Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2S-233-479/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2S-233-479/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Suinteresuotas asmuo
G. T., A. T.
Pareiškėjas
A. A.
Civilinė byla Nr. e2S-233-479/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07133-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. T., G. T., antstolė V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė V. D. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą dėl 731 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojo A. A. naudai. Pareiškime nurodoma, kad skolininkas jokio turto neturi, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Dėl to pareiškėjas teismo prašė nustatyti skolininko A. T. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. T. ir pripažinti, kad 1/2 dalis jos darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, pensijos, pašalpų ir kitų pajamų priklauso skolininkui A. T.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi prašymą patenkino ir nustatė, kad skolininkui A. T. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. T. priklauso 1/2 dalis darbo užmokesčio, gaunamo sutuoktinės G. T. vardu iš (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad antstolė V. D. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojo A. A. naudai. Antstolė 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu Nr. S-18-4-28551 areštavo skolininkui A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, tai yra jo sutuoktinei G. T. mokamą darbo užmokestį. Teismas nustatė, kad skolininkas A. T. ir suinteresuotas asmuo G. T. yra sudarę santuoką. Teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkas su savo sutuoktine vedybų sutarties nėra sudarę, turto nėra pasidaliję, todėl teismas padarė išvadą, jog po santuokos sudarymo skolininko sutuoktinės iš darbinės veiklos gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės darbo užmokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims nebuvo tinkamai įteikti, todėl buvo pažeista jų teisė į teisingą teismą. Apeliantės teigimu, pareiškėjas savo pareiškime nurodė klaidingą suinteresuotų asmenų adresą, kuriuo jie nebegyveno.

3.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vykdomojoje byloje yra išieškomos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos civilinėje byloje, kurioje apeliantė nedalyvavo. Skunde teigiama, kad vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas yra asmeninė skolininko A. T. prievolė, todėl teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl turto dalies nustatymo.

3.3. Teismas neįvertino, jog apeliantė ir jos sutuoktinis kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda bei ketina nutraukti santuoką, todėl teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

3.4. Teismas neįvertino, jog skolininkas A. T. gauna darbo užmokestį ir pensiją, todėl išieškojimas galėjo būti nukreiptas į šias skolininko lėšas.

3.5. Turto arešto aktu antstolė areštavo didesnę nei įstatyme nustatytą sumą, todėl turto arešto aktas neatitinka CPK 663 straipsnio 2 dalies ir 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. T. prašė skundą patenkinti ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį. Suinteresuotas asmuo nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios yra nurodytos atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Apeliantė skunde nurodė, kad procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims nebuvo tinkamai įteikti, todėl buvo pažeista jų teisė į teisingą teismą. Apeliantės teigimu, pareiškėjas savo pareiškime nurodė klaidingą suinteresuotų asmenų adresą, kuriuo jie nebegyveno. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.

7. Vykdymo proceso metu teismui pateikiamų pareiškimų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 593 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyvaus reikalavimo apie gautą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo kiekvienu atveju informuoti visus suinteresuotus asmenis, todėl dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 9 d., skundžiama teismo nutartis priimta 2018 m. rugpjūčio 16 d. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinybės apie gautą prašymą pranešti suinteresuotiems asmenims ar skirti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl vykdymo proceso metu pateikto pareiškimo nagrinėjimo tvarka nebuvo pažeista (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad skundžiama teismo nutartis buvo išsiųsta visiems suinteresuotiems asmenims, iš jų ir G. T. Byloje nėra ginčo dėl to, jog apeliantei ši teismo nutartis buvo įteikta tinkamai. Taigi suinteresuotas asmuo turėjo galimybę savo argumentus dėl išieškotojo pateikto prašymo pagrįstumo išdėstyti savo atskirajame skunde ir šia savo procesine teise ji pasinaudojo, todėl apeliantės teisė būti išklausytai buvo užtikrinta apeliacinės instancijos teisme.

9. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vykdomojoje byloje yra išieškomos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos civilinėje byloje, kurioje apeliantė nedalyvavo. Skunde teigiama, kad vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas yra asmeninė skolininko A. T. prievolė, todėl teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl turto dalies nustatymo. Su šiais skundo argumentais taip pat negalima sutikti.

10. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą dėl 731 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojo A. A. naudai. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog išieškojimas iki šiol nėra tinkamai įvykdytas. 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu antstolė areštavo 1/2 dalį skolininko sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini) bei išaiškino skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tvarką. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagal išieškotojo pateiktą prašymą šioje vykdomojoje yra siekiama nukreipti išieškojimą ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą ar asmeninį skolininko sutuoktinės turtą, o į skolininkui A. T. priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi išieškojimas šioje byloje nėra vykdomas iš asmeninio G. T. turto ar jos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, apeliantės skundo argumentai dėl asmeninio A. T. prievolės pobūdžio nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo.

11. Apeliantė nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog apeliantė ir jos sutuoktinis kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda bei ketina nutraukti santuoką, todėl teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas A. T. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su G. T. (vykd. b. l. 15). Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog skolininko ir jo sutuoktinės santuoka būtų nutraukta, taip pat nėra duomenų apie jų sudarytą vedybų sutartį ar turto padalijimą. Nors apeliantė nurodė, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena ir ketina nutraukti savo santuoką, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad kuris nors iš sutuoktinių būtų pateikęs teismui pareiškimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimo ar ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Dėl to galima daryti išvadą, kad A. T. ir G. T. turtui yra taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87, 3.88 straipsniai). CK 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi antstolės 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu areštuotas G. T. gaunamas darbo užmokestis pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to darytina išvada, kad skolininkui A. T. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės veiklos, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas į šią skolininkui priklausančią turto dalį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio.

13. Apeliantė nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog skolininkas A. T. gauna darbo užmokestį ir pensiją, todėl išieškojimas galėjo būti nukreiptas į šias skolininko lėšas. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis). CPK 662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Pažymėtina, kad išieškojimas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto priklauso tai pačiai išieškojimo eilei (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien skunde nurodyta aplinkybė, kad skolininkas gauna pajamų nagrinėjamu atveju neužkerta kelio spręsti klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir nukreipti išieškojimą į šį skolininkui priklausantį turtą.

15. Skunde nurodoma ir tai, kad turto arešto aktu antstolė areštavo didesnę nei įstatyme nustatytą sumą, todėl turto arešto aktas neatitinka CPK 663 straipsnio 2 dalies ir 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

16. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje nustatymo, todėl vykdomojoje byloje antstolio atliktų vykdymo veiksmų, iš jų ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto akto, teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuoti asmenys CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka būtų skundę antstolės veiksmus ir ginčiję 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto akto teisėtumą. Kadangi CPK nustatyta tvarka turto arešto aktas nebuvo panaikintas ar pakeistas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo turto areštu aktu spręsdamas klausimą dėl skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius