigūnams – nuo 1 000 iki 2 000 litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame 2008 m. gegužės 6 d. R. B. pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Druskininkų savivaldybėje, R. B. jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype savavališkai pastatė gyvenamąjį namą 42 metrų atstumu nuo Klykuolio ežero, neturėdamas nustatyta tvarka suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 ir 127.9 punktus.

Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerija (tačiau visais atvejais atstumai nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesni už nurodytuosius 127.9 punkte). Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatytas draudimas statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos. Byloje nėra jokių duomenų, kad anksčiau nurodytame R. B. priklausančiame žemės sklype yra pastatyta pramonės įmonė, cechas, nuodingųjų chemikalų sandėlis ar kitoks Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 punkte numatytas objektas. Todėl nagrinėjamu atveju R. B. visiškai nepagrįstai buvo kaltinamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 punkto pažeidimu. Be to, ATPK 51² straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą, rekonstravimą, plėtimą, atidavimą ar priėmimą naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant būtent tokioje dokumentacijoje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, ir nenukreipia į Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Pažymėtina, kad atsakomybė už vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimą numatyta ATPK 55 straipsnyje, o atsakomybė už specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nurodytų žemės nuosavybės dokumente ar miškotvarkos projekte, pažeidimą numatyta ATPK 61 straipsnyje.

Kaip jau buvo minėta, ATPK 51² straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą, rekonstravimą, plėtimą, atidavimą ar priėmimą naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. B. jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype savavališkai pastatė gyvenamąjį namą, neturėdamas nustatyta tvarka suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, R. B. nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, o tiksliau – į jo dalį, įsigijo tik 2005 m. liepos 15 d. (b. l. 18-20). R. B. teigimu, statinys (klėtis), kuris protokole įvardijamas kaip gyvenamasis namas, buvo pastatytas šiame žemės sklype dar iki jam įsigijant nuosavybės teises į žemės sklypą. Liudytojos O. G. , J. B. ir M. P. patvirtino šią R. B. nurodytą aplinkybę. Liudytojos O. G. teigimu, statinys buvo pastatytas jos senelio dar 1941-1942 metais. Alytaus RAAD Druskininkų agentūros surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas net apytikslis statinio statybos laikas. Tokių duomenų Alytaus RAAD Druskininkų agentūra negalėjo pateikti ir teismui. Todėl šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad anksčiau nurodytas statinys buvo pastatytas paties R. B. . Iš R. B. skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, ir jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad R. B. , jo paties teigimu, pakeitė tik statinio stogą ir pakėlė patį statinį ant polių (b. l. 2-3, 39). Tačiau byloje netirta ir nenustatyta, kada tokie darbai buvo atlikti, ar tokie darbai gali būti laikomi statinio rekonstravimu, taip pat nesiaiškinta, ar pagal teisės aktus, galiojusius šių darbų atlikimo metu, tokiu atveju turėjo būti derinama kokia nors dokumentacija.

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad 2008 m. gegužės 6 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole R. B. suformuluotas kaltinimas nėra konkretus. Institucija, surašiusi protokolą, nenustatė visų esminių pažeidimo padarymo aplinkybių, būtinų bylai išspręsti. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, panaikinęs skundžiamą institucijos nutarimą, turėjo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūrai.

Nutartis neskundžiama.