Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-212-775/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-08
Bylos Nr.
e2-212-775/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07656-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
A. K.
Advokatai
Mindaugas Vagonis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-212-775/2021Proceso Nr. 2-69-3-07656-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei,dalyvaujant ieškovo atstovui bankroto administratoriui Vytautui Švetkauskui,atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 16 553,89 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1-5).

1.1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti 16 553,89 Eur žalą, nes atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, vengė perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Dėl to administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sudarytų sandorių, nustatyti momento nuo kada įmonė tapo nemoki, balanse apskaitytas įmonės turtas negali būti realizuotas, o gautos lėšos paskirstytos įmonės kreditoriams. Mano, jog atsakovui buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą, nes 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovas pateikė atsiliepimą, todėl turėjo žinoti apie savo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Bankroto administratorius siuntė atsakovui pranešimus Juridinių asmenų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog turėjo duomenis, kad siunta atsakovui nebuvo įteikta. Gyventojų registro ir Sodros duomenų netikrino. Nurodė, jog atsakovas gavęs ieškinį su bankroto administratoriumi taip pat nesusisiekė. 2020 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje sužinojo, jog atsakovo namuose buvo atlikta krata ir paimti įmonės dokumentai. Bankroto administratorius 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė užklausą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, norėdamas išsiaiškinti kokie dokumentai buvo paimti ir kada bus galima su jais susipažinti. Gavęs atsakymą dėl paimtų dokumentų, pateikė prašymą susipažinti su dokumentais ir šiuo metu laukia prokuroro sprendimo. Į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą nuo lapkričio pabaigos nesikreipė dėl užimtumo bei šalyje paskelbto karantino, nemano, jog tokiais veiksmais užvilkino bylą. Atstovo manymu yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodyto dydžio žalą, lygią visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, t. y. 16.553,89 Eur, nes jis neperdavė bankroto administratoriui jokių įmonės dokumentų bei turto, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal įmonės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Atsakovas tokiu būdu prisidėjo prie situacijos, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (el. b. l. 22-23).

2.1. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas jokio reikalavimo iš bankroto administratoriaus negavo, nes jis buvo siunčiamas ne atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Teismo procesinius dokumentus atsakovas gavo taip pat atsitiktinai. Jeigu atsakovas būtų gavęs bankroto administratoriaus pranešimą, būtų atidavęs visus reikalingus dokumentus. Atstovas, sužinojęs apie šios bylos iškėlimą, bandė susisiekti su administratoriumi, tačiau nurodytu telefono numeriu susisiekti nepavyko. Galiausiai atsakovo namuose buvo atlikta krata, paimti dokumentai, todėl atsakovas nebegalėjo jų perduoti bankroto administratoriui. Prašymą susipažinti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paimtais dokumentais administratorius pateikė prieš pat posėdį, nors tam turėjo beveik du mėnesius laiko. Atsakovas žinojo apie iškeltą bankroto bylą, tačiau nei teismo nutarties, nei bankroto administratoriaus pranešimo negavo, todėl jam nebuvo žinoma apie pareigą perduoti įmonės dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta (duomenys neskelbtini) (2019 m. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Juridinių asmenų išrašo duomenimis nuo 2009 m. liepos 8 d. įmonės vadovu paskirtas atsakovas A. K. (2019 m. rugpjūčio 26 d. Juridinių asmenų registro išrašas). Ieškovės atstovas pateikė uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad įmonės nuostoliai sudarė 118 406 Eur (UAB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.). 2020 m. liepos 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kratos protokolas bei 2020 m. lapkričio 19 d. pranešimas patvirtina, jog kratos metu buvo paimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentai (2020 m. liepos 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kratos protokolas, 2020 m. lapkričio 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. lapkričio 28 d. Valstybinė mokesčių inspekcija įmonėje atliko patikrinimą (2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). www.regia.lt duomenimis adreso (duomenys neskelbtini) – nėra (www.regia.lt išrašas). Gyventojų registro duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 30 d. Gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Sodros duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (Informacija apie Valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.).

Dėl žalos atlyginimo

4. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

5. Ieškovas nurodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas įmonės vadovu nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai, nevykdė apygardos teismo nutarties ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Atsakovui neperdavus įmonės dokumentų ir turto, administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sudarytų sandorių, nustatyti momento nuo kada įmonė tapo nemoki siekiant ginti kreditorių interesus pateikiant ieškinį vadovui dėl pareigos kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai pažeidimo, balanse apskaitytas įmonės turtas negali būti realizuotas, o gautos lėšos paskirstytos įmonės kreditoriams.

6. Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą įtvirtinta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte (priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus) ir 7 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus). Civilinė atsakomybė tokiais atvejais paprastai taikoma, kai vadovas neperduoda administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nes jis iš viso nevedė finansinės apskaitos, nesudarė apskaitos dokumentų, juos sunaikino ar prarado.

