Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-11 · Byla Nr. ATP-280-366/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-11
Bylos Nr.
ATP-280-366/2012
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00082-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Valentina Paliulionienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-280-366/2012

Proceso Nr. 4-15-3-00082-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4., 45.4.5., 79.1., (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2012 m. birželio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. L. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012-04-19 nutarimo, kuriuo M. L. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 2 d. bei pagal LR ATPK 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-19 nutarimu M. L. už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 130 Lt bauda; už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis ATPK 33 str. subendrinus šias nuobaudas M. L. paskirta galutinė 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams.

Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad M. L. 2012-01-26 d. 17¹⁰ val. ties namu (duomenys neskelbtini), Biržuose, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D.L., atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino, o iš eismo įvykio vietos, apgadinęs taip pat automobilį, pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. ir 234 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo surašytas nebuvo, nebuvo kaltinamas šio pažeidimo padarymu, todėl akivaizdu, kad nepradėjus administracinės teisenos, negalėjo būti baudžiamas už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį esant klaidai, bet ne nubausti pagal naują straipsnį, kurio pažeidimu nebuvau kaltinamas.

Apeliantas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškoje administracinių teisės pažeidimų byloje ir teigia, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, todėl būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, tai yra, asmuo sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidėjo kaltę padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą iš esmės grindė liudytojų parodymais. Apeliantas akcentuoja, kad iš liudytojo A. R. parodymų negalima daryti jokių konkrečių išvadų dėl kaltės buvimo pažeidėjo veiksmuose. Pažymi, kad liudytojas A. K. parodė, kad iš karto po įvykio minėta, jog pažeidėjas nesuprato atsitrenkęs į tvorą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų spręsti, galėjo ar ne pažeidėjas pajusti automobilio smūgį į tvorą. Tuo tarpu nukentėjusiojo teisminio nagrinėjimo metu padaryta išvada, jog pažeidėjas turėjo pajusti smūgį turėjo būti laikoma subjektyvia nuomone, kadangi kiti byloje esantys įrodymai to nepatvirtina.

Šalies argumentai

M. L. skunde nurodo, kad vairavo blaivus, techniškai tvarkingą automobilį, apdraustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl nebuvo jokio tikslo pasitraukti iš įvykio vietos. Administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškinimo skiltyje pažeidėjas nurodė, kad atsitrenkė į namo sieną, nes buvo slidu, o pasišalino, nes buvo streso būsenoje. Teigia, kad minėtos aplinkybės atitiko tikrovę, kadangi paaiškinimo metu jau žinojo apie eismo įvykį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, todėl keisti ar naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo. Nurodo, kad M. L. K. eismo taisykles pažeidė labai grubiai. Jo kaltę įrodo dviejų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, du tiesioginiai liudytojai, kita rašytinė bylos medžiaga. Institucijos manymu vairuotojas turėjo suprasti, kad įvykdė eismo įvykį, nes smūgis buvo tiek stiprus, kad girdėjosi liudytojo V. M. namuose, o automobilis trenkėsi į tvorą priekine dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė tam tikras teisės normas, todėl skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Panevėžio apskr. VPK Biržų PK tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.1) nėra tinkamai nurodyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių 133 p. ir 234 p. reikalavimų pažeidimą, o būtent nenurodyta pažeidimo atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. Tokiu būdu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis procesinių teisės normų pažeidimas, kadangi teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesiėmė priemonių, kad M. L. pareikštas kaltinimas būtų patikslintas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pažeidėjas M. L. nubaustas už veiką (ATPK 127 str. 2 d.), dėl kurios administracinis kaltinimas jam nebuvo pareikštas. Tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė ATPK 280 straipsnio reikalavimus, numatančius, jog organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Taigi galimybė aptikti netinkamą kaltinimą ir imtis šiuo atžvilgiu atitinkamų veiksmų yra įtvirtinta įstatyme (ATPK 280 str., 287 str.).

Atkreipiamas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis proceso dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti pažeidimo esmę, t. y. veikos objektyviąją pusę, bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą – tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N3- 1135/2005 ir N62-301/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Pažymima, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006).

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, tai yra byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas negalėjo vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d., papildomai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. Pabrėžtina, kad minėta teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N62-710/2008 ir Nr.N662-2703/2009). Tokiu būdu buvo peržengtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos bei pažeista traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą.

Šiuo atveju tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu. Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama policijos komisariatui iš naujo tirti, kad būtų suformuluotas aiškus kaltinimas bei, kad būtų užtikrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo. Atsižvelgiant į šį sprendimą, dėl kitų M. L. skunde nurodytų reikalavimų teismas nebepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ATPK 302¹¹ str. nustatyta, jog nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens <...> padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens <...> padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš to seka, kad teismo teisę bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį riboja apeliacinio skundo ribos, tačiau teisė gerinti ją nėra apribota. Tokiu būdu, pažeidėjui ginčijant savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, o apygardos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą nutarimą, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nebus peržengtos.

Atkreiptinas institucijos, kuriai grąžinama byla, dėmesys į ATPK 35 str. įtvirtintus terminus bei būtinybę juos prasitęsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 3 p., teismas,

NUTARIA:

M. L. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarimą M. L. a.k. (duomenys neskelbtini) byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius