Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-11-09 · Administracinė byla Nr. eI3-3999-331/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-11-09Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-09
Bylos Nr.
eI3-3999-331/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02095-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Beata Martišienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo, Švietimo mokslo ir sporto ministerija
Pareiškėjas
Lietuvos motokroso akademija
Administracinė byla Nr. eI3-3999-331/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02095-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. S.,atsakovų atstovams D. G., T. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos motokroso akademijos skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, dėl įsakymo dalies panaikinimo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras įsakymo „Dėl 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021-2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu“ Nr. V-833 (toliau – ir Įsakymas) 2 punktu neskyrė finansavimo šio įsakymo 2 priede nurodytiems sporto projektams, be kita ko, neskyrė finansavimo iš Sporto rėmimo fondo pareiškėjos projektui „Fizinio aktyvumo skatinimas motosporto stovyklose“ (toliau – ir Projektas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti 2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą „Dėl 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021-2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu“ Nr. V-833 dalyje, kuria neskirtas finansavimas Lietuvos motokroso akademijos paraiškai Nr. SRF-SRO-2021-1-0002 (toliau – ir Paraiška); 2) priteisti Lietuvos motokroso akademijai iš atsakovo, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 31 095 Eur žalai atlyginti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad skundžiamas Įsakymas dalyje dėl Sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo pareiškėjos Projektui prieštarauja 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro priimtam įsakymui „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866 (toliau - ir Kvietimas). Kvietimas numatė, jog preliminari kvietimo dalis, skirta finansuoti projektus iš Sporto rėmimo fondo sporto renginių organizavimo srityje yra 2 788 927,20 Eur.

2.2. 2020 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (toliau - ir 2021 m. finansinių rodiklių įstatymas), kuris įsigaliojo 2020 m. gruodžio 30 d., pagal kurio 2 priedą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai buvo skirta 1 691 246 000 Eur asignavimų. Taip pat, pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai buvo skirta 25 844 000 Eur valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamoms programoms finansuoti. 2021 m. finansinių rodiklių įstatymas nebuvo ir nėra pakeistas iki šio skundo padavimo dienos, kas reiškia, kad 2020 m. gruodžio 20 d. patvirtinus šį įstatymą, toks patvirtinimas neįtakojo Kvietime nurodytų sumų, kurios nesikeitė ir po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo priėmimo. Sporto renginių organizavimui kaip remtinai veiklos sričiai iš Sporto rėmimo fondo turėjo būti skirta 2 788 927, 20 Eur. Tačiau skundžiamo Įsakymo 1-as priedas nurodo, jog sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu, iš viso yra skirta 1 927 434,07 Eur.

2.3. Skundžiamo Įsakymo dalis, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos Projektui prieštarauja Kvietimui, nes pareiškėjos prašoma Projekto finansavimo suma patenka į skirtumą (178 720,58 Eur < 861 493,13 Eur), kuris gali būti skiriamas sporto projektams sporto renginių organizavimo sričiai finansuoti, ir finansavimas pareiškėjos Projektui galėjo būti skirtas.

2.4. Mano, kad Įsakymas pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, t. y. nepaisant to, jog pareiškėja surinko aukštą balų skaičių (74) ir nepaisant to, jog egzistavo galimybė skirti finansavimą Projektui pagal Kvietimą, neskyrė finansavimo, nors turėjo tą padaryti. Todėl skundžiamo įsakymo dalis, kuria nuspręsta neskirti finansavimo Projekto įgyvendinimui, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

2.5. Nesutinka, kad pareiškėja neatitiko Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nei skundžiamame Įsakyme, nei Vertinimo dokumente, kuris yra sudedamoji Įsakymo dalis, nėra pateikta jokių paaiškinimų ir argumentų, dėl kurių buvo daryta išvada, kad pareiškėja neatitiko Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat nėra pateikta jokių motyvų, ar pareiškėja apskritai neatitinka kurio nors vieno Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies punkto reikalavimų ar visų minėtos dalies punktų. Sprendimo motyvai turi būti žinomi ne tik institucijai, kuri priima sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu priimamas administracinis sprendimas.

2.6. Skundžiamo Įsakymo dalyje, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos Projektui, priėmimas yra pakankama sąlyga kvalifikuoti esant neteisėtus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiksmus. Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios prašė pareiškėja iš Sporto rėmimo fondo - 31 095 Eur.

2.7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

3. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

3.1. Atsiliepime paaiškino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. V-833 priimtas įvertinus turimas lėšas Sporto rėmimo fonde, kurį administruoja viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ŠMPF), kuriam suteikti tam tikri Sporto įstatyme įtvirtinti viešojo administravimo įgaliojimai. Ministerija, planuodama Kvietimą prisiima finansines rizikas, nes tiek pagal Finansų ministerijos išaiškinimus, tiek pagal bendrą asignavimų paskirstymo praktiką, Ministerijos gali planuotis lėšas keliems metams į priekį, anksčiau prisiimtiems ir būsimiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau tik iš einamųjų metų įstatymu patvirtintų asignavimų programoms ir projektams. Šiuo atveju Ministerija, susipažino su viešai prieinamu Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotu Seimo narių (41 Seimo narys) Pasiūlymu dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto XIIIP-5302(2) (toliau – 2021 m. finansinių rodiklių įstatymas), kuriuo buvo pasiūlyta sumažinti Fondo lėšas, perkeliant jų dalį (t. y. apie 30 proc. arba 6 300 000 Eur) aukšto meistriškumo sportui finansuoti.

3.2. Kvietimas buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pirmojoje redakcijoje nebuvo atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymą, nes Seime buvo sutarta, kad Ministerijai parengus Sporto įstatymo pakeitimo projektą, Seimo pavasario sesijos metu bus perskirstyti ir Ministerijos 2021 m. asignavimai sportui. Svarbu tai, kad tik Seimo 2021 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-430 (toliau – 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymas) 12 straipsniu pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo 3 priedas, t. y. 6 422 000 Eur sumažintos lėšos Fondui, kurios pagal įstatymą priskiriamos „Valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti“ šaltiniui.

3.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnyje numatyta, kad Seimas biudžetiniais metais gali keisti biudžetą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta praėjus daugiau nei pusmečiui nuo 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo patvirtinimo, todėl pareiškėjos argumentai, kad Kvietimo sumos iš esmės visa apimtimi turi būti paskirstytos, yra neteisingi ir nepagrįsti, tuo labiau, kad Seimo eilinė antroji sesija numatyta šiais terminais – 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. birželio 30 d. Pareiškėja, neįvertino aplinkybės, kad Seimas turi teisę keisti valstybės biudžetą kalendoriniais metais Seimo sesijų metu (pareiškėjos skundas Teismui pateiktas birželio 21 d. – likus dienai iki Seimas priėmė 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo lėšos Fonde sumažėjo).

3.4. Mano, kad Kvietime nurodytos preliminarios sumos nesukuria teisėto pagrindo manyti, kad visa Fondo suma bus paskirstyta būtent Kvietimu arba, kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti lėšų pakaks. Žodis „preliminariai“ Kvietime buvo įrašytas tikslingai žinant, kad Seimas gali apsispręsti ne sumažinti lėšų Fonde dydį, bet ir palikti tokį patį, koks buvo planuojamas biudžetiniais metais, t. y. 21 408 000 Eur.

3.5. Atkreipė dėmesį, kad kiekvienais metais sukaupti ir neišnaudoti (įskaitant ir likučius numatytus daugiau nei vienerių metų trukmės projektams įgyvendinti) Fondo lėšų likučiai turėjo būti grąžinti į valstybės biudžetą iki 2020 m. pabaigos ir nuo 2021 m., Fondo lėšos jų nepanaudojus per biudžetinius metus negali likti Fonde kitų metų projektams įgyvendinti – turi būti grąžintos į biudžetą, o naujų metų biudžetui pagal planuojamas valstybės investicijas Seimas įstatymu turi pritarti ministerijų ir kitų viešojo sektoriaus subjektų asignavimams. Ankstesnių metų kvietimais Ministerijos prisiimtiems projektų įsipareigojimams padengti Ministerija turi naudoti ir biudžetinių metų kvietimo lėšas, siekiant, kad po 2020 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo būtų užtikrintas finansuotų projektų veiklų tęstinumas.

3.6. Pažymėjo, kad patvirtinta Kvietimo preliminari suma 14 874 278,40 Eur, ir atitinkamai sporto renginių organizavimo veiklos srities lėšų suma – 2 788 927,20 Eur 2020 m. buvo paskelbtos didesnės, apytiksliai 30 proc., nei po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo, priimto Seimo birželio 22 d., Ministerija turi teisę paskirstyti.

3.7. Įvertinus Seimo perskirstytas Fondo lėšas (21 408 000-6 422 000=14 986 000 Eur, t.y. visas Fondas, įskaitant CPVA administruojamą 5-ąją sritį „Esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontas“) aukšto meistriškumo sportui, susidaro tokios Kvietimo ŠMPF sumos: 1) Kvietimo suma ŠMPF administruojamoms 1-4 sričiai: iki 11 988 800 Eur; 2) Sporto renginių organizavimo srityje (sveikųjų asmenų kurioje Paraišką teikė pareiškėja): 1 952 301,15 Eur; 3) Panaudota lėšų suma nurodyta skundžiamu Įsakymu – 1 927 434,07 Eur. Taigi 1 952 301,15 - 1927 434,07=24 867,08 Eur – lėšų likutis Sporto renginių organizavimo srityje, todėl pareiškėjos projektui finansuoti nėra net teorinių galimybių šiuo metu, nebent paskirsčius visas Fondo lėšas visoms sritims susidarytų ženklus lėšų likutis, kurio pakaktų 31 projektui nurodytam Įsakymo priede, kuriame pareiškėjos projektas negavo finansavimo.

3.8. Pareiškėjos Paraiška surinko 74 balus, bet įvertinant konkurenciją veiklos srityje ir tai, kad lėšų pakako tik aukštus balus surinkusiems projektams, t. y. surinkusiems 82 balus ir daugiau (Įsakymo 1 priedo paskutinis projektas), pareiškėjos lūkestis nėra pagrįstas. Pareiškėjos paraiška nefinansuojamų projektų sąraše užėmė tik 31 vietą.

3.9. Atkreipė dėmesį į tai, kad Paraiška nefinansuota taip pat dėl kitos priežasties, t. y., kad pareiškėja neatitiko Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o tiksliau, pagal ŠMPF surinktą informaciją iki Įsakymo priėmimo, pareiškėja 2019 ir 2020 metais nėra pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų užpildytos formos (forma FR0600). Ministerijos nuomone, nėra tikslinga skelbti tokios detalios informacijos, tuo labiau, kad papildomą informavimą per paraiškų teikimo ir vertinimo sistemą vykdo ŠMPF ir pareiškėjai gali pasitikslinti apie juos surinktą informaciją. Pareiškėja neįrodė fakto, kad Ministerijos, kaip institucijos veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltė.

3.10. Teismo posėdyje Ministerijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro Nr. V-833 įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas Lietuvos motokroso akademijos paraiškai Nr. SRF-SRO-2021-1-0002 teisėtumo ir pagrįstumo, žalos atlyginimo.

5. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866, kurio 3.1.3. punkte buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur.

6. Pareiškėja 2020 gruodžio 17 d. Ministerijai pateikė paraišką Nr. SRF-SRO-2021-1-0002 Sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkursui (2021 m.) „Fizinio aktyvumo skatinimas motosporto stovyklose“ ir prašė Projektui skirti 31 095 Eur finansavimą.

7. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-833, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 55 punktu, atsižvelgdama į Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus patvirtintas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas, į Sporto projektų komisijos 2021 m. balandžio 27 d. protokole Nr. SG2-4 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo ir į 2021 m. gegužės 18 d. elektroninio balsavimo protokole Nr. SG2-6 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, neskyrė finansavimo pareiškėjos Projektui, nes Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakako ir pareiškėja neatitiko Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sporto įstatymas, Aprašas.

8.1. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: 1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu; 2) sporto renginių organizavimu; 3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida; 4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą; 5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu.

8.2. Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Aprašo 4 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras (toliau – ministras) tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Aprašo 30 punktą Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai: 1) atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, ir kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo (30.1.1. p.) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimo. Atlikdama sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus. Pabaigusi turinio vertinimą, atsakinga institucija per 5 darbo dienas tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir vertinimo išvadas dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo (toliau – išvados) pateikia sporto projektų komisijai (toliau – komisija) (30.1.2. p.); 2) atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimo, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais: pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.1. p.); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2. p.). Apraše įtvirtinta, kad atsakinga institucija turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka tik tų paraiškų, kurios atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus arba buvo priimtas sprendimas dėl paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo su išlyga (39 punktas); paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (40 punktas); Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama (41 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos teikta paraiška surinko 74 balus iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip tinkama finansuoti, tačiau jai nepakako Fondo lėšų sporto renginių organizavimo veiklos srityje. Iš atsakovės atsiliepimo matyti, kad šioje srityje buvo skirtas finansavimas projektams, surinkusiems 82 balus ir daugiau balų. Pareiškėjos Paraiška nefinansuojamų projektų sąraše užėmė 31 vietą.

10. Pareiškėjos vertinimu, jos Projektui nepagrįstai neskirtos lėšos, nes Kvietime buvo nurodyta didesnė suma sporto renginių organizavimui (2 788 927,20 Eur) nei skundžiamu Įsakymu buvo skirta (1 927 434,07 Eur).

10.1. Kaip minėta anksčiau, Kvietime buvo nurodyta preliminari šio kvietimo lėšų suma 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur. Kvietime, be kita ko, paaiškinta žodžio „preliminari“ reikšmė, t. y. nurodoma, kad „preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“.

10.2. Šiuo aspektu pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsniu, biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą.

10.3. Pagal Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 2 priedą Ministerijai buvo skirta 1 691 246 000 Eur 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų. Taip pat pagal šio įstatymo 3 priedą Ministerijai buvo skirta 21 408 000 Eur valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti.

10.4. Tačiau 2021 m. birželio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIV-430 (toliau – ir 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymas), įsigaliojęs nuo 2021 m. liepos 1 d., pagal kurį Ministerijai skirta 1 708 242 000 Eur 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau 12 straipsniu taip pat pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo 3 priedas ir Ministerijai sumažintos valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti ir skirta 14 986 000 Eur. Vadinasi, nuo 2021 m. liepos 1 d. Ministerijai buvo 6 422 000 Eur sumažintos (21 408 000 Eur – 14 986 000 Eur) valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, kurioms priskiriamos lėšos Sporto rėmimo fondui.

10.5. Įvertinus aptartas teisės normas teigtina, kad po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo, kuriuo lėšų Sporto rėmimo fonde dydis buvo sumažintas, Ministerija negali paskirstyti Kvietime nurodytų preliminarių sumų. Atsakovės skaičiavimais, įvertinus Seimo perskirstytas Sporto rėmimo fondo lėšas aukšto meistriškumo sportui, Kvietimo suma ŠMPF administruojamoms 1-4 sritims siekia iki 11 988 800 Eur, iš kurių sporto renginių organizavimo srityje sudaro 1 952 301,15 Eur. Pagal skundžiamo Įsakymo 1 priedą finansuojamiems 2021–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu, iš viso yra skirta 1 927 434,07 Eur. Įvertinus 24 867,08 Eur lėšų likutį Sporto renginių organizavimo srityje (1 952 301,15 Eur - 1 927 434,07 Eur), sutiktina su atsakovės pozicija, kad finansuoti pareiškėjos Projektą, kuriuo prašė skirti 31 095 Eur finansavimą, nėra jokių galimybių.