7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki šiol įmonės dokumentų ir turto administratoriui nėra perdavęs. Kaip paaiškino, nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, o visi buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos knygos, įvairios sutartys, avanso apyskaitos ir pan.) 2020 m. liepos 14 d. atliktos kratos metu iš A. K. buvo paimti ir šiuo metu laikomi Finansinių nusikaltimų tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (2020-11-23 dok. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedas). Įvertinus šią aplinkybę, konstatuotina, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai egzistuoja, tačiau dėl objektyvių priežasčių (atlikto poėmio) atsakovas jų perduoti administratoriui negali, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius kreditoriams žalą.

8. Iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovas, turėdamas dokumentus, nesiėmė aktyvių veiksmų operatyviai juos perduoti administratoriui dar iki atlikto poėmio, pavyzdžiui, gavęs ieškinį iš teismo dėl žalos atlyginimo, tačiau tokiu atveju įstatymas numato galimybę administratoriui kreiptis dėl atitinkamų sankcijų taikymo, kurios paskatintų vadovą greičiau įvykdyti nustatytą įpareigojimą. Vis tik šiuo atveju ir pats administratorius vykdydamas bankroto procedūrą, veikė gana pasyviai, dėl baudos skyrimo į teismą nesikreipė, reikalavimą perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus atsakovui išsiuntė tik vieną kartą juridinių asmenų registre nuo 2009 metų nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas pranešimas grįžo neįteiktas, tačiau administratorius kitos atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos įteikti reikalavimą neieškojo ir neišnaudojo visų galimybių įteikti atsakovui pranešimą dėl turto ir dokumentų perdavimo, nors byloje pateikti įrodymai iš Gyventojų registro tarnybos ir Sodros patvirtina, kad tuo laikotarpiu atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo kitu adresu – (duomenys neskelbtini) ir darbovietė – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (2021-01-13 dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedai).

9. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. 2020 m. spalio 21 d. paaiškėjus aplinkybei, kad vis tik bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai už 2015–2019 metus egzistuoja, teismas atidėjo teismo posėdį, suteikdamas administratoriui galimybę kreiptis į FNTT ir susipažinti su paimtais dokumentais, tačiau į 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdį administratorius vėl neatvyko ir prašė bylą stabdyti. Teismas šį prašymą atmetė ir atidėjo bylą beveik dviem mėnesiams, dar kartą suteikdamas administratoriui galimybę kreiptis į FNTT ir susipažinti su iš (duomenys neskelbtini) paimtais dokumentais, tačiau administratorius iki posėdžio su dokumentais nesusipažino, jokių svarbių pateisinamų šio neveikimo priežasčių nenurodė, prašymą leisti susipažinti su dokumentais FNTT pateikė tik prieš pat bylos nagrinėjimą (nors šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą taip pat nepateikė).

10. CPK 7 straipsnis numato, kad teismas imasi civilinio proceso kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, tiek teismas, tiek šalys turi bendrą pareigą – siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme administratoriui buvo suteikta pakankamai ilgas laikas rinkti įrodymus ir pateikti juos teismui, t. y. nuo 2020 metų spalio mėnesio jam buvo sudarytos sąlygos kreiptis į FNTT susipažinti su iš vadovo paimtais bendrovės dokumentais ir nustatyti, ar jų pakanka spręsti apie bendrovės sudarytus sandorius, turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, tačiau administratorius elgėsi pasyviai ir vilkino bylos nagrinėjimą. Teismas, nagrinėdamas bylą, negali išskirti vienos šalies ir suteikti jai daugiau procesinių galimybių (pvz., teikti įrodymus) negu kitai šaliai. Tai būtų šališka, todėl teismas, siekdamas byloje užtikrinti teisingą procesą ir šalių lygiateisiškumo principą, 2021 m. sausio 18 d. atmetė administratoriaus dar vieną prašymą atidėti posėdį ir išnagrinėjo bylą pagal esamus įrodymus. Tuo labiau, kad ikiteisminiame tyrime yra paskirtas atlikti objektų (buhalterinės apskaitos dokumentų) tyrimas. Teismui susisiekus su ikiteisminio tyrimo pareigūnu, buvo paaiškinta, kad dokumentų tyrimą ketinama pradėti 2021 m. vasario mėnesį ir jis gali trukti iki pusės metų.

11. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Šiuo atveju teismas suteikė administratoriui trijų mėnesių laikotarpį teikti byloje įrodymus ir pagrįsti ieškinį, tačiau administratorius elgėsi pasyviai ir šia galimybe nepasinaudojo.

12. Ieškovas neįrodė ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir žalos dydžio, nes administratoriui susipažinus su įmonės dokumentais, gali atsirasti galimybė sumažinti kreditorių reikalavimų dydį, tada keistųsi ir žalos dydis. Byloje formaliai priteisus iš atsakovo visų kreditorių reikalavimų sumą sudarančią žalą, kuri ištyrus bendrovės dokumentus, galėtų sumažėti, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Tuo labiau, kad administratorius pripažino, jog jo duomenimis bendrovė tikrai turi du debitorius, tik neturi šių skolų susidarymą patvirtinančių dokumentų.

13. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškinį atmeta, tačiau administratorius turi galimybę, susipažinęs su bendrovės dokumentais, kreditorių teises ginti teikiant ieškinį kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė