Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-893-72-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
1A-893-72-2012
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00229-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
Nuteistasis
J. T.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Jolanta Raščiuvienė Baudž. byla Nr. 1A-893-72/2012
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00229-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592012 m. lapkričio 21 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, nuteistajam J. T., gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine bausme ir J. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams penkiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendį. J. T. pagal BK 187 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Iškelta J. T. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str. Tenkinta dalis civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikšto 3254,86 Lt civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteista iš J. T. (duomenys neskelbtini) 1538 Lt. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 17 d. apie 23.00 val. Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) kaime, peršokęs per tvoroje esančius vartus, įsibrovė į patalpą – UAB (duomenys neskelbtini) vandenvietę, kur sulaužydamas pakabinamą spyną (8 Lt vertės), iš siurblinės pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 15 m MYY-5x50 markės siurblinės elektros kabelio, bendros 1530 Lt vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. T. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas jam į bausmės laiką įskaitė laiką, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį nuo 2011-12-16, nors jis bausmę atlieka nuo 2011-08-11. Teigia, kad už padarytą nusikaltimą nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažino. Supranta, kad elgėsi negerai ir neatsakingai. Nusikaltimus darė būdamas nepilnametis. Suvokė, kokios gali būti pasekmės, tačiau vogdavo dėl blogo gyvenimo, namuose trūkdavo maisto, rūbų ir pan. Yra iš daugiavaikės šeimos, todėl namuose visko trūko. Vogė, nes nežinojo, kaip prasimanyti pinigų. Darbo rasti negalėjo, nes buvo nepilnametis, neturėjo jokios specialybės. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, įgijo kelias specialybes, yra pilnametis ir nori greičiau išeiti į laisvę, susirasti darbą, lankyti vakarinę mokyklą, susitvarkyti gyvenimą, padėti artimiesiems. Bausmę atlikinėja daugiau kaip vienerius metus ir per šį laikotarpį pasimokė iš savo klaidų, suprato, kad galima pragyventi nedarant nusikalstamų veikų. Yra visiškai pasikeitęs ir pažada daugiau nenusikalsti.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. T. neginčija kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos juridinio vertinimo, tačiau nesutinka su paskirta, jo nuomone, per griežta bausme ir prašo ją sušvelninti, todėl teisėjų kolegija šią bylą tikrina tik šiuo aspektu.

Nuteistasis J. T. šiuo metu yra pilnametis, tačiau jis nusikalto būdamas nepilnametis (16 m.). Nepilnamečiams bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. T. tyčinį nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis BK 27 str. prasme laikomas recidyvistu. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. T. teisiamas devintą kartą už analogiškų veikų padarymą. Ankstesniais nuosprendžiais skirtomis švelnesnėmis bausmėmis bausmių tikslai pasiekti nebuvo. Nepilnamečio nesudrausmino ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. įtvirtinta norma, pagrįstai J. T. už padarytą nusikaltimą paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Bausmės dydis individualizuotas taip pat teisingai. Teismas įvertino tai, kad padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Apeliantas skunde teigia, kad nusikalto dėl lėšų trūkumo, kurių reikėjo maistui, rūbams ir pan. pirkti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. T. nusikalstamas veikas daro sistemingai: 2010 m. jo atžvilgiu buvo priimti du, o 2011 m. - net penki apkaltinamieji nuosprendžiai. Nusikalstamą veiką, už kurią J. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė nepraėjus net dviem mėnesiams po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už analogiškos veikos padarymą, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Be to, J. T. nusikalstamą veiką padarė tuo laiku, t. y. apie 23.00 val., kuomet jis pagal jam paskirtą įpareigojimą turėjo būti namuose (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.). Apeliantas ne kartą iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo ir po jos buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą ir kitus pažeidimus. Taigi paminėtos aplinkybės rodo, kad J. T. nusikalto ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – akivaizdu, kad padarytas nusikaltimas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Iš šeimos sudėties ir buities tyrimo akto matyti, kad J. T. gyvena su motina R. S. ir dviem broliais nuomojamajame name be patogumų, buitis skurdi, bet tvarkinga. Motina sūnaus elgesiui įtakos neturi, ji net penkis kartus bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Pagal gyvenamąją vietą J. T. atžvilgiu raštiškų nusiskundimų negauta. Apeliantas priklausomybės ligų kabineto ir psichiatrinio kabineto įskaitose neįrašytas. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo, nesimokė. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Tai teismo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 p. 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį, kolegijos nuomone, negali būti laikoma aiškiai per griežta. Skirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę teismas subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine – trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Įstatymas numato du bausmių bendrinimo būdus – visišką arba dalinį. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą, paskyrė galutinę ketverių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta. Kolegija daro išvadą, kad J. T. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai, atitinka jo asmenybę ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jam į bausmės laiką teismas neteisingai įskaitė bausmės pagal ankstesnį nuosprendį atlikimo laiką nuo 2011-12-16, nes jis bausmę atlieka nuo 2011-08-11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, į bausmės laiką įskaitydamas laiką, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, nenurodė jokio konkretaus bausmės pagal ankstesnį nuosprendį atlikimo laiko pradžios. Teismas nurodė tik tai, kad į bausmės laiką įskaitomas laikas, atliktas pagal ankstesnį 2011-12-16 nuosprendį, o tai nereiškia, kad nuo šios datos skaičiuojama bausmės pradžia.

Kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d., 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusPranas Šimkus