Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-11
Bylos Nr.
1A-48-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47001-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
M. D.
Kategorijos
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-319/2017Proceso Nr. 1-01-1-47001-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,nuteistojo M. D. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu M. D. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi jam paskirtos bausmės dalimi, paskirta subendrinta galutinė dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą M. D. bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, žinodamas, kad ne mažesnės kaip 31 000 € vertės automobilis ,,BMW X5“,VIN.: (duomenys neskelbtini) yra gautas nusikalstamu būdu - įvykdžius vagystę laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. 22.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. 7.00 val., įgijo šį didelės vertės svetimą turtą iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens ir naudojosi šiuo automobiliu jį vairuodamas, kol 2015 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) , automobilis buvo sulaikytas Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono Policijos komisariato pareigūnų.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad M. D. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Parenkant jam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo ankstesnius teistumus, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. D. tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. prašo paskirti jam švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą ir alternatyviai prašo pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Šalies argumentai

3.1. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas jam bausmę, tik formaliai rėmėsi BK 54 straipsniu, nes BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, todėl, įvertinus bylos duomenų kontekstą, teismo paskirta griežčiausia iš numatytų bausmių rūšis – laisvės atėmimas dvejiems metams, yra pernelyg griežta ir neproporcinga padarytai veikai. Prašo atsižvelgti, kad nors jis yra teistas, tačiau laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą. Taip pat nurodo, kad ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri vėliau buvo pakeista areštu, todėl mano, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp jau paskirtos ir nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės, jam turėjo būti paskirta arešto bausmė. Apelianto vertinimu, pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, yra skinama tik kraštutiniais atvejais, kai kitos bausmės neužtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo.

3.2. Skunde apeliantas prašo apsvarstyti galimybę taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių. Kaip jau minėjo, apeliantas nurodo tą bausmės vykdymo atidėjimo taikymo aplinkybę, kad jis pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme, suėmime jis laikomas jau daugiau kaip tris mėnesius, per šį laiką suprato savo elgesio neigiamas pasekmes ir įvertino laisvės atėmimo bausmės sąlygas, labai gailisi dėl padaryto ir yra nusiteikęs daugiau nenusikalsti. Apeliantas mano, kad šiuo atveju pakankamai efektyvi prevencinė priemonė jam būtų pritaikytas bausmės vykdymo aidėjimas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Skirdamas nuteistajam M. D. bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes.

Šalies argumentai

7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnio sankcijoje numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. D. teisiamas jau penktą kartą, anksčiau teistas taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, kuriomis siekiama turtinės naudos. Pirmą nusikalstamą veiką apeliantas padarė dar būdamas nepilnametis, teismas skyrė jam laisvės apribojimo bausmę. Teismo parodymo pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir nustatytų sąlygų nevykdė, dėl ko bausmė buvo pakeista į griežtesnę. Vėliau M. D. ir vėl padarė ne vieną nusikaltimą, už ką jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus, kurių nuteistasis ir vėl nevykdė. Visos šios aplinkybės rodo, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas.

7.1. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog reikėtų atsižvelgti į ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį, su kuria vėlesnė bausmė turi būti bendrinama, kolegija pažymi, kad bausmės rūšis ir jos dydis asmeniui skiriama įvertinus įstatyme numatytas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes ir įstatymas neįpareigoja teismo atsižvelgti į bausmės rūšį, kurią reikės bendrinti su paskirtąja bausme. BK nuostatos numato ir bausmių bendrinimo taisykles. Taigi, įvertinus tai, kad M. D. anksčiau jau buvo baustas su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant šiam tik pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas bausmės dydžiui svarbias aplinkybes ir paskyrė jam artimą sankcijos vidurkiui numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

8. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe.

8.1. M. D. anksčiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo, kad toks jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jau daugiau jis nenusikals, suprato savo elgesio pasekmes ir bausmės tikslai gali būti pasiekti neskyrus realaus laisvės atėmimo, tačiau kaip jau buvo aptartas aukščiau, jam ne kartą buvo sudarytos sąlygos pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmė, tačiau jis nestojo į doros kelią ir toliau darė nusikaltimus, teismas juo patikėjo ne kartą, nes su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė M. D. buvo skiriama net tris kartus, nepaisant to, kad jau pirmuoju nuosprendžiu, jam būdant nepilnamečiui, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jis pažeidinėjo šios bausmės atlikimo sąlygas, dėl ko bausmė buvo pakeista griežtesne – areštu, kuri susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, kas apeliantui jokios pamokos nedavė, nes jis ir vėl netrukus nusikalto. Iki realios laisvės atėmimo bausmės M. D. niekur nedirbo. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, kas leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslų M. D. atžvilgiu jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo pasiekti nebus įmanoma. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pirmą kartą nubaustas laisvės atėmimo bausme, kad per suėmimo laikotarpį jau suprato elgesio neigiamas pasekmes ir pasižada nesusikalsti, vertinant jam su aukščiau išdėstytomis, nelaikytinos prioritetinėmis ir leidžiančiomis spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo apeliantui taikymo. Įvertinus nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nuteistojo interesai dėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės gali nukentėti labiau nei visuomenės interesai.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šios aplinkybės rodo, kad nors apeliantas ir pirmą kartą baudžiamas laisvės atėmimo bausme, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį M. D. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas