- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-08
- Bylos Nr.
- 2-700/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei ,,Klaipėdos energija“
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Klaipėdos energija“ dėl nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi pripažinimo, įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai išnuomoti pareiškėjui valstybinę žemę, įpareigojimo valstybės įmonei Registrų centrui įteisinti nuosavybę bei turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. 2007 m. rugpjūčio 27 d. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašė taikyti įgyjamąją senatį ir pripažinti jam nuosavybės teisę į 1992 m. įrengtas požeminių inžinierinių tinklų 110 metrų komunikacijas; įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją jam 99 metams išnuomoti 1 210 metrų valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini); įpareigoti VĮ Registrų Centras įteisinti pagal 1991 m. sausio 29 d. sąlygas K-91-2 įrengtų požeminių inžinierinių šilumos tinklų komunikacijų nuosavybę; priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 450 000 Lt materialinę žalą už savalaikį pareigų neatlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. B. ieškinį, nurodydamas, kad dėl reikalavimo pripažinti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi jis turi kreiptis į apylinkės teismą, dėl kitų reikalavimų – į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Teismas nutartyje nurodė, jog prašymas taikyti įgyjamąją senatį nagrinėjamas CPK V dalyje, XXX IV skyriuje, III skirsnyje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka, kuri iš esmės skiriasi nuo ginčo teisena numatytų bylų sprendimo tvarkos. Vienam iš reikalavimų, kuris turi būti sprendžiamas apylinkės teisme šia tvarka, negali būti perkeltas ir nagrinėjamas kartu su kitais ginčo teisena nagrinėjamais reikalavimais, kitam teismui (apygardos teismui), todėl teismas atsisakė priimti šią ieškinio dalį, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas taip pat konstatavo, jog reikalavimai įpareigoti išnuomoti valstybinę žemę ir iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuri pažeidžia jo teisę nuomotis žemę, priteisti žalos atlyginimą, iš esmės kertasi su pareiškėjo prašymu įgyjamosios senaties pagrindu pripažinti nuosavybės teises į ginčo turtą. Šie reikalavimai išplaukia iš valstybės turtą patikėjimo teise valdančios Apskrities viršininko administracijos funkcijų tinkamo (ar netinkamo) vykdymo (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d.). Pareiškėjas prašo atlyginti žalą, atsiradusią dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nevykdomų funkcijų. Tuo tarpu ginčai dėl valstybės funkcijas atliekančios institucijos pareigūnų neveikimo ar jų padarytos žalos atlyginimo yra teismingi administraciniams teismams, todėl šis ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos apygardos teismui (CPK 27-28 str., 137 str. 2 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui arba kitam teismui. Apeliantas nurodo, jog nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi byla teisminga būtent Klaipėdos apygardos teismui. Reiškiamas reikalavimas dėl 450 000 Lt žalos atlyginimo, o apygardų teismai nagrinėja ginčus, kurių reikalavimų suma yra didesnė kaip 100 000 Lt. Teismas atsisakė priimti jau aštuntą pareiškėjo ieškinį dėl nuosavybės įteisinimo. Nutartį priėmęs teisėjas B. Valius privalėjo nusišalinti nuo ieškinio priėmimo klausimo sprendimo, kadangi jo pusbrolis dirbo pareiškėjo firmoje, liko skolingas, todėl teisėjas yra šališkas. Teigia, jog administracinis teismas analogiškoje byloje jau buvo pasisakęs, jog ginčas dėl žemės nuomos komunikacijų remontui, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, į šį išaiškinimą neatsižvelgė. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė ir į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, tais atvejais, jei byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Be to, pats teismas nurodė, jog žala gali būti atlyginta CK 6.271 ir 6.273 straipsnių tvarka, taigi ginčas, be jokios abejonės, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Apeliantas dėsto ir kitus argumentus, tačiau jie nesusiję su skundžiama nutartimi, ir yra susiję su pareiškėjo nuomone apie teisingumo vykdymą Lietuvos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tai, kokiame teisme – bendrosios ar administracinės kompetencijos, turi būti nagrinėjama byla, sprendžiama remiantis bylų priskirtinumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio, todėl ginčo šalys neturi pasirinkimo teisės, į kurį teismą kreiptis. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio.
Dalis pareiškėjo J. B. reiškiamų reikalavimų (dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinę žemę ir įpareigojimo įteisinti požeminių inžinierinių šilumos tinklų komunikacijų nuosavybę), kuriuos teismas atsisakė priimti, nurodydamas, kad jie teismingi Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, susiję su įpareigojimais valstybės funkcijas vykdančiam subjektui – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Pagal CK 2.34 ir 2.36 straipsnius, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl jeigu ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena iš šio ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centras, trečiajam asmeniui AB ,,Klaipėdos energija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas, prašydamas įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją išnuomoti žemės sklypą, siekia įgyti civilines teises ir pareigas, susijusias su šio sklypo naudojimu, t. y. siekia, kad būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Valstybės institucija, spręsdama klausimą dėl žemės išnuomojimo konkrečiam asmeniui, iš esmės įgyvendina valstybės, kaip nuosavybės teisės subjekto (žemės sklypo savininko), teises ir išreiškia žemės savininko poziciją dėl nuomos sutartinių santykių atsiradimo. Santykiai tarp valstybės institucijos ir atitinkamo suinteresuoto asmens dėl sprendimo išnuomoti valstybinę žemę priėmimo savo esme yra ikisutartiniai santykiai ir dėl to turi civilinį teisinį pobūdį. Šių santykių negalima laikyti santykiais, atsirandančiais viešojo administravimo srityje, o bylos dėl ginčų, kylančių iš tokio pobūdžio santykių, turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme.
Kaip jau minėta, pareiškėjas J. B. ieškinyje, kurį Klaipėdos apygardos teismas atsisakė priimti (b. l. 1-4), reiškia reikalavimus dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinę žemę ir įpareigojimo įteisinti požeminių inžinierinių šilumos tinklų komunikacijų nuosavybę. Panašaus pareiškėjo J. B. ieškinio priėmimo klausimu buvo priimta ir aptarta Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti nutartis. Dėl šios priežasties, Klaipėdos apygardos teismui perduotinas spręsti klausimas, ar pareiškėjo reiškiami reikalavimai dalyje dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinę žemę ir įpareigojimo įteisinti požeminių inžinierinių šilumos tinklų komunikacijų nuosavybę nėra tapatūs Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai pagal pareiškėjo J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui AB ,,Klaipėdos energija“ dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjui nustatytos formos dokumentą apie realiai 1992 metais pastatytas požemines inžinierines šilumos tinklų komunikacijas pagal 1991 m. sausio 29 d. išduotas technines sąlygas dėl nuosavybės įregistravimo VĮ Registrų centre, įpareigojimo įregistruoti pareiškėjo J. B. vardu 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų komunikacijų nuosavybę bei įpareigoti Klaipėdos apskrities administraciją pareiškėjui J. B. išnuomoti 1 210 m valstybinę žemę dėl 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų nuosavybės tinkamos priežiūros ir eksploatacijos.
Kiti pareiškėjo reiškiami reikalavimai – taikyti įgyjamąją senatį ir pripažinti nuosavybės teisę į požeminių inžinierinių tinklų komunikacijas bei atlyginti 450 000 Lt turtinę žalą, padarytą dėl savalaikio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tarnybinių pareigų neatlikimo, iš esmės susiję su anksčiau aptartais reikalavimais, dėl kurių priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi reikalavimas taikyti įgyjamąją senatį yra teismingas apylinkės teismui, o reikalavimas atlyginti 450 000 Lt turtinę žalą – apygardos teismui, remiantis CPK 33 straipsnio ketvirtąja dalimi, kurioje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų yra teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme, pareiškėjo J. B. ieškinys nagrinėtinas Klaipėdos apygardos teisme.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą iš esmės pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui iš naujo.
Pareiškėjas J. B. Lietuvos apeliaciniam teismui 2007 m. spalio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas perduodamas Klaipėdos apygardos teismui spręsti jo priėmimo klausimą, kartu perduotinas ir patikslintas ieškinys.
Atskirajame skunde reiškiamas prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui arba kitam teisėjui nenagrinėtinas, kadangi pagal CPK 69 straipsnio pirmąją dalį teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas, todėl apelianto reiškiamas prašymas dėl teisėjo nušalinimo negali būti atskirąjį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo objektu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo J. B. ieškinio priėmimo klausimą spręsti Klaipėdos apygardos teismui iš naujo.