10.6. Teismas atmeta pareiškėjos skundo argumentus dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, nes Kvietime buvo nurodyta preliminari kvietimo lėšų suma, kuri galėjo kisti patvirtinus metų valstybės biudžetą. Pareiškėja turėjo įvertinti šią aplinkybę ir prisiimti riziką dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi teisę ir gali biudžetiniais metais keisti valstybės biudžetą.

11. Pareiškėjos teigimu, Įsakymas skundžiamoje dalyje neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes Įsakyme padaryta išvada, kad pareiškėja neatitiko Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nepagrįsta ir nemotyvuota, nėra pateikta jokių paaiškinimų ir argumentų, kodėl tokia išvada padaryta. Nėra aišku, ar pareiškėja neatitinka kurio nors vieno Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies punkto reikalavimų ar visų punktų.

11.1. Teismas pažymi, pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintų Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai finansavimo ir administravimo taisyklių 23 punktą, Atsakinga institucija (šiuo atveju - Švietimo mainų paramos fondas) iki ministro sprendimo dėl sporto projektų finansavimo priėmimo patikrina, ar nėra aplinkybių, nurodytų Sporto įstatymo 20 straipsnyje, dėl kurių finansavimas sporto projektui negali būti skirtas. Atsakinga institucija, tikrindama, ar nėra Sporto įstatymo 20 straipsnyje nurodytų aplinkybių, turi teisę rinkti Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų asmenų vardus, pavardes, pareigų pavadinimus, asmens kodus ir kreiptis į valstybines institucijas prašydama pateikti reikiamą informaciją.

11.2. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad iki Įsakymo priėmimo pareiškėja 2019 ir 2020 metais nebuvo pateikusi VMI pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų užpildytos formos (forma FR0600). Ministerija, priimdama individualius administracinius aktus (sprendimus), taip pat turi laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos priimamuose sprendimuose turi būti nurodyti teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėse bylose Nr. A556-2134/2012, Nr. A-1150-502/2018, Nr. A556-1334/2013, Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

11.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

11.4. Nagrinėjamu atveju įvertinus Įsakymo turinį, galima daryti išvadą, kad nors jame nėra nurodytas konkretus Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies punktas, kurio pareiškėja neatitiko, tačiau teismas laiko, kad tai nėra esminis skundžiamo įsakymo dalies trūkumas. Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad net tuo atveju, jeigu pareiškėja iš tiesų atitiktų Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, skundžiamu Įsakymu priimto sprendimo rezultatas nesikeistų, t. y. finansavimas pareiškėjos Projektui nebūtų skirtas, nes Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakako. Be to, pareiškėja, įstatymų nustatyta tvarka realizuodama teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš skundžiamo Įsakymo turinio, jame nurodyto teisinio pagrindo suvokė sprendimo faktines ir teisines priežastis. Tuo remdamasis, teismas neturi pagrindo konstatuoti ginčijamo Įsakymo dalies VAĮ nuostatų neatitikimo.

11.5. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Ministerija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti pareiškėjos prašomą Įsakymo dalį nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

12. Pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 31 095 Eur žalai atlyginti, kurią kildina iš negautų paraiškoje prašomų lėšų.

12.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

12.2. Teismui šiuo sprendimu konstatavus, kad skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teismas taip pat nenustatė, todėl akivaizdu, kad Ministerijos veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstas, todėl skundas dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

13. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos Lietuvos motokroso akademijos skundą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Beata MartišienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas